Kuriant pilnatvės sodus

tekstas: Onutės Gaidamavičiūtės

Įstabią ir gelmišką Jorigės (Aaron Fross, Yorige) kūrybą atradau ir stebiu jau kelerius metus. Jorigė įsitraukė į folkloro pasaulį jau vaikystėje – jos šeima, ypač senelis Jonas Trinkūnas, buvo gerai žinomi senosios Baltų religijos atkūrėjai. Jorigė tik po daugelio metų sugrįžo prie savo šaknų tam, kad galėtų tęsti šeimos tradiciją – folkloro dainų gaivinimą ir puoselėjimą. Tad 2023 metais naujo muzikinio albumo SODAS, kurį Jorigė kūrė kartu su Žemyna Trinkūnaite ir Nix Bakx, pasirodymo proga pakalbinau šio unikalaus sodraus balso savininkę.

Kas Jums didžiausi įkvėpimo šaltiniai? Kas Jus skatina kurti?

Gyvenimas, gamta, žmonės, istorijos… Kuo aktyvesnis gyvenimas, kuo daugiau įspūdžių – tuo daugiau įkvėpimo.

Labai suintrigavo Jūsų muzikinis pseudonimas Aaron Fross… Taip pat perskaičiau, kad Jūsų muzikoje, be lietuvių folk muzikos elementų, jaučiamos Enya’os, Lisos Gerrard, Sia’os, Massive Attack ir Eurythmics (prisipažinsiu, man šie atlikėjai  mėgstamiausi taip pat) įtakos. Ar tai tiesa? Kaip galima pakomentuoti?

Pats vardas Aaron Fross kokios nors paslėptos reikšmės neturi, bet jis visada buvo su manimi. Tiesą sakant, paauglystėje ne visada jausdavausi pasitikinti savimi, tad šis pseudonimas man leisdavo atsipalaiduoti, ištirpti kūrybos erdvėse ir pamiršti apie kasdienę atsakomybę ir baimę suklysti. Jeigu sakytume, kad žmogus yra namas, tai Aaron Fross man yra laisvės ir kūrybos muzikinis kambarys. O šie atlikėjai ir grupės, kuriuos minėjote, yra mano vadovėliai ir žaislai, iš kurių galėjau mokytis ir gauti įkvėpimo.

Kokią vietą Jūsų kūryboje užima baltų kultūros įtakos? Visgi Jūsų senelis buvo vienas didžiausių baltų kultūros puoselėtojų… Taip pat Jūsų Mama viena žymiausių kanklininkių Žemyna Trinkūnaitė.

Žemyna Trinkūnaitė. Monikos Požerskytės nuotr.

Senelis ir mama man dovanojo gelminį laisvės pojūtį, o baltų kultūra išplėtė jos suvokimo ribas. Kūrybai tai yra viena svarbiausių sudedamųjų dalių, be jos aš negalėčiau atsiduoti muzikai, už tai esu be galo dėkinga savo šeimai.

Gal galėtumėt kiek plačiau pasidalinti prisiminimais apie senelį Joną Trinkūną, kokie buvo Jūsų santykiai, koks jo vaidmuo Tavo gyvenime… Ir kaip baltų kultūra, kurią puoselejo Jūsų senelis, skleidžiasi, veriasi Jūsų kūryboje.

Aš ir mano senelis vienas kitu šiame gyvenime galėjome pasidžiaugti tik 18 metų – man tiek metų buvo, kai jis išėjo. Per tuos metus jis davė viską, ko man reikėjo iš jo būnant tokio amžiaus.

Jorigė su seneliu Jonu Trinkūnu

Mūsų santykiai niekada nebuvo labai artimi, bet mūsų sielos visada buvo ir bus labai artimos. Senelis, tiesą sakant, su niekuo nebuvo labai artimas, tačiau jis pats buvo artimas visiems. Jau nuo vaikystės / paauglystės metų man buvo aišku, kad iš jo tikėtis seneliško pamokslo ar šeimyniško apkabinimo nereikia, bet niekad to ir netrūko, jis tiesiog ne toks žmogus. Jo gyvenimo tikslas buvo kitam lygmeny, šeima jam buvo draugai, jo gyvenimo bendrakeleiviai. Tokie santykiai su juo mane labai įkvėpė, nes laisvė ir neprisirišimas man jau nuo vaikystės buvo vienas svarbiausių dalykų, tad, matyt, ir jausti jo gaivų draugišką palaikymą buvo labai stipru. Jo vaidmuo mano gyvenime buvo unikalus.

Kaip ir minėjau, jis nebuvo labai seneliškas. Jis manęs jokiais būdais nebandė kontroliuoti, visada jaučiau iš jo tvirtą pasitikėjimą. Tai iki šiol yra viena didžiausių dovanų, ką mano šeima man yra davusi.

