kūrybinės klasės žurnalas  

artėjantys renginiai: Lapkričio 16 d. 15 val. DRUSKININKUOSE, M.K. Čiurlionio namuose-muziejuje

  • Įsidaiktinimai
  • Adatos
  • Agurkas
  • Aušrinės žemėlapis
  • Bilietai iš kažkur
  • Čiurlionio portfelis
  • Dryžuota kojinė
  • Eugenijaus kalendorius
  • Gabrieliaus akiniai
  • Gintauto megafonas
  • Graži knyga
  • Ikonos
  • Jeronimo parkeris
  • JUODOSIOS LELIJOS dėžė
  • Lemputė
  • Lidžitos vinys
  • Mariaus rezonatorius
  • Mindaugo tereminas
  • Miroslavo elementorius
  • Naktinis stalelis
  • Naujosios Romuvos lentynėlė
  • Neringos madlenos
  • Paskutinis stalčius
  • Pelargonija vazonėlyje
  • Porte-monnaie
  • Prie lango
  • Raudona suknelė
  • Retro laikrodis
  • Rožiniai bateliai
  • Sapnų gaudyklė
  • Sienų tinko dulkės
  • Sietynas
  • Sofisto Taurė
  • Sondros karoliai
  • Stiklainis iš rūsio
  • Suvenyrai
  • Užrašas ant sienos
  • Veidrodis
  • Ventiliacijos anga
  • Vilmos katiliukas
  • Virtualūs narkotikai
  • Židinys

Kuriant pilnatvės sodus

Įstabią ir gelmišką Jorigės (Aaron Fross, Yorige) kūrybą atradau ir stebiu jau kelerius metus. Jorigė įsitraukė į folkloro pasaulį jau vaikystėje – jos šeima, ypač senelis Jonas Trinkūnas, buvo gerai žinomi senosios Baltų religijos atkūrėjai. Jorigė tik po daugelio metų sugrįžo prie savo šaknų tam, kad galėtų tęsti šeimos tradiciją – folkloro dainų gaivinimą ir [...]

Aleksandro Kostkaus-Kostkevičiaus išgyvenimų potėpiai

1950 m. MGB „Ypatingojo posėdžio“ nubaustas 25 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje karo pilotas Aleksandras Kostkus-Kostkevičius (1912–1999), kalėdamas Vorkutlage, atrado savo menišką prigimtį ir pradėjo tapyti. Piešė kalinių portretus, gėles. Vėliau pradėjo apipavidalinti plakatus. 1956 m. grįžęs iš lagerio apsigyveno Kaune, o nuo 1980 m. visiškai atsidavė tapybai. Bet apie viską nuo pradžių. Gimė [...]

ŽIEMŲ ROJUJE NEBŪNA (tęsinys, pradžia Nr. 8)

2020 m. lapkričio 27 d.   Ryte prikėlė griaustinis ir po to visą dieną lietus, tai sustiprėdamas, tai vėl aprimdamas, merkė ištroškusią žemę. Vakar naktį svajojau kada nors pasivaikščioti lietuje, bet nesitikėjau, kad proga pasitaikys jau šiandien. Juk čia, Andalūzijoje, lyja gal penkis kartus per metus. Ar tai buvo sutapimas, ar pradėjo pildytis sapnai, bet [...]

TEISINGIEJI

(iš rinkinio „La cifra“, 1981 m.) Iš ispanų k. vertė Žilvinas Vareikis   TEISINGIEJI*   Žmogus, kuris puoselėja  savo sodą, kaip to troško Voltaire’as. Kuris dėkoja už tai, kad žemėje skamba muzika. Kuris su malonumu vis atradinėja etimologiją. Du tarnautojai Pietų kavinėje, tyliai žaidžiantys šachmatais. Keramikas, iš anksto apmąstantis dirbinio spalvą ir formą. Spaustuvininkas, kruopščiai [...]

Varinis drambliukas

*** – Oi, kad man nereikia. Kurgi aš dėsiu... – atsisakiau. – Imk, sakau! Ką čia dar galvoji, jie tikrai nevogti! Iš Žaliakalnio konteinerių, žinai, kur Žaliakalnis? Kur turčiai gyvena. – Ačiū, bet kad man tikrai nereikia, –  pokalbis darėsi vis nepatogesnis. – Būtumėm Gruzijoj, tai gautum į galvą. Gruzinai turi tradiciją: jei dovanoja, turi [...]

