Lietuviškos kortos
tekstas: Beta Šneliūtė
Kortos – storo popieriaus kortelės su paveikslėliais ir sutartiniais ženklais, piešiniais ar skaičiais, naudojamos žaisti ar burti. Kortų komplektas vadinamas kalade arba malka. Malką gali sudaryti įvairus kortų kiekis. Jis priklauso nuo kortų žaidimų specifikos. Pačios populiariausios 52–56 kortų malkos. Dažniausiai būna stačiakampio formos. Kortos kaladėje yra 4 rūšių. Yra priimta, kad širdys, būgnai, vynai ir kryžiai vadinami rūšimis arba spalvomis.
Manoma, kad kortos atsirado Kinijoje, maždaug 800-taisiais mūsų eros metais. Į Europą papuolė po Kryžiaus karų, XIII -XIV a. Pirmiausia kortomis pradėta žaisti Italijoje. Pirmosios kortos buvo piešiamos ranka ir spalvinamos, vėliau prie jų dirbo raižytojai, graveriai, grafikai. Kortų gamyba buvo profesionalumo reikalaujantis kolektyvinis keleto žmonių darbas. XVI a. išsiskyrė keturios kortų rūšys, kaip manoma, sietinos su keturiais pasaulio elementais. Tai širdys, dar vadinamos čirvais, būgnai arba dzvonkai, vynai arba pikai/lapai ir kryžiai arba gilės.
Adomo Varno pieštos kortos
Ilgą laiką kortos buvo pilnafigūrės, o dvigalvės arba simetriškos kortos atsirado tik XIX a. Dabartinės juodos ir raudonos kortų spalvos yra prancūziškos kilmės. Kortų žaidimai yra pagrįsti jų hierarchija: akinės kortos, poninės arba figūros, tūzai aukščiausios kiekvienos rūšies kortos, ir juokdariai arba jokeriai. Taip kortos atspindėjo ir visuomenės hierarchiją: karaliai, damos, riteriai, pažai (valetai). Valetai dar vadinami bartukais arba berniukais, Damos vadinamos mergelėmis. Kartais kortos su figūromis vadinamos tiesiog galvomis. Taigi lošimas kortomis ilgainiui tapo vienu populiariausiu žaidimu pasaulyje, tame tarpe ir azartinių.
Mstislavo Dobužinskio piešta korta
Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu kūrėsi ir pirmieji kortų gamintojų – amatininkų cechai. Vėliau savo veikla išgarsėjo 1777 m. Varėnoje įsteigta lošiamųjų kortų dirbtuvė. Jos įkūrėjai ir savininkai – Karolis Pranciškus ir jo sūnus Juozapas Perliai. Karolis Pranciškus Perlis buvo Lenkijos karo vėliavininkas ir kortų gamintojas, jo sūnus Juozapas – raižytojas. Piešimo, tapybos, raižymo mokėsi Vokietijoje, Austrijoje, Vengrijoje. Karolis Pranciškus ir du jo sūnūs Juozas (Juozapas) ir Ignotas minimi Gardino karališkojo kortų fabriko darbuotojų sąraše. Juozapas Perlis popierių kortoms gaudavo iš Karaliaučiaus, o gaminius eksportavo į Varšuvą. XVIII a. antroje pusėje – XIX a. pradžioje kortų gamintojas Juozapas Perlis sukūrė aiškaus kontūro ir tikslaus piešinio klasicistines kortas. Varėnos dirbtuvėse pagamintos kortos naudotos visoje LDK. Dirbtuvę 1794 m. išplėšė rusų kariuomenė, sunaikindama ne tik medžiagas, bet ir visus Perlių nuosavybės dokumentus, piešimo, tapybos ir grafikos kvalifikacijų liudijimus, duotus užsienio meistrų.
Kortų gamyba priskiriama smulkiosios taikomosios grafikos sričiai, todėl dažniausiai kortos yra saugomos muziejų grafikos rinkiniuose. Senovinių kortų pavyzdžiai yra retas ir brangus dalykas. Daugiau žinių apie kortų kūrimą ir jų gamybą yra iš tarpukario laikotarpio. Muziejuose yra saugomi ir kortų piešiniai, ir jau atspausdintos kortų kaladės. Yra žinomi 7 lietuviškų kortų variantai.
