Lėktuve. Romos etiudas

Negi tai mėsininkas baltais plaukais

Pakelti nuo pakaušio fenu jie atrodo truputį permatomi

Negaliu patikėti, negi tai jis skrenda į Romą

Su moterimi, ant kurios pakaušio susuktas

Geltonos spalvos japoniškas kuodas

Lėktuve jie sėdi pirmi, prieš juos tik pilko audeklo siena,

Oriai skirianti verslo klasės klientus

Negi tai mėsininkas kumpa nosimi

Į kurio parduotuvę turgaus aikštės kampe

Vaikštau pirkti mėsos paveldo.

Negi tai mėsininkas, kurio anądien klausiau

Ar ilgam įsikūrė turgaus kampo vietelėje

Prisipažinau, kad norėčiau pastovumo

Ypač to tikiuosi iš mėsos parduotuvės, kurioje

Vargšai negyvi gyvuliai taip laimingai kvepia

Pastovumo tikiuosi iš mėsininko skrendančio

Besiplaikstančiais melsvos spalvos lavonplaukiais

Į Romą

Pastovumo iš po stiklo gaubtais eksponuojamo maisto –

Kumpių dešrų lašinukų traškių mėsos čipsų ir briedžio šonkauliukų

Negi tai mėsininkas skrenda su manimi į Romą

Palikęs savo parduotuvę turgaus aikštės kampe

Skrenda pamatyti Amžinojo miesto

Mėsingą nosį pasibalnojęs briedžio rago akiniais

(aš ir vėl pavogiau, šį kartą akinius iš Durnių mokyklos,

Tik joje Šeina nešiojo akinius vėžlio kiauto rėmeliais,

O manasis mėsininkas – briedžio rago, iš ten pat ir manasis

Baltas amuletas ant kaklo)

Mums visiems reikia gailestingumo

Plaikstome savo baltus plaukus, kaklus padabinę

Baltais amuletais, akis apvedžioję baltais briedžio rago rėmeliais

Nešiojame skrandžiuose baltą mėsą iš paveldo lentynų

Meldžiamės baltai pasipuošusiai Mergelei Marijai

Kurią pamačiau vienoje Romos bazilikoje

Įrėmintą trikampio centre

Pažymėtą dviem šviesos apskritimais

Iš tolo atrodė, kad tai skrendančios bažnyčios langas