Septyni Dievo veidai, dvylika akių ir du žmonės, po daugelio bendrų metų vis dar atrandantys vienas kitą. Tarp rytinės miglos, švelnios ironijos ir išpažintų silpnybių skleidžiasi meilė, gebanti regėti daugiau, nei aprėpia dieviškas žvilgsnis. Editos Skopič eilėse kasdienybės trapumas virsta tyliu stebuklu – būti matomam, pažintam ir mylimam.
Įsidaiktinimai
Naujausi
KNYGA
Sondros Simanos tekstuose knyga virsta kūnu, gyvuliu ir peizažu, o poezija – bandymu atskirti tikrą žodžio galią nuo vien poetiško vaizdo. Jimo Jarmuscho „Patersonas“, kasdienybės fragmentai, atmintis, grožio ir nykimo motyvai susilieja į savitą poetinį apmąstymą. Tekstus papildo Rūtos Jusionytės skulptūros „Šeima“ ir „Vilko glėbyje“.
METALITERATŪRINIS PASIVAIKŠČIOJIMAS LDK ISTORIJOS TAKAIS
Nerijus Brazauskas analizuoja Tomo Kačerausko romaną „Karo laiškai“, kuriame XVII a. LDK istorija susipina su metaliteratūra, istoriografiniais šaltiniais, filosofija ir pasakojimo refleksija.
VASAROS SNIEGAS
Vytauto Balsio „Vasaros sniegas“ – sodri, vaizdinga trumpoji proza apie folkloro ekspedicijos jaunystę, kūniškumą, ilgesį ir liaudies kultūros pasaulį. Lėvens pakrantėse persipina gamta, meilės nuotykiai, pavydas, humoras ir prisiminimų melancholija.
Dėl ego sampratos „Rytuose“ ir „Vakaruose
Kuo skiriasi ego samprata Rytų dvasinėse tradicijose ir Vakarų psichologijoje? Dainius Razauskas, remdamasis C. G. Jungu, Vedanta, budizmu ir kitais šaltiniais, parodo, kad tariama Rytų ir Vakarų priešprieša gali būti gerokai mažesnė, nei įprasta manyti. Ego čia atsiskleidžia kaip ribotas sąmoningumo centras – savotiškas filtras, per kurį suvokiame save ir pasaulį.
Legenda
„Neringos madlenose“ Neringa Abrutytė kasdienybės akimirkas paverčia netikėtais poetiniais atradimais. Vyšnios, seni lapai, prisiminimai, sapnai ir kūno pokyčiai susipina su mintimis apie laiką, Dievą, mirtį ir žmogaus vietą pasaulyje.
Juozas Mykolaitis: nuo paklodžių iki istorijos džiunglių
Juozas Mykolaitis – savamokslis menininkas, kūręs ant paklodžių ir popieriaus, savo darbuose jungęs šeimos istoriją, lietuvių literatūrą, kaimo atmintį, tautinius motyvus ir XX a. istorijos įvykius. Jo kūrybai ypatingą įtaką darė brolis Vincas Mykolaitis-Putinas, tačiau Juozo darbuose susiformavo savita, spontaniška ir autsaiderių menui būdinga meninė kalba.
IR SENOS LIEPOS PAGALIAU ATGULS ANT ŽEMĖS
Jautri trumposios prozos esė apie tylų mamos išėjimą, neišblėstančią atmintį, tikėjimą ir amžinos ramybės viltį. Senos liepos, motininės bitės ir rožių sodelis tampa simboliais, jungiančiais gyvenimą, netektį ir susitikimą anapus.
ŽIEMŲ ROJUJE NEBŪNA
Eugenijaus Misiūno dienoraščio tęsinys apie kasdienybę Andalūzijoje, netikėtus nuotykius ir gyvenimą emigracijoje. Autorius su humoru ir atvirumu prisimena savo darbą slaugytoju JAV, sutiktus žmones, sudėtingus pasirinkimus ir patirtis, pakeitusias jo požiūrį į gyvenimą.
ŠVIESA
Trijuose poetiniuose tekstuose Andrėja Liudžiūtė apmąsto žmogaus ryšį su gamta, siela, laiku ir gyvenimo trapumu. Tai pasakojimai apie šviesą, tikrumą, dėkingumą ir akimirkas, kurios pažadina bei moko gyventi iš naujo.
Mėnesio autorius
Kaip proto-punk tapo post-rock (II dalis)
Post-punk ištakos ir kryptys: The Music Machine, The Seeds, Paisley Underground, mod revival, hardcore, gothic rock ir indie rock raida.
Kaip proto-punk tapo post-rock (I dalis)
Proto-punk ir punk rock istorija: nuo Jimi Hendrix ir Los Saicos iki The Ramones bei The Sex Pistols – muzikos revoliucijos pradžia.
Išsamus žvilgsnis į Viliaus Ksaverio Slavinsko kūrybą: abstraktus ekspresionizmas, siurrealistiniai simboliai, paukščių ir žuvų mitologija, pasąmonės vaizdiniai ir spalvos galia.
Esė apie dvasinę krizę, kelionę į Norvegijos fjordus, vikingų istoriją, mitologiją ir žmogaus vidinės ramybės paieškas šiaurietiškos gamtos akivaizdoje.