PARYŽIUS, RILKĖS MITAI IR JO PAVEIKTI ŽMONIŲ GYVENIMAI (tęsinys)

Elizabeta Dorotėja Spiro (Elisabeth Dorothea Spiro) gimė 1886 m. Vroclave, sinagogos kantoriaus, atsikrausčiusio 1873 m. iš Naugarduko, šeimoje. Baladine (Baladine Klossowska) ji pasivadino kaip menininkė, paėmusi slapyvardį iš Julijaus Slovackio (Juliusz Słowacki) romantinės dramos. Užaugo ji Berlyne, 1907 m. ištekėjo už dvidešimčia metų vyresnio Ericho Klosovskio (Erich Klossowski), prancūzų hugenotų, persikėlusių į Prūsiją, palikuonio (gimusio 1875 [...]

DVI MANO MOTERYS

Gyvenu dviejuose pasauliuose – tokia paklusni žemiškumui, bet širdis mano – kitame laike, kitame krašte, niekada netroškusi šiokiadieniškumų. Esu du žmonės viename ir tie du nelabai sutariantys vienas su kitu – geriausia  abiems tylėti, bandant išvengti kivirčų, prieštaringumų, bet kažkodėl negali patapti laiminga čia ir dabar ir negali sugrįžti ten, kur galbūt galėtum būti laiminga. Tokie [...]

Augti savimi

Prakeikta ši tamsa, kuri skandina, kuri nustumia į bedugnę savęs buvime. Prakeiktas šis lūžis, šis tarpas, skylė, ši jausena, jog viskas, kas esi ir ką darai, – nepakankama. O gal priešingai: taip per daug, jog neatlaikai savęs ir byri kaip lig tol tvirtai stovėjęs tiltas, kuriam kraunamas svoris per sunkus ir per dažnas atlaikyti? Išbalansuoti? [...]

Reabilituoju save

Reabilituoju save, o maniau – mane išjungė iš tenykščio gyvenimo:     plienas nesigrūdina                         kandys  suėdė   Skelbiu.lt pirktą tarybinio kario švarką su antpečiais SA, bet auksarankė užsiuvinėjo kiekvieną skylutę, tereiks iš Grūto pasiimti (sena meilė nerūdija) Jo akmenį ir mesti dar likusiais jėgos raumenimis Jų pusėn – kilovatnikais ir kilovatmečiais. Jei įjungčiau seną televizorių, [...]

valytojos

demonstratyviai mūsų akivaizdoj sukdamos magiškus ratus raitydamos aštuoniukes ant stalų ant langų stiklo su stipriai rankose sugniaužtomis šluostėmis jos nebyliai teigia kad valo ne tik paliekamus nešvarumus dėmes bet ir mūsų nuodėmes apiplauna mus per atstumą   lyg apsaugininkės užtikrintai spaudinėdamos purkštuvų gaidukus ir aitraus skysčio šratukais galabindamos visas bacilas suprask jos vaiko ir nedoras [...]

Argentina – atradimų žemė

Kas  yra Argentinos valstybė ir argentiniečio tapatybė, keliais sakiniais nenusakysi. XVI a. ispanams kolonizavus Pietų Ameriką,  Argentinos teritorija buvo Peru vicekaralystės dalis. 1776 m. ji tapo Rio de la Platos (Sidabro upės) vicekaralyste. Ispanai tikėjosi Paranos ir Urugvajaus upių žiotyse aptikti sidabro (lot. argentum – sidabras), tačiau jo nerado. Sidabro troškimas, pirmą kartą įkūnytas įvardijant [...]

Druskininkų fortepijoninė vasara: ištakos ir kultūros versmės

Fortepijoninė muzika ir Druskininkai – istoriniais saitais surištas reiškinys. Fortepijoninės muzikos vakarų Druskininkuose tradicija puoselėjama jau 59 metus. Tai – seniausias Lietuvoje festivalis, kuris ugdo ne tik jaunuosius šalies talentus, tačiau ir formuoja bendrą Druskininkų pajautą. Šiemet, kaip ir kasmet, obelų sode pasitiksime pianistus ir klausytojus jau įprastu tapusiame renginyje – Fortepijoninės muzikos vasaros 59-ajam [...]

Humanitariniai mokslai gali mus padaryti nežmoniškus: XX amžius moraliai susilpnino žmoniją

Laure Adler: Yra viena disciplina, kurią griežtai kritikuojate: visiškai atmetate psichoanalizę, ypač dėl Sigmundo Freudo įnašo. Ar galite paaiškinti savo santykį su psichoanalize? George Steiner: Visų pirma, jūsų klausimas yra nepaprastai prancūziškas. Didžiojoje Britanijoje niekam tai nerūpėtų. O tai, kad Britanija mokslų srityje ryškiai lenkia Prancūziją, čia šį tą reiškia. Jūsų klausimas yra absoliučiai paryžietiškas. Yra vos [...]

