Signalų belaukiant

tekstas: Gabrielius E. Klimenka

/arba kodėl tyli nežemiškos civilizacijos/

Stanislavas Lemas, žymus lenkų mokslinės fantastikos autorius (mūsų tautiečiams žinomas iš kūrinio „Soliaris“), kurio knygos buvo išverstos į maždaug 40 pasaulio kalbų (beje, jis yra laikomas labiausiai skaitomu ne anglakalbiu mokslinės fantastikos kūrėju), pateikia štai tokius pamąstymus apie nežemiškas civilizacijas: ,,Nežemiškų, kosminių civilizacijų klausimas ir paslaptis primena rusišką „matriošką“. Atversdami vieną pažinimo dalį, mes atrandame naują – nepažintą. Šis klausimas yra sudedamoji visų gamtos mokslų disciplinų, o ir dalies ne gamtamokslinių (pvz., filosofijos) sudedamoji dalis.”

Tai, jog mūsų galaktikoje egzistuoja tik mūsų civilizacija, Stanislavui Lemui atrodo mažai tikėtina. Labiau tikėtina yra tai, jog mūsų galaktikoje yra ir daugiau kosminių civilizacijų. Privaloma apmąstyti kiekvieną keliamą originalią hipotezę apie bendrus strateginius principus, kuriais gali remtis nežemiška civilizacija, norėdama užmegzti kontaktą, pasiųsdama signalą.

Vadovaujantis šiais pamąstymais, reikia vykdyti visokeriopą signalų paieškos programą. „Tylinčios visatos“ paslapties problema, greičiausiai kyla ne dėl to, kad kitos civilizacijos nesiunčia signalų, bet todėl, jog skiriasi išsivystymo lygis. Dalis civilizacijų gali būti nepasiekusios pakankamai aukšto išsivystymo lygio, dalis gerokai mus pralenkusi…

Taigi, nemaža dalis teoretikų, kalbančių apie būsimą kontaktą su nežemiškomis civilizacijomis, mano jog kol kas šis kontaktas yra neįmanomas. Visų pirma, dėl technologijų skirtumo, nes mums gali būti nesuvokiamos ateivių technologijos. Čia vadovaujamasi principu, jog visos gerokai pralenkusios laikmetį technologijos mums atrodys kaip magija.

Antra vertus, kontaktas gali būti neįmanomas ir dėl to, jog nežemiškas protas ir mąstymas gali kardinaliai skirtis nuo mūsiškio. Pavyzdžiu galėtų būti mūsų negebėjimas susišnekėti su pakankamai protingais žemės gyvūnais, tokiais kaip delfinai. Taip atsitinka galbūt dėl to, jog jie gyvena kitokioje aplinkoje bei turi kitokius jutimo organus. Nors su delfinais ir nesusikalbame, mes vis tiek esame panašūs. O štai dabar įsivaizduokime būtybę, kuri neturi nieko bendra su žemiška biosfera ir evoliucija. Tokia būtybė greičiausiai turės visiškai mums nesuvokiamą mąstyseną. Tokia mąstančios gyvybės forma greičiai turės kitokią pasaulėvoką, moralę, bendravimo būdą bei pojūčius.

Visata yra didelė ir nežinia, kas gali joje išsivystyti. Rašytojai fantastai tokių būtybių yra aprašę ne vieną šimtą. Pavyzdžiui, Stanislavo Lemo kūrinyje ,,Soliaris” aprašytas mąstantis vandenynas, o Klifordo Sailemko ,,Kaukų draustinyje” – mąstantis spiečius Račius. Gyvybės formos gali būti pačios įvairiausios. Įdomu, kaip bendrautume su mąstančiu spiečiumi, turinčiu kolektyvinį protą? Sunku net įsivaizduoti. Čia iškart iš atminties išplaukia rašytojo fantasto Maiklo Krichtono knygoje ,,Sfera” išsakyti žodžiai: ,,Kaip paaiškinti vandens gyvatei Verdsverto eilėraštį apie gelsvuosius narcizus?“

Kontaktas, jei jis bus, greičiausiai vyks visiškai kitaip, nei mums pristato Holivudas tokiuose filmuose kaip ,,Artimi trečiojo tipo kontaktai” ar ,,Prometėjas”. Bėda ta, jog holivudiniai filmai retai kada parodo kontaktą su kardinaliai skirtingomis gyvybės formomis. Jei tokios būna, tai jos paprastai būna elementarios naikinimo mašinos, tokios kaip kad filme ,,Svetimas”. Paprastai kontaktas vyksta su žmogiškomis būtybėmis iki skausmo . O kas pasakė, jog nežemiška civilizacija bus humanoidinio tipo? Čia greičiausiai veikia mūsų archetipinis mąstymas, kuriame mes negalime įsivaizduoti kitokios būtybės, kuri nebūtų apdovanota žmogiškais atributais, nes mes juk ir apie dievus kalbame kaip apie žmones. Atsimenate seną romėnišką posakį: ,, Niekas, kas žmogiška, nėra dievams svetima.“

Kita vertus, visko gali būti, kad kontaktas mums nieko gera nežada. Apie tai ne kartą yra pasisakęs fizikas teoretikas Stivenas Hawkingas. Jo manymu, kontaktas bus kažkuo panašus į Kolumbo susitikimą su Amerikos indėnais ir su visomis iškilusiomis pasekmėmis. Taip jau yra, jog labiau pažengusi civilizacija sunaikina mažiau pažengusią, tad tikėtina, jog šis modelis pasikartotų, jei artimiausiu metu įvyktų kontaktas su labiau pažengusiais proto broliais iš kosmoso. Tik tiek, kad indėnų vaidmenį dabar atliktume mes. Nors, žinoma, tai ne aksioma, tad reikia tikėtis, kad kontaktas bus mažiau skausmingas nei indėnų susitikimas su Kolumbu.

big_alien_and_little_aliens_by_brownque-d3i50o3