Rašau šį tekstą įdomiu, net ypatingu metu: į valdžią po 20 metų Afganistane grįžo Talibanas. Jo griežtas požiūris į pasaulietinius dalykus – niekam ne paslaptis. Nors pasaulyje oficialiai yra tik keturios islamo respublikos (Afganistanas, Iranas, Pakistanas ir Mauritanija), tačiau muzika, o juolab rokas bei metalas islamo pasaulyje yra, švelniai tariant, nepageidaujamas dalykas, nebent ši muzika skirta šlovinti Dievui (Alachui).
Vis dėlto kad ir kiek stebintų, yra faktas, kad net tokiose griežtai prieš pasaulietinę muziką nusistačiusiose valstybėse kaip Saudo Arabija, Marokas ar Iranas egzistuoja (tiesa, užsislaptinusios) metalo grupės.
JAV istorijos profesorius Markas LeVine‘as, mokantis arabų, hebrajų, turkų ir persų kalbas, knygoje „Heavy Metal Islam: Rock, Resistance, and the Struggle for the Soul of Islam“ (2008) aprašo metalo muziką, grojamą Maroke, Egipte, Palestinoje, Libane, Irane ir Pakistane. M. LeVine‘as, rinkdamas medžiagą šiai knygai, po minėtas šalis keliavo penkerius metus. Jo teigimu, sunkiosios muzikos grojimas islamo valstybėse yra ne tik saviraiškos laisvė, bet ir politinis apsisprendimas, pasipriešinimas šariatui. Pats M. LeVine‘as yra žinomas roko gitaristas, grojęs kartu ir su Micku Jaggeriu, ir su daugybe kitų žymių įvairių šalių muzikantų. Tyrinėtojas savo knygoje daro išvadą: islamo pasaulio metalgalviai (metalheads) nebėra vieniši: tam pagelbsti ir internetas, ir žinojimas, jog sunkioji muzika, kad ir kokios atmainos ji būtų, grojama iš esmės visose valstybėse.
Net Afganistane egzistuoja bent keturios gerai žinomos ir vikipedijoje aprašytos roko grupės: Burka Band, District Unknown, Kabul Dreams ir White City. Bene žymiausia grupė – dari kalba dainuojantys Kabul Dreams, kurie YouTube sulaukia šimtų tūkstančių peržiūrų ir savo muzikos kokybe nenusileidžia vakarietiškoms grupėms.
Visgi norėčiau grįžti prie asmeninės patirties. Vienu metu mane šokiravo žinia, kad metalas grojamas Saudo Arabijoje. 2017 metais pakalbinau grupės Al-Namrood iš Saudo Arabijos narius. Ši grupė groja black metal, o jų įkurtos pogrindinės leidyklos pavadinimas „Shaytan Records“ automatiškai garantuoja mirties bausmę. „Mes niekada neatskleisime savo tapatybių, net jei mus sugaus“, – tuomet pasakojo muzikantai, pasivadinę Mephisto ir Humbaba.
Humbaba tuomet sakė: „Esu bedievis ir anarchistas, esu prieš valdžią, religiją, patriotizmą, nacionalizmą ir kapitalizmą. Tikiu žodžio laisve, domiuosi tamsiąja mitologijos puse, okultizmu, filosofija, istorija, karyba, politika, ginklais. Groti pradėjom 2005 metais, kai man paskambino Mephisto. Dainuojame tik arabiškai.“
Paklaustas, ar Saudo Arabijoje yra pogrindinių muzikos klubų, Humbaba nusijuokė „Cha, žinoma, kad jokių klubų čia nėra. Tiesiog slapta geriame viskį ir grojame.“
Pasak Mephisto, keliauti būnant Saudo Arabijos piliečiu sudėtinga, todėl belieka slapta groti ir leisti kompaktines plokšteles. Įspūdingų viršelių autoriai – patys grupės nariai. Grupės pavadinimas Al-Namrood reiškia Babilono karalių Nimrodą, kuris atsisakė tikėti Dievą. „Tyčia dainuojame tik arabiškai, kad parodytume, kokia tikrai situacija Artimuosiuose Rytuose.“
Grupės albumų pavadinimai – iškalbingi: „Nimrodo sekėjai“, „Suintensyvėjęs kerštas“, „Legenda apie tironiją“, „Stabų knyga“, „Nimrodo legionas“, „Kai pasirodo sutemos“, „Neteisybės tamsa“, „Neigimas“.
Grupė taip pat žavisi ikiislamiškaisiais tikėjimais, kurių artefaktų Saudo Arabijoje gausu, tačiau jais domėtis draudžiama.
Irane 2020 metais suimta death metal grupė Arsames ir nuteista 15 metų kalėjimo dėl „satanizmo“ ir „antivalstybinių veiksmų“. Tiesa, vėliau grupės nariai iš kalėjimo paleisti. Šioje šalyje roko ir metalo grupėms egzistuoti kiek lengviau nei Saudo Arabijoje, nors rizika būti apkaltintam satanizmu arba antivalstybiniais veiksmais – didžiulė.
Apie metalą ir roką kaip laisvės ženklus galima kalbėti daug. Logiškiausia išvada: ten, kur grojama tokia muzika, anksčiau ar vėliau bus sulaukta laisvėjimo.