Lietuviškasis stoner‘is: apžvalga

tekstas: Mindaugas Peleckis

Lietuviai beveik negroja sudėtingo stiliaus martial industrial (kadaise bandė McKaras), beveik nebegroja kadaise labai populiaraus doom metal, atsirado nemažai banalokų indie/shoegaze/postrock/postmetal grupių, tačiau vis dėlto pusiau gyvas yra prieš nemažai metų sukurtas ir nelabai seniai atgimęs stoner‘is (tiksliau, populiari sunkesnė jo atmaina stoner metal).

 

Kokio stoner‘io turime Lietuvoje?

 Sraigės Efektas

Sraigės Efekto pilno metro albumas nuobodus, tai bandymas pakopijuoti Black Sabbath ir tiesiog ilgi gitariniai pasažai. Vienintelis geras dalykas, kad muzika atitinka albumo pavadinimą „Monotonijos anatomija“. Taigi ( bent kol kas ) Sraigės Efektas efektingas tik bleksabatiškuoju rifu, kuris yra vienoje iš jų dainų. Visa kita – girdėta ir neįdomu. Net viena daina, skirta 1957 m. Antakalnyje atkastam mamutui, nėra labai originali savo idėja: iš karto kyla mintis apie tikrai puikią, deja, ne Lietuvos, o Italijos stoner‘io grupę „Ufomammut“. Vis dėlto turiu viltį, kad Sraigės Efektas bus viena tų grupių, kuri gros gerą lietuvišką stoner’į.

1 sraigės efektas

2014 m. Radikaliai.lt pakalbino dvi „sraiges“ – tai Nikas Dobrotinas ir Kristijonas Nenartavičius.

Dobrotinas (gimė 1986 m. Rygoje):

Grojate „neįpareigojantį instrumentinį spengsmą“. Kas Jums eksperimentinė muzika, garsavaizdžiai?

Garso ir vaizdo sintezę vertinu teigiamai, jei vaizdas prie garso yra priderintas ir susijęs. Jei vaizdas yra ne tam kad būtų sintezės faktas, o papildo. Garso menas yra gerai kai daro ne dėl „meno“.

Kas įkvepia?

Fuzas. Kosmosas. Rokenrolas. Mobis Dikas. Tarpplanetinės kelionės. Deadman. Robotai. Lazeriai.Curiosity. Džimas Džiarmušas. Kapitonas Ahabas. Žemi dažniai. Mokslo pasiekimai. Luizianos pelkės. Kvikegas. Fonavimas. Daug fuzo.

Muzika?

Užsienis: OM, Nick Cave And The Bad Seeds, David Eugene Edwards, Mark Lanegan…

Lietuva: Girnų Giesmės, Argharus „Broliško kapo sindromo“ pirmas rifukas, Anubi, OBŠRR, Devlsy…

Kas Jūs?

Žmogus, mėgstantis savo laisvalaikio praleidimo būdą.

Įkvėpimas egzistuoja?

Darai tai, kas patinka.

Nenartavičius (gimė 1993 m. Vilniuje):

Kas įkvepia?

Architektūra, draugai, knygos, paveikslai. Dalykai, tiek apčiuopiamai tiek neapčiuopiamai kuriantys erdvę.

Muzika?

Lietuvos: „Faršas“, „Bora“, „luumm“, „Spirale“, „Nyksta“, „Vilkduja“, „Extravaganza“, OBŠRR.

Užsienio : Tesa, Swans, Oren Ambarchi, Nick Cave, Neurosis, Sunn O))), James Brown.

Kas Jūs?

Architektas (bent jau labai noriu būti).

Įkvėpimas egzistuoja?

Nėra. Yra tik įpratimas kentėti nesiskundžiant.

 

  

Garbanotas Bosistas

Tai nejaugi Lietuvoje tėra vienintelė tikro stoner‘io grupė – Garbanotas Bosistas, kurios albumams „Venera“ ir „Above Us“ priekaištų neturiu. Tobula. Led Zeppelin įtaka, be abejo, jaučiama, jie to ir neslepia, tačiau ne tokia didžiulė, kad trukdytų kurti savo muziką. Gerbiu, klausausi ir laukiu naujų dainų ir albumų.

2 garbanotas bosistas

Pateikiu ištraukas iš interviu su Mantu Joneikiu. Pilnas interviu bus publikuojamas dabar mano rengiamoje knygoje „Lietuvos garso menas“.