Konfucijaus „Didysis mokymas“ 大學

大學之道，在明明德，在親民，在止於至善。知止而后有定，定而后能 靜，靜而后能安，安而后能慮，慮而后能得。物有本末，事有終始，知所 先後，則近道矣。 Didžiojo mokymo kelias slypi spindinčiosios dorybės atskleidime, meilėje žmonėms ir galutinio gėrio rymojime! Žinant rymojimą, įgyjamas apibrėžtumas. Įgijus apibrėžtumą, įmanomas ramumas. Įgijus ramumą, įmanomas pasitenkinimas. Įgijus pasitenkinimą, įmanomas veikimas. Veikiant, įmanoma pasiekti [norimą tikslą]. Dalykai turi šaknis ir šakas. Darbai – pradžią ir pabaigą. Jeigu žinai, kas prieš tai ir kas po [...]

Baltieji

Gerai paspaudus sausio šaltukui mūsų ilgaplaukis bendradarbis pagaliau įsitaisė kepurę – kaip iš akies luptą budionovką, tetrūko raudonos žvaigždės. Pasipylė seni juokai: „aukščiau galvą pionieriau“, „aš ne baltasis ir ne raudonasis, nieko nemačiau, nieko nežinau“, kažkas net prisiminė populiarųjį mokyklinį ketureilį, įkvėptą mūsų tarybinių vaikysčių propagandos klasikos,  t. y. multiko „Ereliukas: „Ereli ereli / Atnešk [...]

Stirnos akys*

Kodėl stirnos akys tokios didelės? Kad stirna daugiau matytų. Kodėl stirnos akys skirtingose galvos pusėse? Kad stirna daugiau matytų. Kodėl stirnai reikia tiek daug matyti? Kad stirnos nesuėstų.   Kai pasuko laikrodį atgalios, anksčiau ėmė temti. Tamsa direkcijos koridoriuose jau 16 val. Rodos, ne dirbti, o miegoti reikėtų. Dar Vėlinės artėja. Toks ilgesys kažko nutolusio [...]

Nyderlandų skaitytojų klubas – knygų magijos oazė

Nors daugelis rašytojų vieningai kartoja, kad literatūra yra efektyvus būdas patirti pasaulį, aš sakyčiau atvirkščiai: knygų skaitymas yra labai efektyvus būdas pabėgti nuo pasaulio. Pavargusiam nuo rutiniškos kasdienybės, kovos už būvį, sudėtingų santykių ar nuolatinio informacinio bombardavimo, geriausias būdas nuo viso to pabėgti – uždaryti duris ir pasinerti į įdomią knygą. Juk skaitymas yra poilsio [...]

Pinigai džiazo ritmu

Time OutTakes by The Dave Brubeck Quartet Ar kada nors pagalvojote, kad pinigai ir džiazas turi daug bendro? Kad ir kaip gyventumėte, su pinigais ar be jų, džiazo ritmas gali būti puikus gidas gyvenime ir finansiniame pasaulyje. Kaip? Atskleiskime pinigų judėjimo paslaptis džiazo ritmu… Greitas tempas – rinkos nestabilumas. Greitas džiazo ritmas – tai nestabilios [...]

Kritiką ištinka nervinis priepuolis, jis meta plytą ir pasako visą tiesą apie save

Jis nuoširdžiai nusijuokė ir nukratė cigaretės pelenus į peleninę. Autorė švelniai nusišypsojo, nes kažkur giliai viduje kažkas virptelėjo. Visai taip, kaip tada, labai labai seniai. Ji nervingai pasukiojo kiek per didelį vestuvinį žiedą ant bevardžio piršto, negalėdama pakelti akių. Švelnios auksinės šviesos nutviekstame kambaryje lėtai dirbo patefonas, grodamas mėgstamiausias jos vyro plokšteles, kai ji sėdėjo [...]

Nelaukiant šimtmečio. Kazys Abramavičius. Dienoraščiai, akvarelės, prisiminimai

Oficialiai iš enciklopedijos tai skamba taip: Abramavičius Kazys Valdemaras (1928 03 04  Kulautuva – 2008 08 18 Vilnius) – lietuvių akvarelininkas. 1954 m. baigė Lietuvos dailės institutą (vitražo specialybę). 1954–57 m. dirbo Kauno S. Žuko taikomosios dailės vidurinėje mokykloje, 1960–64 m. Kultūros ministerijoje, 1964–80 m. Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Nuo 1957 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rusijoje, Latvijoje, Austrijoje), [...]

