Amandai atminti
Tekstas: Luana Masienė
A tviros menės auksu dabintos
M iestas be kodo ir pašto dėžučių
A dresas įrėžtas plokštėj granito
N esantys vakar – ryt gali jau būti
D urys užvertos iš vienos pusės
A tsakas girdimas tik išrinktiesiems
I r tavo skruostuose mielos duobutės
A šaroms rinkti, o ne kerėti
T yliai žingsniuoja dramblių šeimyna
M edžio vainikas ugnim pražysta
I r tik galingos laiko sūpynės
N usviedžia ten, kur kenčiantys drįsta
T amsiai raudonai dykumų saulei
I šrėkti ilgesį ledkalniu virtusį…
