Skiriu savo mamai, Valerijai Striukienei ( 1937 06 01 – 2016 08 30 )
VAIKYSTĖS LIETUS
/ iš pirmosios knygelės Šis gyvenimas – tekantis smėlis /
Smėlio dėžėj
seniai pamiršti žaislai.
Gatvės tuščios… Lietus
gerą pusdienį pliaupia.
Tą mergaitę –
baltais kaspinais –
iš penktojo aukšto
vaikystė šaukia.
Bet mergaitė tik lietų girdės…
Statys pilį. Pritrūkus
vienos kaladėlės –
tos, kur liko kieme –
ji pravirks,
tačiau nieks nepadės.
Išsigandusios
kūkčios net lėlės.
Liks pilis nebaigta…
Metuos vaikiškos
nuoskaudos dingsta.
Ir vien lietūs
primins visada:
ne tik mažos mergaitės,
kartais net ir dievai pravirksta.
