/ arba kiti Runkelio nuotykiai/
Istorijoje buvo tik vienas atvejis, kai norėdami kažką pakeisti savo gyvenime, piliečiai boikotavo parduotuves.
Bet gegužės 10-12 d. Lietuvoje vykusi pilietinio pasipiktinimo akcija prieš didžiuosius prekybos tinklus nė iš tolo nepanaši į tą vienintelį.
Kažkodėl manoma, kad jei maisto prekių kainos bus žemesnės, tai gyvenimas pasidarys geresnis.
Bet ar tikrai taip?
Tarsi teisinga atrodytų, kad už vieną eurą turėtume nusipirkti tą patį kiekį maisto visoje euro zonoje. Arba bent jau ne mažesnį…
Ir mes čia puolame gretinti su kitomis šalimis. Su tomis, kur prekybos centruose lietuvaičių būna dažniausiai ir daugiausiai.
Taip, prieš faktą, kad Lenkijoje už eurą tavo pirkinių krepšelis bus pilnesnis nei Lietuvoje, nepapūsi.
Bet ar Lenkijoje geriau gyventi nei Lietuvoje?
Šveicarijoje už eurą mes nusipirksime mažiau nei Lietuvoje.
Bet ar Šveicarijoje blogiau gyventi nei Lietuvoje?
Ne, violetinių karvių šalyje gyvenimas geresnis nei daugelyje Rytų Europos šalių drauge sudėjus.
Vienu ar keliais statistiniais rodikliais įvertinti šalies piliečių gerbūvį praktiškai neįmanoma. Reikia įvertinti daugybę įvairiausių duomenų ir faktorių.
Pirminis gerbūvio matavimo kriterijus yra šalies Bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam asmeniui (angl. GDP per capita).
Nors BVP per capita netiksliai parodo gyvenimo kokybę, bet Monako 171 465, Lichtenšteino 115 293, Šveicarijos 58 996 statistika prieš Burundžio 158, Somalio 187 ar Lietuvos 11 073 skaičius, kalba pati už save (visur suskaičiuota JAV doleriais).
Jau paskui galima dar bandyti gretinti kitus rodiklius, daryti visą įmanomą analizę įvairiais pjūviais ir t.t., bet ir be to šiuose pavyzdžiuose viskas aišku, o ir straipsnis ne apie tai.