Pasitikėjimas – didžiausias mano kompetencijos kaip žmogaus įvertinimas. Aš jam už tai esu labai dėkinga. Senelis Jonas mane jau nuo mažų dienų vedė šviesos keliu, aš, aišku, nieko nesupratau apie religijas ir jų filosofinius karus pasaulyje, bet visada žinojau, kad mano senelis yra ypatingas.

Jonas Trinkūnas (1939–2014). Etnologas, religijotyrininkas, folkloristas,
senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės Romuva vyriausiasis Krivis. Jolitos Petkevičienės nuotr.

Taip pat jis nebandė manęs indoktrinuoti religijos klausimais, jo didžiausia pamoka buvo pasitikėjimas gyvenimu, gamta, nesibaigiančiu tiesos virsmu ir žmogaus suvokimu. Lietuvių liaudies pasakos ir dainos, mitai, sakmės, patarlės buvo didelė mano vaikystės dalis jo entuziazmo dėka. Jo vaidmuo mano gyvenime buvo kaip šeimos vedlio ir žynio. Gal aš, būdama maža, to ir nesupratau, bet dabar laikui einant pradedu atpažinti jo įtaką.

Aš prisimenu, koks jis buvo be galo pozityvus. Labai paprasti dalykai jam teikė tiek daug džiaugsmo – tai buvo tokia atgaiva matyti vyresnį žmogų, kuris taip mėgsta juoktis ir džiaugtis gyvenimu. Taip pat tai padarė jį man išskirtinį. Žinoma, aš matydavau jį apeigose ir kituose renginiuose būnantį labai rimtą ir sakantį kalbas bei pamokslus, kurių aš nesuprasdavau. Bet tai man paliko labai didelį įspūdį – kaip jis sugebėjo laviruoti savo gyvenimo srityse ir jas atskirti. Žinau, kad tai tik mano pačios įspūdis kaip anukės, kitiems žmonėms ir šeimos nariams jis buvo visai kitoks, bet aš džiaugiuosi, kad galėjau jį pažinti tokį, kokį dabar prisimenu.

Mano senelis man buvo žvaigždė. Šviesdamas taip iš tolo ir neužgoždamas mano pačios šviesos jis man padėjo atrasti savo pamatus ir su jais gyventi – kūryboje, buityje ir dvasiniame augime. Dar ilgai spręsiu klausimus, kur prasideda ir kur baigiasi jo palikta įtaka, bet taip mūsų mylimi žmonės ir išlieka gyvi mūsų mintyse, mūsų veiksmuose ir gyvenime.

Paskutiniame albume „Sodas“ jaučiamos melancholiškos tonacijos. Man sodas siejasi gyvenimo pilnatve… O Jums?

Visas savo vaikystės vasaras praleidau sode pas senelius. Tai buvo mano gyvybės ir laimės šventykla. Kurdama albumą „Sodas“ pajutau, kaip many vėl išnyra tas stebuklingas vaikystės pasaulis, grįžta žaismingos ir gyvybingos emocijos.

Turiu omeny ne albumo dainų tematiką, bet patį kūrybinį procesą – jis buvo labai išlaisvinantis ir žaismingas. Kūrėme tokį Sodą, kuriame kiekvienas leidome sau būti savimi. Jūsų įžvalga labai teisinga – sodas ir man siejasi su gyvenimu ir jo pilnatve. Ta melancholija, kurią minėjote, galbūt prasismelkė kartu su retrospektyvos pojūčiu – juk tai jau praeitis, nors kerinti, paslaptinga, o kartu ir šviesi, bet jau praeitis.

Labai įdomus Jūsų bendradarbiavimas su Babaki Nix Baxs… Regis, Jūsų muzikos keliai susijungę į YORIGE projektą, grupę. Kokie  artimiausi kūrybos planai?

Artimiausiu metu planuojame padirbėti ties savo soliniais projektais, tačiau dueto YORIGE  muzikinis kelias tikrai dar nebaigtas, kaip ir bendradarbiavimas su Žemyna Trinkūnaite. Kol kas norėtume išleisti daugiau originalios muzikos, tačiau folkloro dainos irgi neišsemiamas šaltinis. Taip kad galima tikėtis visko.

Dėkoju Jorigei už nuoširdų pasikalbėjimą.

 

S. Buvo džiugu gyvai YORIGE pamatyti koncertuojant šiais, 2024 metais, per paskutinį, 24-ąjį festivalį MĖNUO JUODARAGIS. Jorigė kartu su Nix Bakx atliko ir naujausią – karinę – dainą PULKUN

Onutės Gaidamavičiūtės nuot.

Su Jorigės kūryba galite plačiau susipažinti jos kūrybą pristatančioje svetainėje: jorigejurgutis.wixsite.com/aaronfrossmusic