Porte-monnaie plečia sienas. Ar turėsime Naująją ekonominę teoriją?

tekstas: Nauris Treigys

Jau beveik dešimtmetį turime naują reiškinį pasaulyje – kriptovaliutas. Dar negalime pasakyti apie jas, kad tai naujas reiškinys ekonomikoje, nes jokios ekonomikos, susijusios su kriptovaliutomis, nėra.

Arba nėra jokios kriptovaliutos, susijusios su kokia nors ekonomika.

Ir galbūt šiandien dar nematome to, kad kažkada laiką dalinsime į „prieš bitcoin“ ir „po bitcoin“.

Bet tai parodys laikas. Arba neparodys…

***

Pačios kriptovaliutos pokyčių finansų pasaulyje gal ir neatneš. Tai ne pirmas žmonijos bandymas atsiskaitymo priemonėms naudoti parankinius daiktus.

Skaitmeninė kriptovaliuta šiandien ir yra geras „parankinis daiktas“ – dar vienas „apsas“ mūsų išmaniuosiuose telefonuose.

Pati blockchain technologija keis ne finansus, keis ekonomiką. Kaip pramonės industrializacija apvertė aukštyn kojomis cechų ir manufaktūrų pasaulį, taip nauja technologija pagerins, palengvins, patobulins procesus įvairiose gyvenimo sferose. Tai elementarus progresas.

Kad kriptovaliutos padarytų revoliuciją finansų sistemoje, turėtų praeiti nemažai laiko. Jos pačios, kaip tokios, revoliucijos tikrai nepadarys.

Tačiau stebimi dideli pokyčiai dabartinio jaunimo mąstyme. O būtent mąstymas, naujoviškas mąstymas gali kažką ir pakeisti.

Andrėjos Linkauskienės nuotr.

***

Bet ne taip viskas gali būti paprasta, kaip norėtųsi…

Problema dar gali kilti dėl to, kad dabartiniai bitcoin apologetai yra žalias jaunimėlis, apie ekonomiką neperskaitęs nė vieno vadovėlio, o apie ją žinantys iš YouTube filmukų, kad fiat valiutos yra „blogai“, o bitcoin ir blockchain yra „ateitis“.

Tie filmukai labiau primena filmus apie konspiracijos teorijas ir labiau tinkami smegenims praplauti nei paaiškinti, kas ta ekonomika ir kokią funkciją joje atlieka pinigai.

OK, manykim, kad bitcoin yra ateitis. Ir?..

Fiat pakeisi bitcoinais? Kas pasikeis? Mano kartos žmonės pergyveno tris pinigų pasikeitimus: rubliai-vagnorkės-litai-eurai. Pasikeitė tik pavadinimai ir paveiksliukai ant banknotų.

O kas dabar? Skirtumas tik tas, kad nebus paveiksliukų visai?

Jei kalbame apie grandiozinius pokyčius, tai kalbėkime apie ekonomikos mokslo paradigmų pokyčius. Kardinalius.

Kitaip sakant, „išmuškime langą į Europą“ šiuolaikinės ekonomikos sienose.

Pinigai neegzistuoja be ekonomikos. Nėra prasmės kalbėti apie bitcoin kaip valiutą, jei ji nedalyvauja jokioje ekonomikoje.

Ir būtina prisiminti,  kad pirma YRA ekonomika, o tik paskui atsiranda pinigai. Atvirkščiai dar niekada nebuvo. Ar gali būti? Labai abejoju.

Todėl ir kalbėti, kad ateis bitcoin ir viską pakeis, yra mažų mažiausiai bravūriška, o šiaip – kvaila. Jums bet kas pasakys, kad vežimas pirma arklio nestatomas.

Kam reikalinga nauja ekonomikos teorija, jei norime naudoti bitcoin (ar kitą kriptovaliutą) visuotiniams atsiskaitymams?

Visų pirma, ribotas bitcoin kiekis (21 mln.) jau kertasi su šiuolaikiniu mokslu, nes bitcoin ekonomika būtų defliacinio tipo pagal dabartinį apibrėžimą.

Tarsi tai ir gerai, kad prekių ir paslaugų kainos mažėja, tačiau teorija mums sako, kad paskui defliaciją eina stagnacija. O tai jau blogai, tai jau krizė, tai niekam tinkama.

Ar ateinančiai kartai užteks drąsos pakeisti Vakarų pasaulio santvarką?!

***

Infliacija ekonomikoje reikalingas tik tam, kad pateisintų procentinę ekonomikos paradigmą.

Ją suprantame kaip pinigų nuvertėjimą pabrangus vartotojų prekių krepšeliui.

Tai reiškia, kad pinigai gali nuvertėti lygiai vienodai ir dėl prekių pabrangimo ir/arba išaugusios pinigų pasiūlos rinkoje.

Beprocentinėje ekonomikoje pinigai nuvertėja realiai, o prekės kaina kinta išimtinai pagal pasiūlos ir paklausos dėsnį.

Pinigai nuvertėja tik tada, kai jie nesisuka ekonomikoje, joje nedalyvauja: yra taupomi, guli sąskaitose.

Pinigai yra ekonomikos kraujas ir jis turi nuolat cirkuliuoti.

Dabartinėje ekonomikoje pinigai necirkuliuoja, jie guli korporacijų sąskaitose, žmonių indėliuose, kojinėse ir t.t., ir pan.

Todėl bankinė sistema su savo pinigų multiplikatoriumi tarsi amortizuoja „taupymą“. Ir kas būna, kai bankai nustoja skolinti?

