Didysis Paryžiaus kliedesys

tekstas: Nauris Treigys

Kai nežinai kieno tiesa,

verčiau kvestionuoti viską

ir suklaidint save pačiam,

nei šokti svetimų idėjų tvistą.

Ana Lu

 

Graikų filosofas Heraclitus pasakė, kad į tą pačią upę du kartus neįlipsi. Suprantama, kad mąstytojas turėjo omenyje amžiną gamtos dinamiką, nuolatinę kaitą, kad visatoje neegzistuoja status quo būsena.

Ir būtent šis filosofas parodė, kad be etikos negali būti fizikos, o be fizikos negali būti etikos.

Nors kasdieniame gyvenime mes negyvename kaip filosofai moko, tai dar nereiškia, kad tie jų dėsniai neveikia.

Normalu nepastebėti Žemės traukos, kol neneši sunkaus krovinio, normalu dieną nepastebėti Saulės – rutina, ne tas rūpi…

Jau kiek kreiviau žiūrėtume į Babelio bokšto statymą. Buvo toks, pamenat? Bet sugriuvo, nes taip ir buvo lemta.

Lucas van Valckenborch. THE TOWER OF BABEL

Su vis keista matyti, kai Babelio bokštas statomas šiandien. Nepastebėjot? Normalu! Ponia Propaganda puikiai atlieka savo pareigas.

2015 m. gruodį Paryžiuje susirinko vos ne du šimtai pagrindinių pasaulio galvų, didžiausi verslininkai, investuotojai, šiaip visuomenės veikėjai.

Ir nusprendė! Pastatyti Babelio (šiandien gal reikėtų sakyti “Paryžiaus”) bokštą. Sako, “pinigų tam duosim, daug pinigų!”

Pasaulio žmonės jau dabar nesusikalba, o čia tokį projektą sumanė… Bet yra pinigų kalba – ją supranta visi.

Tai koks gi čia tas projektas ir kodėl jis labai brangus? O ir skamba jis labai keistai.

Paryžiuje 195 valstybės priėmė pirmą universalų, teisiškai privalomą visuotinį klimato sandorį.

Koks pavadinimas! Ir pirmas, ir universalus, ir visuotinai privalomas! Prašau, milijardų tokiam negaila!

Tik kol kas neaišku, apie ką čia kalba…

Tai veiksmų planas, kaip neperkaitinti Žemės. OK, neblogi užmojai, Karlai!

Pagrindiniai susitarimo elementai:

Yra ilgalaikiai tikslai. “Vyriausybės susitarė užtikrinti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulio mastu būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, ir dėti pastangas, kad ji nepadidėtų daugiau kaip 1,5°C”.

Ką? Nesu tikras, kad supratau, koks čia tas tikslas. Bet būtent jis man labiausiai panašus į Heraclitus upę.

O tas 2°-1,5°=0,5°C skirtumas neramina. Kiek suprantu, pusės laipsnio pasaulinio masto temperatūros pokytis ar kitimo tempas yra labai daug. O tai viename sakinyje.

Veiksmai dar įdomesni. Šalys pateikė išsamius nacionalinius kovos su klimato kaita veiksmų planus, kuriais siekiama sumažinti jų išmetamų teršalų kiekį.

Sakykime, kad ryšys tarp klimato kaitos ir teršalų kiekio egzistuoja. Na, jis tikrai egzistuoja.

Labiau įdomus yra kitas klausimas, kokia taršalų kiekio dalis klimato kaitos poveikyje. Juk nėra čia tiesinės priklausomybės.

Arba reikėtų paklausti, kiek reikia teršalų išleisti į atmosferą, kad vidutinė metinė žemės temperatūra pakistų 0.01%?

Daug faktorių veikia: ugnikalniai, metano dujos, kurias išskiria visi gyvi organizmai. Visi vandenynai metano išskiria daugiau nei žmonija gali “prigaminti” CO2.

O metanas irgi “atsakingas” už šiltnamio efektą.

Manykime, kad civilizacijos išskiriamų CO2 dujų dalis tikrai labai reikšminga klimato poveikiui.

Tada tikrai reikia mažinti taršą. Bet kas gausis.

CO2 yra maistas augalams, organizmams, planktonui. Šis – svarbi mitybos grandinės dalis vandenyne.

Sumažinkime CO2 emisiją, žus dalis planktono. Bet tai ne pirmas kartas kai žmonija savo gerovei aukoja gyvūnų rūšis.