XX a. I pusėje kortas yra kūrę profesionalūs dailininkai Vilius Jomantas, Jonas Buračas, Mstislavas Dobužinskis, Antanas Kučas, Adomas Varnas, Barbora Didžiokienė ir kiti. Autorinių kortų sukūrimui valstybė skelbdavo konkursą, o pasirinktiems autoriams skirdavo pinigines premijas. Lietuviškos lošimo kortos turi ryškių nacionalinių bruožų: karaliai – LDK kunigaikščiai, valetai – senovės karžygiai, damos – vaidilutės ar kunigaikščių žmonos.
Birutės ir Kęstučio portretai iš NČDM grafikos skyriaus rinkinių ir A.Varno sukurtos kortos
Tautiškumas atsispindi figūrų rūbuose ir per tam tikras detales: šarvus, ginklus, skydus, augalus, raštus, spalvas. Kortų piešiniai romantiški, idealizuojantys Lietuvos praeitį. Apie tai rašo ir Zita Žemaitytė knygoje „Adomas Varnas. Gyvenimas ir kūryba“. Pasak autorės, 1921 – 1922 metų įvykusiame lošimo kortų konkurse Adomas Varnas laimėjo pirmą vietą: „Laikydamasis konkurso nuostatų, kad piešinių temos turi būti tautinių motyvų, jis vietoje simbolinių karalių vaizdavo kunigaikštienę Birutę, didžiuosius kunigaikščius Algirdą, Gediminą, Kęstutį ir Vytautą. Piešdamas naudojo ikonografinį tipažą, įprastą lietuvių ir lenkų istoriniuose veikaluose. Istorinių asmenų pasirinkimas įpareigojo dailininką tiksliai perteikti jų bruožus, aprangą, regalijas. Tai nebuvo originalūs portretai, taigi neturi didelės meninės vertės, bet realistinis, tikslus, kiek stilizuotas piešinys, lanksti linija kalba apie dailininką, kaip apie gerą piešėją.“
Adomo Varno pieštos kortos
Tai galėjo būti pirmasis tokio pobūdžio konkursas Nepriklausomoje Lietuvoje. Tarpukario Lietuvoje kortų gamybos ir platinimo monopolija priklausė valstybei. Nuo 1924 metų sausio mėn. 1 dienos įsigaliojo kortų monopolis. 1924 metų kovo mėn. 1 d. „Vyriausybės Žinių“ 152-ajame numeryje buvo paskelbtos lošiamųjų ir pasjanso kortų valstybinės monopolizacijos įstatymui vykdyti taisyklės:
- Teisė kortas gaminti priklauso Finansų, Prekybos ir Pramonės Ministerijai.
- Teisė visų rūšių kortas pardavinėti perduodama Lietuvos Bankui.
- Gali pardavinėti ir tos įstaigos ir asmenys, kurie gauna iš vietos inspektoriaus atitinkamą leidimą. Leidimai išduodami patentinių leidimų tvarka ir apmokami 20 litų mokesčiu.
Kortų pardavimas
- Kortos parduodamos tik kaladėmis po 32 ir 53.
- Kiekviena kaladė parduodama aklai užpakuota su užrėžtu vienoje pusėje ratu, pro kurį matomas valstybinis štampas.
- Monopolizuotos kortos parduodamos visuose Lietuvos banko skyriuose vienoda Finansų, Prekybos ir Pramonės Ministerio nustatyta ir viešai paskelbta kaina. Kitiems pardavėjams pardavimo kainos nenormuojamos.
Priežiūra ir baudos
- Kortų monopolis vykdyti ir prižiūrėti pavedamas Mokesčių Departamentui.
- Lošiamos ir pasianso kortos įtraukiamos į uždraustų įvežti prekių sąrašus.
- Įstaigos, kuriose leidžiama viešai kortomis lošti, privalo vesti monopolizuotų kortų registraciją ir pristatyti vartotas Lietuvos bankui sunaikinti. Už nepristatytas kortas įstaigos, kuriose leidžiama viešai lošti, užmoka pilną kortų vertę. Registracijos knygą išduoda Mokesčių Departamentas.
- Įstaigose, kuriose viešai lošiama, kortų kaladė laikoma vartota, lošus ja vieną partiją.
- Kortos turi būti su valstybiniu ženklu ir įstaigos, kurioje viešai lošiama antspaudu.