Ekonomika tampa trapi. Tokią situaciją ir matome dabar, kai po 2007-2009 metų finansinės krizės reikalavimai bankams buvo sugriežtinti, ir naujų kreditų upės išseko.

Zenono Bulgakovo nuotr.

***

Dabartinė plačiai naudojama pinigų sistema yra geriausia, kokią sukūrė mūsų civilizacija. Taip, ji turi daug trūkumų. Taip, ji kritikuotina. Taip, ir pats ekonomikos mokslas nėra kategoriškas šiuo klausimu.

Dabartinė ekonomikos doktrina yra palanki bankinei sistemai. Bet tokia bankinė sistema reikalinga ekonomikai, nes bankai šiandien garantuoja pinigų apyvartumą.

Galbūt čia yra didžiausia sistemos problema?..

Bet yra centriniai bankai, kurie reguliuoja pinigų kiekį, „kontroliuoja“ infliaciją ir užsiima atviros rinkos operacijomis.

Teoriškai visa tai labai gražu ir turi kuo puikiausiai veikti. Valdymui yra šimtai ekonominės teorijos modelių, kurie duoti centriniams bankams į rankas – jūs tik tvarkykitės.

Bet teorijos yra labai toli nuo gyvenimo ir centriniai bankai nesusitvarko.

Nuo centrinio banko sukūrimo 1694 metais pasaulis matė kelias dešimtis globalių ir lokalių krizių.

Tiesa, jos prasėdėjo XIX amžiuje, todėl labiau sietinos su industrializacijos atėjimu, vadinasi, su ženkliai išaugusiu pinigų poreikiu ekonomikoje.

***

Yra sukurtų ir kitokių ekonominių doktrinų*. Jei šiuolaikinės ekonomikos pagrindą sudaro palūkanos, tai prieš šimtą metų buvo sukurta teorija be palūkanų. Tik kažkodėl ji taip ir liko istorijos užkulisiuose. Nes ten ekonomikai užtenka vieno banko. Įsivaizduokite, vienas vienintelis bankas visoje Europos Sąjungoje, JAV ar pasaulyje!!!

Ir nėra jokių palūkanų. O infliacija įgauna kitą prasmę, nes pinigai nuvertėja ne dėl Vartotojų kainų indekso augimo, t.y. ne kainos auga ir taip krenta perkamoji pinigų galia, o pinigai nuvertėja dėl to, kad nesisuka rinkoje.

Pinigai turi suktis, pinigai turi nuolat būti judėjime. Tokia jų paskirtis. Jie neturi gulėti bankuose. Todėl ir užtenka vieno banko, nes tik tiek reikia pinigus pervesti iš vienos sąskaitos į kitą.

Dar, žinoma, pagrindinę kreditavimo funkciją bankas atlieka. Ir viskas. Ir jokių mokesčių už sąskaitos turėjimą, už gryninimus, už pastovėjimą eilėje banko skyriuje – bankui kurti nesąmonių, kaip apmokestinti savo klientus, nereikia, nes, kai pinigai nuolat sukasi, bankas uždirba irgi nuolat.

Bet tobulėjant technologijoms banko gali taip pat neprireikti. Blockchain jau šiandien gali atlikti viso vieno banko funkciją.

Dabar dar labiau įtempkime savo fantaziją ir įvykdykime totalią šventvagystę – įsivaizduokime pasaulį be bankų, nes jų, po velnių, niekam nereikia!

 

*Silvio Gesell: The Natural Economic Order

LONDON CITY. Vienas iš didžiausių pasaulio finansinių ir komercinių centrų. Luanos Mas nuotr.

Bankai reikalingi tik šiai ortodoksinei ekonominei doktrinai, kuri remia bankinę sistemą.

Todėl bitcoin su savo baigtine pasiūla puikiai tinka Naujajai ekonomikos tvarkai, kur pinigų kiekis rinkoje visiškai nesvarbus.

Svarbu, kaip greitai tie pinigai sukasi ir ar išviso jie sukasi.

***

Tai ką dabar daryti su ekonomikos mokslu? Ar jis apie žmonijos gerovę? Juk tai mokslas apie vartojimą, infliaciją ir mokesčius.

Mums šis mokslas teigia, kad nemokamų pietų nebūna. Tas tiesa. Bet neretai už juos tenka susimokėti su procentais.

Todėl, kad pinigai, nebūdami resursu, turi kainą, kaip resursas…

O mokesčiais – augančiais ir daugėjančiais – apmokestinamas, jūs tik įsiklausykite, DARBAS!

Tai, kas sukuria visą vertę pasaulyje, sumoka didžiausius mokesčius.

O nuo to, kas lieka, dar papildomai sumoka PVM ir akcizus.

Ir ekonomikos mokslas dar sako, kad 2% per metus mūsų pajamų perkamosios galios sumažėjimas yra labai sveika ekonomikai. Tai gerai, jei tik 2%, o ką, jei 3-10%?

Čia ne mokslas, čia legalus akademizuotas apiplėšimas. O kad nemaištautume, tai tik po nedaug, po 2% ir dar, atseit, gerai nuo to visiems.

Tas „gerai“ ir išprovokavo bitcoin sukūrimą ir visos kriptovaliutų rinkos gimimą. Kol kas tai tik rinka pati sau.

Kada ji peržengs savo sienas ir įsiverš į mūsų gyvenimą vienokia ar kitokia forma – tai tik laiko klausimas.

Mes prasiplėtėm ir laukiam. O jūs ar pasiruošę?