Joneikis (g. 1988 08 08; grupė GB susikūrė 2008 metais):

Apie garso meną: „Manau, kad mokomės kalbėti, kas dieną sužinodami naujų dalykų, įgydami naujų patirčių ieškome kaip tai apibūdinti. Niekada nesibaigiantis procesas. Vertinu tai, ką suprantu, kai kurių gal dar neišmokau suprasti ir vertinti. Lietuva ieško savo garso, savo kalbos, ir tai po truputį ryškėja, man tai labai patinka, tai irgi vertinu“.

Apie grupės ištakas: „Pradėjom groti su kiemo draugais, bet visa tai taip ir liko kieme. Vėliau grojau krikščioniškos muzikos grupėje Apaštalai. Aplinka, kurioje teko groti, ragino gerai pamąstyti, kodėl groji, kam groji, kas iš viso yra muzika ir kaip ji veikia žmones. Vėliau iš tų pačių Apaštalų išaugo Garbanotas Bosistas. Pradžioje kūrėme tik vienam ar dviems koncertams skirtus pokštus, grojome koverius, nes jautėme, kad juos grodami jaučiamės geriau, negu savo neišlavintom rankom ir ausim sudėliotus tris akordus. Atrodė nuostabu, jog galime sugroti kūrinius grupių, kurios jau senokai išnykusios. Muzika lieka. Pirmas mūsų kūrinys My Jesus – visiškai netikėtai gimusi daina. Turėjau sugalvojęs kažkokį rifelį. Tuo metu visi buvome krikščioniškos muzikos stovykloje, turėjom laisvo laiko ir vieną draugą, kuris mokėjo įrašinėti su ten buvusia aparatūra. Sako: „įrašykit ką nors iš GB“. Koverių įrašinėt nesinorėjo, tai pradėjau groti tą rifelį, brolis rado ant žemės po gospel choro repeticijos likusias natas su žodžiais, prisijungė bosistas su būginininku ir kažką išsukom. Čia taip gimė pirmas įrašiukas. Vėliau išsiaiškinau, kad tas gospel’as Little Richard’o, vieno garsiausių rock’n’rollistų pradininkų.

Apie įtakas: „Labai sunku įvardinti kažką konkrečiai. Išskirčiau Led Zeppelin, kaip daug ko pradininkus, bet ypatingai dėl jų light and shade požiūrio į muzikinę kalbą. Kai buvau mažas, kokių aštuonerių metų, sėdėjau, pamenu, vakare vienas namuose ir pasileidau Led Zeppelin II kasetę. Kai grojo „Whole Lotta Love“ viduriuką, tą neaiškių garsų kratinį, pasidarė žiauriai baisu, atrodė šviesos mirga ir šešėliai kraiposi su ta muzika. Bet neišjungiau, kažkaip jutau, kad tai tikroviška. Light and Shade“. 

 

 

Graveyard

 Daugiau stoner‘io Lietuvoje niekas negroja? Ar tikrai?

Pirmieji stoner heavy metal Lietuvoje grojo vilniečiai Graveyard. Grupė sukurta 2005 m. balandžio mėnesį, debiutavo festivalyje „Naujas Kraujas“, 2007 m. gegužę nutraukė veiklą ir – nors apie iširimą oficialiai nebuvo skelbta – gali būti, kad Graveyard vieną dieną vėl atgims.

 

Buvęs grupės gitaristas Marius Palivonas pasakoja: „Studijinės kokybės įrašėm šešias dainas. Ir daug dainų iš gyvų pasirodymų. Išsiskirstėm dėl skirtingų požiūrių į dalykus (visi buvo per daug „susiformavę“). Ir pajautėm, kad nebegalim kartu grot. Stoner roko etiketė prilipo, kai nusiuntėm savo dainas į festivalio „Naujas kraujas“ atranką. Ten stilistiškai mus įterpę į kategorija stoner rock, nors apie tai net nebuvom girdėję… Bet ir pasilikom tą etiketę, kadangi Lietuvoje negrojo niekas stoner metal. Stoner‘į įsivaizduoju kaip muziką, kur yra purvinas gitarinis rokinis skambesys ir vidutinis tempas, Black Sabbath ar kažkas panašaus. Man regis, kad mes grojom hardroką. Aišku, hardrokas savyje talpina labai daug visko. Bet nebuvom prisirišę prie kažko konkretaus kūrybiškai, nes tuo metu grupės buvo tokios, kad labai laikėsi savo stiliaus: jei groji heavy metal, tai ir nenukrypsti nuo to, jei gotika tai gotika.

