Išlaisvink žmogų ir jis pradės kurti

tekstas: Rasa Sagė

“Išlaisvink žmogų ir jis pradės kurti,” – sakė A. de Sent Egziuperi. O Vydūnas pridūrė: “Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas!” 

Pokalbiui prie ŽIDINIO pakviečiau keturis skirtingo amžiaus, profesijos ir temperamento žmones, keturias įdomias asmenybes. Juos sieja tik vienas dalykas –  jų veikla nėra tiesiogiai susijusi su kūryba.

Jaukiai gurkšnojant arbatą paprašiau jų prisiminti, apie ką jie svajodavo vaikystėje. Ir kokią vietą jų gyvenime kūrybiškumas užima dabar.

Atsakymai nustebino. Pasirodo, kūryba šių žmonių gyvenime buvo, yra ir bus. Kūryba yra kiekvieno žmogaus gyvenime, todėl per kūrybą šie žmonės (ir mes visi) yra susiję kur kas daugiau nei numanome.

 

Kai buvote maži, ką sukurti svajodavote?

Inga, chemikė: Kai buvau vaikas, lankiau dramos, piešimo būrelius, bet nepamenu, kad būčiau svajojusi nutapyti paveikslą ar sukurti vaidinimą. Tačiau buvo periodas paauglystėje, kai per kūrybą siekiau išreikšti savo

išgyvenimus ir emocijas. Iki šiol spintoje dulka pilka užrašų knygutė pilna mano eilėraščių.

Johanas, verslininkas: Jau vaikystėje aš svajojau sukurti verslą, susijusį su prekyba, o lygiagrečiai – groti būgnais grupėje, kurti muziką.

Petras, statybininkas: Taip, svajojau ir kūriau. Turbūt pirmas kūrinys buvo automobilis. Didžiausias troškimas buvo kur nors surasti tikrą vairą. Tokio nebuvo, teko pasitenkinti pagaliuku ar plona rieke rąsto. Sėdėdavau ant dar nesukapotos malkoms kaladės ir sukinėdavau savo sukonstruotą vairą.

Aušra, vadybininkė: Kai buvau maža, svajojau būti geologė ir keliautoja. Apie kūrybą tuo metu rimtai nesvarsčiau, man labiau darė įspūdį tėvų draugas, kuris su visa šeima nuvyko į komandiruotę Afrikoje, Mozambike, ir pragyveno ten bene pusę metų! Tad norėjau būti geologė kaip jis, rinkti akmenis, lįsti į urvus, net lankydavausi Geologijos instituto muziejuje ir žiūrinėdavau jų akmenų ir mineralų kolekcijas.

Vytenis  Skroblas. BERNIUKO SVAJOS

Kokią vietą jūsų gyvenime kūryba užima dabar? 

Inga, chemikė: Dabar esu toli nuo kūrybos. Nors… jeigu priimsime tai, kad pasiruošimas paskaitai (siekiant, kad nauja medžiaga studentams būtų išdėstyta suprantamai ir įdomiai), atsiskaitymų užduočių sudarymas (siekiant patikrinti ne tik žinias, bet ir gebėjimą jas pritaikyti praktikoje), studentų ruošimas konferencijoms (darbo temos, tyrimo objekto parinkimas) yra kūryba, tada taip, kuriu.

Johanas, verslininkas: Versle aš nuolat bandau pamatyti tai, ko nemato kiti. Profesionalumas kartu su kūrybiškumu padeda auginti verslą ir neleidžia jam sužlugti.

Petras, statybininkas: Kiek paaugęs kūriau paspirtukus, ragatkių lankus. Vėliau ir tikrus pistoletus. Šaudavo sieros ir parako pagalba, pokario metais parako turėjo visi. Penktoje klasėje kūriau net raketas. Suaugęs drožiau skulptūras, dabar fotografuoju gamtą.

Aušra, vadybininkė: Jeigu literatūriniai vertimai yra kūryba, tiksliau sakant, originalaus teksto perkūrimas gimtąja kalba, tai jie šiuo

metu sudaro rimčiausią mano kūrybinės veiklos dalį. Visa kita vyksta

laisvalaikiu, neskubant, nesiekiant kažkokio baigtinio rezultato.

 

Priklausymą klasei lemia žmogaus ekonominės funkcijos, arba tai, už ką jis gauna atlygį.  Kaip manote, kiek jūsų gaunamo atlygio sudaro kūrybinė funkcija?

