sugulė lankose žolė

sugulė lankose žolė
ir užkvipo pienu pievos
ir laukia žemuogių karvės
lubinuose besiganančios
jau
lipa varliukai į krantą
ir ieško savo pavėsio
ir savojo gandro plunksnų
jau
ir mes
gyvenam vasaros nemigom
laukiam šieno ir karvių ir žemuogių
ir ežerų su varlėm lubinuose
ir pieno paparčiais kvepiančio
ir gandriukų tarškėjimo
laukiame
ir rytų kai nereiks niekur keltis
jau.

Donatos Dee nuotr.

Kai sukyla
Upės
Ligi pat galugerklės
Ir kalnų upeliais
Per akis
Per plaučius
Per mano paukščius
Krūtinėj susisukusius lizdą
Per mano pavasario tolius
Per mano klampojančius moly vaikus
Per mano laukus
Ir į mano šaltinius
Į mano tas pelkes
Į mano į Jūrą
Ir atgal
Į mano Vandenyną
Kuriame viskas prasideda
Kuriame viskas išsipildo
Tu:
Ilsėkis mano ramybėje

Donatos Dee nuotr.

aš tokia panaši

į tas savo

į Moteris

nėra tikslių bruožų

tik lengvas virpėjimas

kiekvienam mūsų linkyje

judesy

mūsų pozoje

kūno bei kintančios odos

ir kai kartais imu

taip atrodyt

sau-ne-pa-trauk-li

pamatau savo Moterų kūnus

mano kūne sutilpusius

ir grįžtu prie to savo

savo savęs

mylėjimo

mano moterų šaknys

mano pramotės tetos

mano gimda

mano įsčios

aš iš jų ir per jas –

mano vaikas –

mano gydančio kūno tėkmė.

Donatos Dee nuotr.