Juodoji lelija

2022 metais buvo minima ypatinga Lietuvos kultūros raštingumo istorijoje 500 metų sukaktis, kai Vilniuje įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė ir išspausdinta humanisto Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“, kuri yra pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išspausdinta knyga. Šis faktas liudija, kad Lietuva buvo progresyvi valstybė, kurioje buvo ne tik bažnytinio, bet ir pasaulietinio pobūdžio knygų poreikis. Šis [...]

Kūrybos visuomenė – laimingesnė visuomenė?

Tomas Kačerauskas. Alekso Jauniaus nuotr. Monografijoje „Kūrybos visuomenė“ įvairiapusiškai, atlikdamas tiek horizontalius, tiek vertikalius pjūvius, aptariate pavadinime minimą fenomeną. Bet kuriam šiuolaikinės visuomenės nariui, siekiančiam būti  kūrybininku, manau, labai svarbu suvokti sąvokas, kurias apibrėžiate knygoje. Galbūt galėtumėte dar kartą trumpai, vaizdžiai, kūrybiškai, su pavyzdžiais iš kasdienybės, apibūdinti mūsų skaitytojams keletą (esminių) jų: kas yra kūrybinis kapitalas, ką [...]

Šešėlinė filosofija vienuolynų griuvėsiuose

Prasmė ir tikslas. Gyvenimas yra prasmingas tik tuo atveju, jeigu jis neturi tikslo. Tuo metu, kai klausiama, kokia yra gyvenimo prasmė, paprastai omenyje turimas klausimas, koks yra gyvenimo tikslas. Manoma, kad tikslas ir prasmė yra sinonimai. Taip yra tik tuo atveju, jeigu prasmę suvokiame funkciškai, t. y. kaip prasmę ką nors daryti kokio nors tikslo [...]

Tarp paskutinio ir pirmo lėktuvo

Tarp paskutinio ir pirmo lėktuvo, Už užrakinti užmirštų durų Nei septynių marių, nei septynių girių. Keturios sienos atspindi tylą. Įkvepiu tamsą ir iškvepiu sapną, Po kojom šešėlio sušnabžda lapai Tarp visokių netikėtų siužetų Išnyra liepų kvapu apkaišyti portretai. Vėjas paglosto šiurpstančią odą. Aš atsimerkiu, tu jaunesnis atrodai, Mane pasitinka pažįstamas veidas, Nors ką tik sapne [...]

Klausyk!

Mieli Baltojo kambario lankytojai, Ant šios sienos noriu palikti jums vieną gautą linkėjimą. Jį man davė viena ypatinga miškinė, keliavusi klampiais pakraščiais ir susidūrusi su sielas graužiančiom pabaisom, bet atpažinusi savo širdies dainą ir gyva išbridusi iš klampynės. Dabar jos širdis plaka ritmą gyvenimo giesmei, o pati miškinė žydi gyvąja galia. Galbūt šie žodžiai daugeliui [...]

Afrika ir Druskininkų vaizdai M. K. Čiurlionio eskizuose

M. K. Čiurlionis (1875–1911) – kompozitorius, dailininkas, kultūros veikėjas. Nors per savo neilgą gyvenimą jis daug keliavo – Varšuva, Leipcigas, Sankt Peterburgas, daugybė kitų miestų – menininkas niekad neapleido savo tėviškės – tipingo dzūkų kaimelio – Druskininkų, į kuriuos atvykdavo bent kartą per metus ir praleisdavo bent mėnesį. Viešėdamas čia jis daug kūrė – tiek [...]

VULGARIOSIOS GRACIJOS

Jau tos Vulgariosios Gracijos! Joms nepritrūksta racijos Apsikaišyti nendrėmis Ir kaukti karštam mėnuliui, Braidyt po įsčių vandenį, Nardyt po karminę atmintį, Tepantis kūnus aliejais Šaknį ištraukti iš nulio. Augant iš kojų pelekams, Mano Vulgariosios Gracijos Iššiepia tobulas iltis Ir nusigraužia pėdas. Kraujas – tirščiau už naktį. Akys – klampiau už pelkes. Kartais Vulgariosios Gracijos Suka [...]

I-AM: ESATIS KAIP KŪRYBA

Dailininkės I-AM (Dainos Maslauskaitės, anksčiau besivadinusios Light) kūrybinė biografija dar neilga, bet jau gana turtinga. Jos kūrybinės veiklos laukas apima tapybą, tarpdisciplininio meno projektus, performansus, instaliacijas, koliažus, eksperimentinį video meną, kurie giliai šakojasi į ezoterinius ir dvasinius elementus. Idėjiškai autorės kūryba artimiausia XIX‒XX a. sandūros ezoterizmo idėjų persmelktam simbolizmui: K. Stabrausko, M. K. Čiurlionio kūrybai. Visgi įkvėpimo [...]

