Vaikystės lietus

tekstas: Luana Mas

Skiriu savo mamai, Valerijai Striukienei ( 1937 06 01 – 2016 08 30 )

 

VAIKYSTĖS LIETUS

/ iš pirmosios knygelės  Šis gyvenimas – tekantis smėlis /

 

Smėlio dėžėj

seniai pamiršti žaislai.

Gatvės tuščios… Lietus

gerą pusdienį pliaupia.

Tą mergaitę –

baltais kaspinais –

iš penktojo aukšto

vaikystė šaukia.

 

Bet mergaitė tik lietų girdės…

Statys pilį. Pritrūkus

vienos kaladėlės –

tos, kur liko kieme –

ji pravirks,

tačiau nieks nepadės.

Išsigandusios

kūkčios net lėlės.

 

Liks pilis nebaigta…

Metuos vaikiškos

nuoskaudos dingsta.

Ir vien lietūs

primins visada:

ne tik mažos mergaitės,

kartais net ir dievai pravirksta.

Nuotrauka: iš asmeninio albumo