Antra vertus, planktoną sunku pilnai ištirti. Jo poveikis ekosistemai įrodytas, tačiau dar daugiau klaustukų išlikę.

Todėl pakankamai neatsakinga teigti, kad sumažinus CO2 emisiją mes kažką reikšmingo nuveiksime.

Gal ir nuveiksime, bet efektas gali būti priešingas, gal net ir labai efektyvus.

Be to valstybės sutarė, kad kas  metus praneš apie savo veiksmus ir nusistatys dar platesnius užmojus.

Čia kaip ir nieko naujo politiniame gyvenime: planas-vykdymas-dar didesnis planas. Politikai kitaip nemoka. Panašiai kažkada ir komunizmą statėme…

Skaidrumas ir priežiūra susitarime taip pat užtikrinti, t.y. jei, sakykim, latviai sugalvos mūsų paklausti, kaip mums sekasi mažinti CO2, privalėsim pilnai ir tiksliai atsakyti. Ir atvirkščiai.

Be abejo, ir apie viską pranešti visuomenei, padėti besivystančioms šalims kovos su klimato kaita finansavimu ir t.t.

Idėja tikrai graži, sunku nesutikti. Planas aiškus, tikslai… O va tikslai ir nelabai.

Ar negeriau buvo ponams politikams pasakyti viską kur kas paprasčiau:

“Ei, mieli Žemės gyventojai, prisidirbome – metas apsikuopti! Užteršėm viską ką tik buvo galima užteršti, kai nebeliko vietos čia, užteršėme kosminę erdvę aplink Žemę: prišiukšlinome Mėnulyje, Marse, Veneroje, Jupiterio palydovuose, kometos su mūsų atliekomis skraido. Pakaks!”

Luana Mas. Prie Kardifo pilies sienos (po Velso jaunimo šventės)

Gal tikrai pakaks?!

Savo šiukšles surinkti ir jas sutvarkyti nereikia nei daug pastangų, nei ,tuo labiau, daug pinigų.

Žmonija tai įrodė prieš tūkstančius metų. Visi ūkiai dirbo praktiškai be jokių atliekų. Natūraliai, be jokių piniginių injekcijų.

Civilizacija su savo pramonine revoliucija sugadino visą reikalą. Bet dabar ne tik apie šiukšles kalbam.

Kova su klimato kaita yra labai geras verslas. Juk nepriversi kiekvieno gerti Coca-Cola arba valgyti jautieną.

Bet gali per vyriausybes priversti įmones būti “socialiai atsakingomis”, o piliečius – rūšiuoti šiukšles.

Įtariu, kad jau pastebėjote, jog nėra vieningos nuomonės dėl žmonijos veiklos poveikio klimato kaitai. Vieni tyrimai prieštarauja kitiems.

Paprastas klausimas. Apie kuriuos tyrimus girdėjote daugiausiai? Neabejoju, kad apie tuos, kuriuose “baubų” apie mūsų veiklos daromą poveikį klimatui temperatūros augimo linkme yra daugiausia.

Būkim pragmatiški kaip prancūzai ir perfrazuokime žymųjį posakį chercher de l’argent! Ieškokite pinigų!

Juk tai pats geriausias pasaulyje biznis: melžti vyriausybę! O dar geriau – visą bandą vyriausybių.

Jos visada turi pinigų, viens.

Jos lojalios, du. Reikalui esant, slopstantis lojalumas “patepamas”.

Jos niekada nemiršta, trys.

Ir čia dar ne visas absurdas. Paryžiaus susitarimas pasirašytas tada, kai vyriausybės dotuoja fosilinio kuro gavybos sektorių.

Taip, CO2 emisija yra dotojoma! Išsivysčiusių valstybių mokesčių mokėtojai moka už tai, kad CO2 taršos srautas nemažėtų.

Kad anglies ir naftos kainos nekiltų ir sudarytų didžiulę konkurenciją atsinaujinančios energetikos technologijoms.

O juk pereiti prie inovatyvių technologijų nereikia didelių pinigų kasmet ir tuo labiau nereikia į farsą panašių susitarimų.

Įsivaizduokite Šveicarijos ar Japonijos (Lietuvoje tai sunkiau įsivaizduoti) kokios nors gyvenvietės žmonės ėmė ir susitarė, kad nuo šiol nešiukšlins gatvėse, o kad to nebūtų, kiekvienas namų ūkis skirs kitiems namų ūkiams 10% savo pajamų.

Šitą nesąmonę sunku įsivaizduoti. Bet juk Paryžiaus susitarimas yra apie tą patį!