Dabar groju grupėje Fata Morgana su kitu buvusiu Graveyard nariu, būgnininku Vaidotu Segeniu. Kiti du buvę Graveyard nariai niekur nebegroja. Paskutinis Graveyard koncertas įvyko 2007 m. gegužės 23 d. „Eurorock“ festivalio finale Kaune. Buvau dvyliktokas, todėl dėl egzaminų tuomet turėjau grįžti į Vilnių, kuriame 1988 m. gimiau.

9 metų per MTV pamačiau Aerosmith klipą „Pink“ , taip ir susidomėjau muzika. Paklausiau tėčio, kas kaip, o jis kaip rokeris savo darbą padarė, supažindindamas su visa roko klasika. Groti gitara pradėjau 12 metų, nieko neverčiamas ir neprašomas. Namie buvo akustinė, paėmiau ir pradėjau grojinėt, ten savo darbą irgi atliko tėtis, parodydamas akordus.

Pirmoji grupė buvo sukurta mokykloje – Rock Slaves (2003–2005). Nieko ypatingo, tiesiog bandymai groti.

Pagrindinės įtakos ateina iš grupių, ant kurių užaugi ir iš veržlaus vidaus. Labiausiai mėgstu Aerosmith, Guns N‘ Roses, Ozzy, The Rolling Stones, gitaristus Joe Perry, Slash, Zakk Wylde, Keith Richards.

Apie save ir Graveyard papasakojo ir V. Segenis: „Gimiau 1987 m. Vilniuje. Muzika susidomėjau būdamas 14, tada ir pradėjau groti būgnais. Nuo 17 tuo užsiimu labai rimtai, nuo 20 – profesionaliai. Pirmoji mano grupė vadinosi Flight of Ikarus, susikūrėme 2004 m. Gyvavome apie metus. Tuo metu grojau ir grupėje Charge d‘affaires, 2005 m. kartu su draugu įkūriau Graveyard. Tai buvo pirmasis mano „rimtas kolektyvas“. Vėliau – Soul Brothers (2005–2007, 2008 m. išleistas debiutinis albumas „Soul Brothers“), nuo 2006 – Degradatonia (2008 m. išleistas 4 dainų EP), nuo 2007 m. Creeptor (2011 m. išleistas albumas „My Dear“), nuo tų pačių 2007 – Fata Morgana, nuo 2008 – SBS, 2008–2009 m. grojau grupėje Skulvorg, 2009–2010 ir nuo 2012 m. – grupėje Sportas, nuo 2010 – UNLOST (2011 m. pasirodė EP „Human Kind“, 2014 m. debiutinis ilgagrojis „The Weightless Wisdom“). Esu prigrojęs daug fonogramų Lietuvos popsistams ir kitiems liurbiams.“

3 kapinesbrodvejuj4-vi

Goat Metamorphosis

„Goat Metamorphosis“ susikūrė 2014 m., paviešino dvi dainas.

Jos visai neblogos, atseit vos ne satanistinės, tačiau kampas pagautas yra. Taigi dedu viltis, kad „Ožio Metamorfozė“ išleis gerą albumą ir nutiks panašiai, kaip buvo su „Pekla“ (iš pradžių ši grupė labai nuvylė, o koncerte ir perklausius naujausią albumą – anaiptol).

4 Goat Metamorphosis

Hellhookah

2012 m. susikūręs duetas „Hellhookah“ taip pat groja kažką panašaus į stoner‘į. 2014 m. paviešintas „Demo“, 2015 m. pirmasis (galima sakyti, mini-, nes 34 minutės ir 7 dainos yra mažokai) albumas „Endless Serpents“. Arnas ir Gintarė groja sunkiai, lėtai, vežančiai. Panašu, kad tai gali tapti dar viena gera grupe. Tiesa, dėl stiliaus, kurį jie groja, taip ir nėra aišku, nes kai kur grupė pristatoma kaip doom metal atstovė. O ir su žurnalistais bendrauja kaip popžvaigždės, nors groti mokytis grupei dar tikrai reikia.

 

5 Hellhookah 1

Black Citrus

2014 m. susibūrę vilniečiai kol kas išleido tik vieną repeticinę kasetę. Kol kas pasigirti nelabai yra kuo, tačiau būkime kantrūs. Įdomu tai, kad pasirinktas kasetės formatas. Kadaise tai nieko nestebino, tiksliau, buvo norma, dabar jau beveik revoliucija…

6 Black Citrus

ORB

Nelabai sėkmingai pasirinktas pavadinimas, nors, be abejo, ne visi žino pasaulinio garso grupę tokiu pavadinimu, grojančią gerokai kitokiu stiliumi. Kita vertus, o kas mums trukdo turėti savus ORB’us?

