Atsimenu, kartais, tais retais kartais,
Sutikdavau jį, bet vis kitą, be vardo.
Šnabždėjom, bet ką – nė viens nesupratom,
Bendra mumyse – tiktai mūsų vienatvė.
Atsimenu, kartais, tai kitais kartais,
Jis buvo tas pats, tik dar vienas vardas.
Kas liko? Išblukęs prisiminimas,
Kaip oda nubėga prisilietimas.
