Kūnas kaip dinamiška erdvė
tekstas: Vilma Kilinskienė
Kūrybinės bendruomenės „Kena Art Camp“ menininkai šių metų stovykloje sukūrė kūrinius, kviečiančius nusimesti kaukes ir pasinerti į nuogą tiesą – žmogaus kūniškumo ir gamtos sakralumo vienovę.
Bendruomenės menininkų kūryba verčia ne tik mąstyti, bet ir išgyventi, jausti, patirti. Kūniškumas jų kūriniuose skatina permąstyti santykį su laisve, erotika ir intymumu. Kiekviena nuotrauka, kiekvienas paveikslas – tai iššūkis visuotiniam supratimui apie grožį ir estetiką. Gelmingai erotinė menininkų kūryba išreiškia ne tik vizualų žmogaus kūno grožį, bet ir atskleidžia kūno, kaip žmogaus dvasios buveinės, prasmę. Giliai viduje glūdi neišmatuojama energija, kartais slepiama, kartais lėtai kunkuliuojanti, o kartais pratrūkstanti visu savo galingumu. Tai vieta, kurioje vyksta mūsų vidinės būties revoliucijos. Kūnas, kaip vulkanas, yra nuolatiniame procese, nepaliaujamai kuriantis ir naikinantis – tai provokuojanti jėga, verčianti pažvelgti į tai, kas giliai paslėpta, ką galime tik nujausti, bet niekada iki galo nepažinti.
Rimaldo Vikšraičio nuotr.
Kūną kaip dinamišką erdvę, kurioje susiduria ir nuolat sąveikauja dvasiniai bei fiziniai elementai, tyrinėjusioje kūrybinėje stovykloje šurmuliavęs procesas ir jo metu gimę kūriniai ‒ tarsi portalas į kitą realybę, kur laikas teka lėčiau, o gamta ir kūnas susilieja į vientisą naratyvą, įtraukdami į kelionę per laiką ir erdves. Kūriniai spinduliuoja laisvės jausmą, kūnų šilumą ir natūralią gamtos jėgą, kuri viską apgaubia. Jie nėra vien tik meno objektai – tai gyvos, kūrėjų išgyventos patirtys, provokuojančios, kviečiančios mąstyti kitaip, kalbėti kitaip, jausti kitaip, kurti kitaip. Drąsiai ir nevaržomai, išsilaisvinant iš tikrąjį kūrybiškumą varžančių socialinių normų.
Rimaldo Vikšraičio nuotr.
Kūniškumas šiuose kūriniuose jokiu būdu nėra vien erotika – tai savęs priėmimas, būdas atvirai pažvelgti į tai, ką kartais bandome paslėpti net nuo savęs pačių. Tai yra tiltas į pasaulį, kuriame kūnas ir dvasia susilieja į harmoningą vienovę. Čia akcentuojamas ne tik estetinis kūniškumo aspektas, bet ir platesni egzistenciniai klausimai apie giluminius žmogaus turinius ir jų išraišką per kūną. Tai ‒ pasaulis, kuriame kiekvienas kūrinys išreiškia ne tik autorių idėjas, bet ir atspindi stebėtojus, dalyvius, keliautojus po šią gilią kūrybinę kelionę. Leiskite savo protui paklaidžioti tarp šviesos ir šešėlių, tarp grožio ir grotesko, tarp laisvės ir suvaržymų bei panirti į dialogą su kūnu, gamta ir savimi pačiais.
Šių metų stovyklos „Kena Art Camnp“ dalyviai: Rimaldas Vikšraitis, Žilvinas Stankevičius, Saulius Kreišmonas, Andrius Makare Makarevičius, Gintaris Juozas Česiūnas, Severija Bružaitė, Romualdas Požerskis, Luana Masienė, Jurgita Rancevienė, Darijus Gerlikas, Aina Gasiūnaitė, Jogilė Ramoškaitė ir Ignas Stanys.
Andriaus Makare Makarevičiaus nuotr.