Grupės užuomazgos – 2011 m., sukurtos kelios dainos. 2016 m. gegužės 2 d. muzikantai davė pažadą, kad artimiausiu metu pasirodys debiutinis albumas, kuris šiandien, gegužės 19d., išvydo dienos šviesą.

orb naujas

Pasakoja gitaristas Karolis Savickas: „Eksperimentai, mano požiūriu, yra gerai. Manau, kad daryti eksperimentinį meną yra sunkus reikalas vien dėl to, kad autorius gali būti nušvilptas arba nešiojamas ant rankų, bet galutinio varianto prognozuoti niekada negali. Pirmiausia tai yra iššūkis nusistovėjusiam ir laiko patikrintam menui, dėl ko visuomenei tai gali atrodyt labai nepriimtina (arba atvirkščiai – naujas ir unikalus produktas). Gerbiu eksperimentuojančius menininkus, bet prisipažinsiu, kad kai kurių teatro ar muzikos naujovių visiškai nepripažįstu. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra tikrai nemažai autorių, kuriančių tikrai įdomų meną ir tikiu, kad jie dirbs ir toliau. Su sunkia muzika susipažinau ir atgal neatsigręžiau būdamas 12 metų. Pirma išgirsta grupė buvo Lake Of Tears. Brolis mokėsi su ilgaplaukiu klasioku ir kažkada parsinešė namo keletą įrašų pasiklausyti. Išgirdau ir aš – patiko. ORB yra mano vienintelė grupė, kurią įkūrėm su draugu. Kūrinius rašėme iš pradžių dviese. Asmeniškai ką parašiau būtų sunku pasakyti, bet daug ties dainų tekstais ir muzika prisidėjau kūriniams Occult Song, Gang Bong, Tale of a Pirate. Idėjų daugiausiai semiuosi iš įvairių stoner stiliaus atstovų, bliuzo, klasikinio roko. Vadovaujuosi tam tikra idėja apie ORB muziką, bet čia tik mano požiūris į tai ką darome: dažnai yra sakoma, kad narkotikai yra raktas norint išlaisvinti savo sąmonę ir pasąmonę ir ne paslaptis, kad ORB tekstuose dažnai vyrauja temos apie narkotikų vartojimą. Man mūsų dainos perkeltine prasme neša žinutę apie žmogaus minčių ir veiksmų laisvę. Įtaką daro Jimi Hendrix, Motorhead, Judas Priest, Led Zeppelin, Electric Wizard, Red Fang… Black Sabbath galėjo parašyti trijų akordų dainą, ir jų visi klausė, nes muzika turi savo sielą, savo veidą. Gali įdėti į kūrybą daug darbo, būti techniškas muzikantas ir rašyti labai gilius ir rimtus dainų tekstus bet tavęs niekas neklausys. Reikia to faktoriaus X, kuris ir nulemia tavo kūrybą.“

 

Vietoje išvadų

Gerų muzikantų Lietuvoje netrūksta. Gerų grupių, kaip ir šlamšto, taip pat. Tačiau stoner‘is dar nėra tas stilius, kuris būtų Lietuvai itin būdingas. Kaip matome, daugelis grupių susikūrė vos prieš metus ar dvejus, o seniausioji prieš dešimt. Tai išties labai nedaug, turint galvoje, kad stoner’io užuomazgos yra XX a. 7-ajame deš., o atgimimas siekia 1990 m.

Net V. Segenis teigia, kad iš visų šioje publikacijoje vardinamų grupių žino tik Garbanotą Bosistą, o Graveyard sako priskyręs stoner’iui, nors, pasak jo, nebuvo ten visiškas stoner, bet daug bendro. Patys Hellhookah kai kur prisistato kaip doom metal grupė, nors tai nėra doom metal. Prie stoner‘io muzikantų kartais groja ir puiki grunge grupė Dear Madam, kurios stilius gana artimas sludge (Deprivacija būtų bene rimčiausias pavyzdys).

Galbūt pogrindyje esama ir daugiau stoner’io arba jam artimo sludge’o kūrėjų kaip kad SLØGA (Vilnius, Naujininkai) „skustagalvių stiliaus minimalistinis sladžas su stoner elementais“ (taip šią paslaptingą grupę pristato vienas portalas) bei THE LAST PUFF, nuo 2011 m. kuriantys Panevėžyje.

8 the Last Puff