- Lietuvos Bankas veda įstaigoms parduotų kortų registraciją.
- Nusižengusieji lošiamųjų ir pasianso kortų valstybinės monopolizacijos įstatymui ar šioms taisyklėms į patraukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Pasirašė V. Petrulis, Finansų, Prekybos ir Pramonės Ministeris.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriuje saugomos 6 kortų kaladės. Šios kortos 2 rūšių. 4 kaladės autorinės Adomo Varno sukurtos kortos ir 2 kaladės – Mstislavo Dobužinskio. A. Varno kortos sukurtos 1930 m. Kortų piešiniai – duoklė garbingai romantizuotai Lietuvos praeičiai. A. Varno kortų kaladžių skirtingos nugarėlės. Kortų skaičius kaladėse: 31, 32, 54, 53. Visų kortų išmatavimai 91 x 59 mm. Kaladės perdurtos ir perrištos.
M. Dobužinskio kortos sukurtos 1933 m. Kortų nugarėlės vienodo piešinio, bet skirtingų spalvų: mėlynos ir raudonos. Antspauduotos: „Netiesioginių mokesčių ir valstyb. monopolių valdyba“. Abiejose kaladėse po 53 kortas.
Iliustruotas bulvarinio tipo Kauno sekmadieninis laikraštis „Lapas“ 1933 metų gruodžio 17 dieną ( Nr. 51, p.1) išspausdino žinutę „Lietuviškos kortos“. Žinutės tekstas: „Po Naujų Metų bus išleistos naujos lietuviškos kortos. Kortas piešė dailininkas Dobužinskis. Sako, kad kortos būsiančios labai panašios į rusiškas.“
Muziejuje saugomos kortos atspausdintos Kaune, „Spindulio“ spaustuvėje 1930 – 1933 metais. Šių kortų spausdinimo eiga atsispindi „Spindulio“ spaustuvės protokolų knygose, patekusiose į Kauno apskrities archyvą. „Spindulio“ spaustuvė pradėjo darbą 1928 metais, o valstybinius užsakymus atspausdinti kortas turėjo 1930 metais ir 1933 metais. Kortų gamyba buvo nauja darbo rūšis spaustuvei, todėl darbai vėlavo dėl patirties gaminti kortas nebuvimo ir dėl kitų įvairių, daugiausia techninių, priežasčių.
Mstislavo Dobužinskio kurta korta
Tarp skyriuje saugomų dokumentų yra aktas, pagal kurį kortos pateko į Numizmatikos skyrių. 1941 metų vasario mėn. 28 dienos aktu Finansų liaudies Komisariato Finansų Valdybos Likviduojamų įstaigų Skyriaus vertybinių ženklų gaminimo priežiūros vedėjas F. Dziedulionis, pasirėmęs Finansų Liaudies komisaro pavaduotojo drg. T. Zaleskio rezoliucija, užrašyta ant Kauno Valstybinio Kultūros Muziejaus 1940 metų gruodžio mėn. 31 d. rašto Nr. 1112, perdavė Kauno Valstybiniam Kultūros Muziejui šiuos vertybinių ženklų pavyzdžius ir kita. Sąrašas gana ilgas – 21 lapas, 459 pozicijos. Pagal pridedamą sąrašą perduodama 8795 vienetai (štukos). Priima Kauno Valstybinio Kultūros Muziejaus Istorinio skyriaus vedėjas Povilas Karazija. Sąraše: banderolės, vekselių blankai, žyminio mokesčio ženklai, paskolų lakštų pavyzdžiai, valstybės loterijos bilietų pavyzdžiai. Jau anksčiau minėtos 6 kortų kaladės aprašytos taip: dvi – 32 kortų kaladės pavadintos „Įvairiems asmenims“ (vienoje kaladėje trūksta būbnų dešimakės), 2- 53 kortų kaladės „Klubams“, 2- 53 kortų kaladės „Dobužinskio piešiniai“.
Taip pat yra 1 sąsiuvinis „Naujų lošimo kortų akmenų originalų nuotraukos dailininko Dobužinskio piešiniai.“ Piešiniai lygiai tokie pat, kaip ant kaladės su užrašu „1933 metais lapkričio 4 dieną Ūkio komitetas šiuos pavyzdžius patvirtina“.
