Kambario tamsoje sklinda šviesa
tekstas: Andrėja Liudžiūtė
Kambario tamsoje sklinda šviesa:
eile išsirikiavusios ir viena į kitą
besilaikančios švieselės,
mirksi taip, lyg jų viduje
spurdėtų mažos dirbtinės širdelės.
Įkalinti saulės lašai.
Dirbtinai sulaikyti kalėjime,
kurio tarsi ir nėra,
nes visa esti matoma.
Taip saugiau.
Dėžutėse.
Visos jos kantriai laukia savo eilės,
kad pasiaukotų vardan tamsos,
gaubiančios būtį iš visų įmanomų
buities pusių.
Švinta.
Norėčiau nusiplėšti savąją galvą
ir jos vieton įsukti lemputę;
negalvoti, o šviesti.
Sau ir kitiems.
Bet
permatoma,
lūpų vingiuose,
įsikerojusia tyla.
Slenkanti gatvėmis.
Ieškanti.
Adreso eilutės,
pažymėtos *
Ir be jos užpildymo
negalinti pratęsti savęs.
Akimirkoje.
Ateityje.
Buvime.
Paklydusi.
Laukianti.
Lyg pabėgimas iš akimirkos
būtų visai čia pat.
Artėtų.
Viltingai žadėdamas iššsigelbėjimą,
Siūluose.
Akmenyse.
Lemtyje.
Bet
nejudi.
Esi ir nesi.
Netikras.
Nebūtinas.
Statistinis vienetas.
Gimimo metai.
Darbo patirtis.
Atlyginimo suma.
Įkalintas.
O galbūt taip įprasmintas.
It autobuso ratai
laikomi ašimis.
Vietoje ir be vietos.
Čia
ir visada kitur.
Pažvelk.
Už lango gulįs medis,
išvirtusia savęs šerdimi.
Šaknimis.
Rankomis ir kojomis.
Kritęs žemyn.
O gal
Ž
E
M
Y
N
ir yra tikrasis AUKŠTYN?
Pakelk save.
Danguje.
Visos žvaigždės mirksi drauge.
Įformintos mėnulio širdies.
Dūžiais.
Tau nereikia užgesti kito šviesai.
Tau nereikia *,
kad pratęstum,
įprasmintum
ar suvaidintum
kitą savyje.
Tau reikia savęs.
Tikro.
Permatomo.
Purvino.
Kritusio.
Liūdinčio.
Nusivylusio.
Bėgančio.
Kad iš šių dalių
surinkdamas,
perkurdamas,
palikdamas.
Grįžtum.
Šviesa.
Meile.
Juoku.
Šypsena.
Į
save.