Paryžius, Rilkės mitas ir jo paveikti žmonių gyvenimai

Jei dabar R. M. Rilkę (Rainer Maria Rilke) skaito dvasingumo ieškantys vienetai, tai 1926 m., kai poetas mirė, Rilkę skaitė visi. Bet taip pat tada dar buvo laikas, kai „žmonės gimdavo gyvi ir begyvendami iš lėto mirdavo. Dabar gi gimstame mirę, ir, jei kam pasiseka, kažkiek dar atgyja begyvendami. Dvasia nebėra duotybė, tai daugiau yra, [...]

Moterims iš praeities

Mano gyvenimui jau niekada nebus Pakaks Kalbėti apie moteriškumo manifestacijas Išgyvenimo būdus ir kaip pranokti laiką Praaugti miško liniją horizonto taikiklyje Išskaičiuoti dienas – uosiui, ąžuolui, liepai ir, žinoma, Drebulei, po vidurnakčio užsikalbėjimo dozės Kai virtuvėje šviesos takeliu renkasi skruzdės Apkabinti pėdų basakojės milžinės Dar labiau sulėtėjus Nelaukiu putų iš jūros dugno kalėjimo Nelaukiu brolių [...]

Palaimintieji

nusileido nuo kalvos musių skėrių kirmėlių naikintojas* išmėžė visus mūsų tvartus pagirdė jaučius priskiepijo mūsų soduos dieviškų vaisių išprievartavo visas mūsų moteris ir berniukus nusukinėjo galvas visiems begalviams ir lyg niekur nieko iškeliavo   o mes toliau gyvenom stebėdami kaip pamažu pilnėja mūsų tvartai kaip mezgasi tie nepaprasti vaisiai kaip brinksta moterys ir bręsta berniukai [...]

Ieškant savo esmės: Lou Andreas-Salomé

Anot legendos, Atėnė Paladė gimė iš Dzeuso galvos. Galima teigti, kad Lou Adreas- Salomé gimė iš Nietzsche’ės galvos. Regis, kad būtent Lou paveikslu remdamasis Nietzsche sukūrė Zaratustrą ir būtent apie ją žymusis mąstytojas sakė, kad ji yra pati protingiausia iš kada nors jo sutiktų žmonių. Reikia sutikti su tuo, kad Lou didžiąja dalimi formavo europinio [...]

„Lilimų knyga“

Ištrauka iš naujojo mitinių mąstymų romano   Takuva   Kartą senelis Antanas krapštė ir dailino močiutės verpimo ratelį, mat močiutė Levutė visą laiką skundėsi, kad siūlas kažkur kabinasi ir trūkinėja. Ir štai Antanas sėdosi prie ratelio, bet užuot dirbęs ėmė kažką šnekėti, murmėjo: „Verpe, Verpe... mezga mazgą“, apspjaudavo ratelį kelis kartus ir čia pat bučiuodavo, [...]

Įgyvinta praeitis

Tyloje visas minčių purvas įgauna pavidalus, kurie juda. Žingsniais, kurie tokie garsūs, jog įtiki, kad viskas, ką regi ir ką girdi, vis dar esti čia pat. Akimirkoje, kurioje esi. Šie purvo sukurti pavidalai šnabžda skirtingais balsais; kol gerai įsiklausius supranti, jog jie kalba prisiminimais, nuoskaudomis, patirtimis. Jie pasakoja tai, ką norėjai, ką manei esant pamiršta. [...]

Kaip išgyventi Drakonų šalyje?

Drakonai – tai ne vien Azijos ir Amerikos kontinentų mitologiniai personažai, vaizduojami kaip krokodilų, roplių, gyvačių, paukščių deriniai. Tai – gėrio ir  blogio bei jų mišinio reprezentacijos. Žmogaus ir jį supančios konkrečios aplinkos suvokimo lūžiai individo sąmonėje, laiko tėkmės įtvirtinti žmonių bendruomenėje ir visuomenėje. Mitiniai drakonai neišnyko. Jie gyvuoja dabartyje. Ir apie juos šis pasakojimas. [...]