Ir patys dalyviai apie tai, kas vyko…
Atvykus į Kena Art Camp plenerą mane sužavėjo senoviška sodyba… Mintimis nusikėliau į tą aplinką, kur prieš pusšimtį metų padariau pirmas erotines fotografijas… Tai buvo galimybė įgyvendinti savo beprotiškas idėjas… Dėkoju visiems plenero bičiuliams už gerą kūrybinę atmosferą… Nusimeskime, Ponai, kasdienybės kaukes ir mėgaukimės erotine fotografija… (Fotomenininkas Rimaldas Vikšraitis)
Jurgitos Rancevienės nuotr.
Kena Art Camp man apie bendrystę. Kūryboje įtraukiu ir pozuotoją. Bendrystė su savimi, su kitais, su gamta. Rodysiu iš pirmų metų kūrinius[1], kurie buvo skirti „Vasarvidžio nakties sapno“ temai. Verčiau pozuotojas miegoti, įsijausti į gamtos glėbį. Net ir pats buvau užmigęs. Šiemet sukurti paveikslai skirti Portalui, portalo būsenai. Juos galima bus pamatyti nuo spalio 13 d. „Godo“ galerijoje. (Tapytojas Andrius Makare Makarevičius)
[1] Rašoma apie kūrybinės bendruomenės „Kena Art Camp“ dalyvių parodą erotinio meno erdvėje „Ga11ery“.
Andriaus Makare Makarevičiaus nuotr.
Kena Art Camp vyksta dauboje, miške. Aplink mišką platūs, tušti laukai, dauboje platus tvenkinys, krūmai, aukšta žolė, vabzdžiai, vabalai, varlės, senos susiraičiusios obelys, dviejų galų senas medinis namas, unikali rastų faktūra, įrėmintos senos fotografijos, lenkiškų laikraščių tapetų likučiai, svaiginantis karštis, modeliai suprakaitavę, senovinė veranda, staigi liūtis nuplauna modelių prakaitą, vakare laužo ugnis, kylantys dūmai, raganos skraido ant šluotų, žvaigždėtas dangus ir spengianti tyla. (Fotomenininkas Romualdas Požerskis)
Romualdo Požerskio nuotr.
Kena Art Camp man ‒ apie gimstančią naują erdvę ir mintį meno raiškai. Tai tarsi tęstinė ir tuo pat metu atskira ,,Trijų dienų sambūrio“ projekto atšaka. Vieta, kuri tarsi taip arti Vilniaus, tačiau atvykęs akimirksniu patenki į visiškai kitą išmatavimą. Paralelinį pasaulį. Peržengi portalo duris. Pameti raktą. Galios ir gamtos magijos erdvė. Senovės indėnai magiškas apeigas atlikdavo vietose, kurias apibūdindavo kaip susiaurėjimus tarp pasaulių ‒ tokia ta Kena Art Camp bendrystės laužo vieta.
Projektas įdomus ir ypatingas tuo, kad jame susirenkama laisvėje atrasti: save, kitą, sielą, meną, žodį, jausmą, poeziją, laužo spragsėjimą, tylos išmintį, juoką, idėjas, naktinį lapių kvatojimą. Gerves ryto rūke. Sustojusio gyvenimo kapsulė įsileidžia naujos gyvybės šaknis. Kuriama nauja istorija ant senos, svetimos, užmirštos pamatų. Kartais mes ir nesuprantame, kad esame kažko svarbaus dalis, tai, kas bus minima, įsimintina, reikšminga.
Jurgitos Rancevienės nuotr.
Kūniškumas. Kūnai. Gyvybės taurės, deivės motinos ir kiti įsikūnijimai. Čia atrandi visus tinklus erdvėje. Suvoki žmogaus ir gamtos santykį tyrame, gryname pavidale, nuogame visomis prasmėmis.