Inga, chemikė: Jei laikysime, kad chemijos dėstytojo darbo dalis  – kūryba, tuomet, pagal metinį darbo krūvį, kūrybinė funkcija turėtų užimti apie 25 % mano gaunamo atlygio.

Johanas, verslininkas: manau, kad 50% mano gaunamo uždarbio sudaro kūrybinė funkcija.

Petras, statybininkas: Mano  kūryba yra mano hobi, turiningas laisvalaikis, tai savęs tobulinimas. Uždirbau, kai tobulindavau projektus (pastebėdavau kur galima sutaupyti ir pagerinti statomą objektą). Taip sutaupiau daug pinigų užsakovui ir todėl man išmokėdavo dideles sumas autorininio atlyginimo.

Aušra, vadybininkė: Dabartinis mano darbas – duomenų apdorojimas, administravimas – yra visiška priešingybė kūrybai. Tiesioginiame darbe privalau dirbti pagal instrukcijas, griežtai jų laikytis. Nors, žinoma, erdvės iniciatyvai, kokiam nors patobulinimui, yra – tik reikia norėti jos imtis. Visgi pagal dabartinius reikalavimus mano darbe 80% darbo laiko turi sudaryti produkcija, tai yra bylų tvarkymas, informacijos sudėliojimas į griežtus stalčiukus. Tad kūrybinei minčiai lieka kokie 20% darbo laiko.

Simas Šuminskas. PATIES ŠEŠĖLIUOSE AŠ

Iš kur semiatės kūrybinės aistros ir pasitikėjimo?

Inga, chemikė: Poreikis kurti ateina iš vidaus. O kartais gyvenimas taip supurto, kad pliūpsnį emocijų “teški” ant popieriaus…

Johanas, verslininkas: Aš bandau panaudoti savo laisvalaikį naujų kūrybinių impulsų generavimui. Aplinkos pakeitimas keliaujant, bendravimas su skirtingais žmonėmis, išėjimas iš savo komforto zonos leidžia man geriau generuoti idėjas versle.

Petras, statybininkas: Yra keli būdai trumpinti laiką: darboholizmas, tinginiavimas, šunkeliavimas, kūryba. Kas kam prie širdies, tas atitinkamą energiją ir gauna. 

Aušra, vadybininkė: Didelį postūmį kurti man davė vaiko gimimas – būnant su juo namie kažkaip savaime grįžta visi kūrybiniai impulsai, nerealizuotos svajonės ir kažkaip po truputį vyniojasi tas kūrybos siūlų kamuolys. Jaukus buvimas namie gali būti puikiausia sąlyga kūrybai, žinoma, kaip ir trukdis, nes namie visada pilna ir kitokios, nebūtinai kūrybinės, veiklos. Vis dėlto būtent per vaiko popiečio miegą parašiau apsakymėlių seriją, kuri man labai brangi, nes juose apmąstau savo pačios vaikystę. O dabar lėlių teatras… Apie pastarąjį mintis kilo piešiant su vaiku jo pamėgtus personažus. Manau, kad šiuo metu didžiausias mano įkvėpėjas ir palaikytojas yra sūnus.

Lina Kišonytė. Žaidimo iliustracija

Kokios yra jūsų gyvenimo vertybės ir prioritetai?

Inga, chemikė: Vertybės – savigarba, sąžiningumas, tvarka. Tarp prioritetų konkuruoja šeima ir darbas.

Johanas, verslininkas: Judėti. Nesustoti veikti ir mėgautis mažais dalykais šiame gyvenime.

Petras, statybininkas: Didžiausia vertybė yra darbas. Prioritetai: gyventi įdomiai ir ilgai bei netapti -holiku.

Aušra, vadybininkė: Taika, santarvė ir abipusė pagalba tarp artimiausių žmonių. Troškimas būti mintimis arčiau Dievo. Užauginti sūnų ir pačiai užaugti kaip moteriai ir kaip žmogui.

 

Ką norėtumėte sukurti ateityje?

Inga, chemikė: Kažką naudingo žmonijai.

Johanas, verslininkas: Naujus verslus, viešas erdves ir veiklas, kurios jungtų žmones tarpusavyje.

Petras, statybininkas: Parašyti knygą, kuri būtų išversta į visas pasaulio kalbas.

Aušra, vadybininkė: Vis sapnuoju vieną sapną, kad žiūrovai renkasi į mano spektaklį. Dabar manau, kad tai turėtų būti lėlių spektaklis – ne vien tik vaikams.

 

Labai ačiū už pokalbį.

Edita Lei. SAPNŲ FĖJA