Arano žvejo miražas

Iš anglų kalbos vertė, intarpus ir komentarus parašė JERONIMAS BRAZAITIS   ANGLIJOS APSAUGINIS VOŽTUVAS KARO METU[1]     1912 Golvėjus, rugsėjo 2   Nedidelis laivas, plukdantis grupelę keliautojų, tolsta nuo krantinės; jį stebi budrios akys škotų agento, paskendusio privačiose apgalvojimo fantazijose. Laivas kerta mažo Golvėjaus uosto ribą ir įplaukia į atvirus vandenis, palikdamas užpakaly dešinėje [...]

Žiemų rojuje nebūna

(tęsinys, pradžia Nr. 8)   Minėjau, kad vakar pabėgo sraigė. Pagrobt ar nužudyt niekas negalėjo. Jei būtų paukštukas, tai galėčiau įtarti pusiau sulaukėjusias kates, kurios čia nuolat šmirinėja. Na, o kam reikia vienos sraigės. Jei būtų daug, tai iš jų, sumaišius su ryžiais, galima paella išsivirti, o čia viena – kas ją vogs. Gal pasiklydo [...]

Pasaulis pagal Vilių Ksaverą Slavinską

Vilius Ksaveras Slavinskas − abstraktaus transfigūruoto ekspresionizmo ir siurrealaus simbolistinio figūratyvizmo meistras. „Automatinės“ tapybos būdo persmelktas abstraktusis ekspresionizmas, kaip ir siurrealizmas, pabrėžtai spontaniškai siekia išlaisvinti pasąmonę. V. K. Slavinsko perteikiami siužetai pulsuote pulsuoja kažkuo pirmapradžiu, archajišku, pasąmoniniu. Menininko nevaržo tradicijos ar įprastinis kompozicijos suvokimas. Jo matymo lauko transformacijos kuria kintančius, žiūrovo vaizduotę į kūrybos procesą įtraukiančius siužetus [...]

Grįžo…

Grįžo Ada (dukra) iš gimnazijos ir sako, kad ištraukčiau laidą iš kompiuterio, nes jis pasikrovęs – tokiu būdu jį perkaitinu. O teksto „neužseivinau“, palikau, užmiršau, išėjau ganyti šunų, todėl viską iš naujo turiu madlavoti...   madlavóti, -ója, -ójo. 1. painioti, apgaudinėti: Ans madlavó [ja], t. y. matonija, vienam taip, kitam kitaip pasako. 2. mėginti: Ans viseip madlavójo, bet neišejo nėkas [...]

„Miesto damos išdažytos“

Būna dienų, kai negaliu rašyti. Taip tiesiog. Net jei ir labai reikia. Būnu negyva rašymams, būnu abejinga rašymams, nes  tuomet esu visiškai  kitoje dimensijoje. Ir tikrai reikia laiko vėl sugrįžti prie savojo stalo, kad  įsikibus savosios  plunksnos vėl gražiai „šuoliuočiau per baltąsias lankas“. Galima rašyti senoviškai arba jau naujoviškai. Tai tavo pačios pasirinkimas. Rašai visai [...]

ECHO

Kitokiais laikais nimfa Echo mokėjo kalbėti. Ji taip žaviai šnekėdavo, kad jos žodžiai atrodė nereikalingi, tad vertėjo nesakyti nieko. Deivė Hera, teisėta Dzeuso žmona, apimta pavydo priepuolių, ją prakeikė. Dėl to Echo kentė bausmę: jai atėmė nuosavą balsą. Nuo tada ji negalėjo kalbėti, tik – kartoti. Paprotys prakeiksmą pavertė prakilnia dorybe. NICODEMUS, DI-MJ (pagal Gintautą [...]

Dievo sapnas

Priešistorė: Debesys tvenkėsi virš plytėjusios dykynės ir Mėnulio paviršių primenančiame žemės kraštovaizdyje užėjo sieros rūgšties liūtys. Toje sausumos plynėje lietaus lašeliams prasiskverbus į smėlio smiltelių kolonijas tos iškart pradėdavo melsvai žaižaruoti. Susidarytų toks vaizdas, lyg kažkas paliko įjungtą gigantišką dujinę viryklę.  Buvo praėję šiek tiek laiko po asteroidų fejerverkų aukštai tame itin neramiame danguje. Nors [...]

Savojo fjordo beieškant

Kiekvienas žmogus savo gyvenime patiria dvasinių krizių – kai pats neįstengia  suderinti  savo vidaus ir išorės gyvenimų pagal įsivaizduotąjį scenarijų ar kai kiti surezga gyvenimo aplinkybes taip, kad šios tampa  jam nepakeliamos. Tokiais atvejais žmogus bando ištrūkti iš nemalonios situacijos, nepakenčiamos aplinkos ir ieško naujos patirties, kuri sunkiu dvasinių išgyvenimų metu nebūtų tokia alinanti, suteiktų [...]