Laisvė užeiti. Laisvė būti savimi. Laisvė kurti arba nekurti. Laisvė pasirinkti, kas šiandien esi. Laisvė palikti mintis kūdroje arba rupūžėje, kuriai gervė nukirto žabtus. Laisvė išklausyti ar ne. Laisvė būti neišgirstam, nors kalbi. Laisvė pabūti tarp kitų ir suprasti, ar esi tarp savų. Laisvė išeiti arba išskristi su gervėmis raudonuojant didžiausiam šermukšniui. (Tapytoja, šiuolaikinė menininkė Jurgita Rancevienė)
Jurgita Rancevienė. YΓΙΘΑ. Projektiniai testai. 2024. 15×22,5.
Monotipija, akvarelė, spalv. pieštukai, popierius (autorinė technika).
Paraleliai
„Kuo greičiau judi,
tuo lėčiau eina laikas,“ –
ištarė Beuyso triušis,
gurkšnodamas girą,
kurioje plaukiojo razina.
Tuo metu Žemėje
mergaitė Alisa
žaidė sąvartyne.
„Žygio batų“ dėžėje
rado languotą liemenę:
„Kokia mažytė!
Kaip tik triušiukui.
Ooo, dar laikrodėlis…
Be rodyklių?
Kaip gerai – visada
bus dvylika
be penkiolikos keturios.“
„Kuo greičiau judi,
tuo lėčiau eina laikas,“ –
ištarė Beuyso triušis,
gurkšnodamas girą,
kurioje plaukiojo razina.
„Hmmm…“ – mąsliai nutęsė
Alisos triušis,
krapštydamasis liemenės kišenėlėje.
„Dvylika be penkiolikos keturios?
Aš skuodžiu. Tuoj man atneš
matuotis liemenę…“ (Rašytoja, kūrybinės klasės žurnalo „Baltas kambarys“ sumanytoja ir leidėja Luana Masienė)
Jurgitos Rancevienės nuotr.
KAC ‒ tai laimės slėnis, utopija, kurioje susirinkę žmonės laisva valia dalijasi kūryba, gebėjimais, žiniomis. Kuriantys žmonės ‒ gražūs žmonės, todėl man čia lengva fotografuoti. (Fotomenininkas, stovyklos „Kena Art Camp“ organizatorius Saulius Kreišmonas)
Sauliaus Kreišmono nuotr.
Kena ‒ tai išskirtinis menininkų sambūris, kurio idėja ‒ būti. Tai naujos pažintys, nauji potyriai, laikas savirefleksijai. Aplinka ir dalyviai suponavo kūrybines temas, teliko pasirinkti tinkamą techniką. Faina būti, faina dirbti, kai aplinkui fainas kolektyvas. (Skulptorius, tapytojas ir architektas Gintaris Juozas Česiūnas)
Sauliaus Kreišmono nuotr.
Vykdamas į Kena Art Camp turėjau aiškią viziją, ką noriu padaryti, buvau netgi pasiruošęs tam tikrus elementus. Tačiau vietoje atradau nuostabius žmones, menininkus ir modelius, bendraudamas su jais radikaliai pakeičiau savo sprendimą. Iš viso to ir gimė „Femme Fatale“. Tai ‒ tarsi savotiškas pagarbos gestas šiam unikaliam projektui ir jo dalyviams. (Skulptorius, dizaineris Žilvinas Stankevičius)
Darijus Gerlikas ir Alexa. Jurgitos Rancevienės nuotr.
Man Kena Art Camp ‒ tai visų pirma palaikymas Sauliaus ir „Galerijos 11“ meninės socialinės idėjos: sukurti saugią erdvę menininkams išreikšti savo užmanymus ir kūrybingumą, kur gali kurti pačių įvairiausių sričių menininkai. Būdamas šios grupės dalimi ieškau naujų išraiškos priemonių, kur susijungia istorija ir šių dienų aktualijos; kur gvildenamas menininko ir jo kūrinio santykis su visuomene; kur kūrybinė idėja keičia žiūrovo požiūrį į kasdienius reiškinius; kur nepatogu tampa priimtina; kur… Visi šie reiškiniai išskirią „Galeriją 11“ ir Kena Art Camp iš kitų. Ačiū kartu buvusiems ir kūrusiems šioje erdvėje. (Juvelyras Darijus Gerlikas)