Arba paimkime BREXIT. Kas bendro? Viskas. Tai protingos tautos protingas sprendimas (plius šiek tiek imperinių ambicijų).

Britai puikiai žino, kad dirbti vardan tos yra daug paprasčiau, kai valdininkų virš tavęs yra mažiau.

Štai jie ir nusprendė Briuselio politikus nusimesti nuo savo pečių. Nes šie “daug idėjų turi”.

Ir Paryžiaus susitarimas yra eilinė tokia idée fixe. Ir po to, kai žlugo Kioto susitarimas. Ne, vis tiek reikia lipti antrą kartą ant to pačio grėblio.

Labiausiai patiko vieno rusų blogerio vertinimas. Jis savaip nusprendė pasižiūrėti ir žiniasklaidoje skleidžiamą informaciją ir susidėlioti sau taškus ant “i”.

Anot jo, globalinis atšilimas ir atmosferos temperatūros pakilimas tai dvi skirtingos kategorijos.

Ir jis teisus. Su fizika čia nepasiginčysi. Šiluma (šilumos kiekis “globalinis atšilimas”) yra energija, matuojama džauliais arba kalorijomis. O temperatūra yra matuojama Celsijais, Kelvinais, Farenheitais.

Ryšys tarp jų yra paprastas: koks turi būti suteiktas kūnui (mūsų atveju Žemės atmosferai) šilumos kiekis, kad jo temperatūra pakiltų vienu laipsniu (C,K,F).

Pasitelkdamas žinynuose prieinama informacija jis suskaičiavo, kad norit vienu laipsniu pakelti Žemės atmosferos temperatūrą reikia  5,3·10^21 džaulių.

Palyginimui, ant Hirosimos numesta atominė bomba išskyrė 63·10^12 džaulių. Paprastai suskaičiuojam, kad Žemės temperatūrai pakelti vienu laipsniu reikia 84 126 984 tokių bombų.

Čia tik skaičiai įsivaizdavimui. Jei leidžia jūsų fantazija ar protas suvokti tokį šilumos kiekį…

O didžiausias šilumos šaltinis mūsų Žemei yra Saulė. Labai grubiai skaičiuojant, Žemei tenkančio šilumos kiekio iš Saulės per metus niekaip neužtenka atmosferos vidutiniai temperatūrai pakelti vienu laipsniu. Bet juk mes kalbam apie neuždarą sistemą.

Pati Žemės atmosfera turi apsauginius mechanizmus nuo “perkaitinimo”. Taip jau pati gamta surėdė, kad atmosferoje yra “vožtuvai”, kuriais šilumos kiekio perteklius išleidžiamas į kosmosą.

Meteorologai juos, o tiksliau pusiaujo regione – “uraganų alėjoje” – siaučiančius uraganus vadina moteriškais vardais.

Uraganų padaugėjo? Mechanizmas puikiai dirba savo darbą.

Prieinam išvados, kad Žemės atšilimo-atšalimo ciklo procesus lemia visai kiti procesai, nei tie, kuriuos mums nori įkyriai įpiršti.

Egzistuoja elementarūs Gamtos dėsniai. Bandymas jiems prieštarauti ar tiesioginis jų nepaisymas turi drastiškų padarinių.

Procesai Visatoje yra negrįžtami ar bent jau cikliniai. Jokios žmonijos pastangos bejėgės ką nors pakeisti.

Ir toks, atrodo, teigiamas dalykas, kaip šiukšlių rūšiavimas negrįžtamus procesus dar labiau paspartina – II-asis Termodinamikos dėsnis.

Bet šiandien alternatyva prasta: iš dviejų blogybių renkamės mažiausią. Tačiau iš esmės nieko nepakeičiam.

Visata, Gamta vystosi kaip ji nori ir kaip jai reikia. Žmogiškos pastangos čia ką nors įtakoti yra bergzdžios.

Jei norite realiai pakeisti situaciją, tai pradėkite nuo Didžiojo sprogimo ir perrašykite dėsnius – štai kokioje situacijoje mes atsidūrėme.

Ir pabaigai

Specialiai straipsnyje nėra nuorodų į šaltinius, tyrimus, rezultatus, citatas. Todėl netikėkite, kas čia parašyta.

Suabejoti yra kūrybingo piliečio pareiga!

Ir vis dėlto, yra stabili būsena, tik ji vadinasi NUOLATINĖ KAITA.

Mindaugas Gabrėnas