Jurgitos Rancevienės tapyba – aktuali archaika siurrealizmo kalba

Paviršutiniškas požiūris į archajinę kultūrą visada buvo itin paranki politinė priemonė: XIX a. pagoniška kultūra visuotinai priimta kaip tautinio atgimimo pagrindas, todėl senieji tikėjimai ir papročiai pristatyti itin puristiškai – kurti antikos kultūrai prilygintų, šventesnių už šventuosius protėvių „kunigaikščių-patricijų“ ir pramočių „vaidilučių-vestalių“ įvaizdžiai. Kadangi antika Europai padovanojo teisės, estetikos, filosofijos ir mokslų pagrindus, vietinių kultūrų [...]

ULISAS

tekstas: James Joyce Iš anglų kalbos vertė JERONIMAS BRAZAITIS 18-as skyrius, rankraštyje vadinamas Penelopė   TAIP1 nes niekad anksčiau dar nėra šitaip buvę kad jis paprašytų pusryčių poros kiaušinių į lovą nuo Miesto Herbo viešbučio laikų kai apsimesdavo kad susirgo ir ligonio balsu vaizduodavo tokią didenybę kad sudomintų tą seną žabų kūlelį misis Riordan kurią [...]

Kūrybinės atvertys: įsiklausant į gamtos ritmus ir spalvas

Pastaraisiais – senųjų ir naujųjų – metų mėnesiais galima iš tiesų pasidžiaugti tapytojos ir kraštovaizdžio architektūros specialistės Indrės Gražulevičiūtės-Vilėniškės darbų parodomis. Indrė Gražulevičiūtė-Vilėniškė  mokėsi Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje, dailininko A. Šato studijoje, Rūtos Levulienės tapybos studijoje. Kauno technologijos universitete įgijo architektės specialybę. 2022 m. lapkričio mėnesį Rumšiškių kultūros centro Dovainonių salėje atidaryta Indrės Gražulevičiūtės-Vilėniškės, [...]

Apie technologijų įvairovę: pokalbis su Yuk Hui

On Technodiversity: A Conversation with Yuk Hui Iš anglų kalbos vertė Tautvydas Vėželis     Honkongo filosofas Yuk Hui, remdamasis savo, kaip kompiuterių inžinieriaus ir programuotojo, patirtimi, knygoje On the Existence of Digital Objects („Apie skaitmeninių objektų egzistenciją“, 2016) tyrinėjo tokius skaitmeninius objektus kaip kompiuteriniai virusai, vaizdo klipai, algoritmai ir tinklai. Knygos pratarmėje prancūzų filosofas Bernardas Stiegleris [...]

Blogos mergaitės šiąnakt nemiega

Blogos mergaitės šiąnakt nemiega – Blogos mergaitės vemia ant sniego: Duokit mums saulę! Duokit Paryžių! Traukit nuo veido Tą šventintą kryžių! Blogos mergaitės meldžiasi tyliai. Blogos mergaitės valstiečių nemyli.   Princas išvargęs sugrįžo į narvą, Blogos mergaitės ištirpo ir varva... ***   Aš žiauriai noriu išmokti Tiesiog paprastai kvėpuoti: Į-į-į-į-įkvėpt! Įtraukt oro, reik oro, Šiek [...]

Loulou de la Falaise – grynakraujė Paryžiaus kairiojo kranto bohemos atstovė

Kas yra mada – realybė ar rūpestingai palaikoma iliuzija? Kažkas praktiško ar, priešingai, kažkas meniško?.. Visą XX amžių vyko kova tarp šių dviejų tendencijų. Bet žmogus yra daugiau nei funkcionalumas: kaip tik tai, kas nebūtina, ir daro žmogų žmogumi – jis rašo poeziją, filosofuoja, kuria grožį... Kai siekiama tik efektyvumo ir pragmatizmo, buvusi sudėtinga sistema [...]

Apie baisiausiai liaudį teriojančią virtualią anodiją – grobio bėgimo takelį

„Warhammer 40,000: Darktide“ yra naujas žaidimas bene tamsiausioje, niūriausioje iš mokslinės fantastikos visatų. Bet jame kūrėjai įkūnijo mūsų dienų ir mūsų dienų kankinimo įrankį - loot treadmill („grobio bėgimo takelį“). „Darktide“ yra pirmasis žaidimas, rimtai traktuojantis lasgun – milijonų Imperijos gvardiečių rankose spaudžiamą lazerinį šautuvą. Fanai juos vadina žibintuvėliais – esą jie yra tiek pat [...]

