kai vėl užgrius tavo šaltis
kai vėl užgrius
aš pamesiu savo dešinę
koją
ir ant kairiosios
kaip sužeista kengūra
šokuosiu į šiltuosius kraštus
ten opijaus pypkę rūkysiu
pūsiu didžeridu
su dingais sapnalaiky voliosiuos
kol sudegsiu
prie didžiojo pečiaus
prie Uluru
ir iš pelenų atgimęs
grifu savo kojos parskrisiu
jei būsi užkasus
supūt atidavus
surasiu iš žemių išknisiu
ir visą su kaulais surijęs
amžiams pranyksiu
bet jeigu pamačius maitėdą
pulsi su ja tarytum lazda
glėby sudžiovinta
o dar mane iš akių atpažinus
kaklą bjaurų apvysi
iš laimės sudegsiu
amžiams sušilsiu