Vydūno pomirtinio gyvenimo samprata ir Rytų religijos

Straipsnelio tema pasirinkta norint palyginti Vydūno pomirtinio gyvenimo sampratoje vartojamas sąvokas su panašiai vartojamomis sąvokomis hinduizmo[1] ir budizmo religijose (kurias vadinu Rytų religijomis). Yra žinoma, kad Vydūnas nuo paskaitų klausymo Leipzige (1900–1902), pradėjo dalyvauti teosofų veikloje, o 1902 m. pats įkūrė teosofų būrelį Tilžėje, veikusį iki 1935 m. Daugelis Vydūno naudotų sąvokų bei idėjų (ypač [...]

Rytai

Kiekvienąryt nubundu susitaršiusiu protu, Kurioje realybėj esu mėginu susivokti. Kas tas meistras, kuris režisuoja sapnus? Kas tiek žino? Kas žino TIEK apie mus?   Kiekvienąryt nubundu susiglamžiusia oda, Kas nutiko per naktį galiu tik spėlioti. Kas nubraižė žemėlapius, kas toks kruopštus? Kas išmano slapčiausius sielos raštus? Violeta Mackialo. Cianomonotipijos atspaudas (autorinė technika). 2021.

FILOSOFIJA NĖRA KVAILYBĖ

Jonas Čiurlionis – garsaus kompozitoriaus ir dailininko K. M. Čiurlionio brolio Jono anūkas; filosofas, mokslų daktaras, dėstantis Vilniaus universitete; vokalas ir pagrindinė gitara roko grupėje (neegzistuojančio žodžio – „dangūs“ – pavadinimu) „The Skys“. Tačiau tai tik lakoniškas kalbinto asmens apibūdinimas, jokiais būdais neapimantis šios asmenybės visumos. Keliate opius klausimus, susijusius su filosofo samprata: „Kuo skiriasi filosofas nuo ne [...]

Knyga

Ar tu kada nors žiūrėjai į knygą Tarsi ji būtų kūno išlenktoji dalis Mentė, aptraukta oda ir nestoru lašinių sluoksniu Knyga, kuri primena baltą mėsą Išmargintą juodomis eilučių strijomis Ar tu kada nors žiūrėjai į knygą Tarsi ji būtų gyvulys Slenkantis per karščio nudegintą žolę Dangaus fone Besijuokiančios kaukolės išraiška Ar tu matei, kaip iš [...]

(iš sapnų dienoraščio)

Baltas užrašas juodame fone „Pero eso no la es verdad“ (isp. Bet tai netiesa). Vaizdas trūkčioja lyg senuose filmuose. Taip ir yra – tai senovinis, begarsis, nespalvotas, pagreitinto vaizdo filmas. Prie kalėjimo sienos pristumiamas kambarėlis ant ratų. Tada jo – ir drauge kalėjimo – sienoje išsprogdinama skylė. Na, ir pro ją išgabenamas… kitas kambarys! Maniau, [...]

Kaip neišugdyti profesionalių beraščių visuomenės?

Užuot skatinę studentą atsidėti studijoms, idant jis mokytųsi, užuot ugdę jam tikrą meilę dalykui ir domėjimąsi juo, mes jį skatiname studijuoti asmeninės karjeros labui; jam padedame įgyti tik tas žinias, kurios gali pasitarnauti įveikiant sunkumus, atsirandančius ėmus siekti paaukštinimo. Karl Raimund Popper   Įtampa tarp intelektualinio elito ugdymo ir studentų ruošimo profesinei karjerai dar niekada [...]

Holistinė muzika

Ištrauka iš knygos „NAUJIEJI RELIGINIAI JUDĖJIMAI LIETUVOJE: tarp tradicijos ir kosminių religijų“ (2022)   <…> Bet reiktų mąstyti optimistiškai. Kadangi Lietuvoje ganėtinai daug gamtą ir pasaulį mylinčių žmonių, ne viskas prarasta. Holistinė muzika mums taip pat teikia šią viltį. Holistinė muzika – itin svarbi holistinės filo­sofijos dalis, todėl ją aptarsime plačiau. Holistinė muzika daug kuo [...]

Kariaujantis pasaulis

Kai šalia vyksta karas, negali nerašyti apie karą. Pristatydama savo kelionę į Peru, pasirinkau kariaujančių žmonių ir kovos dėl valdžios temą, nes neįmanoma glaustame tekste atskleisti Peru geografinės, ekologinės, klimatinės, socialinės, mitologinės, istorinės ir kultūrinės įvairovės. Kariaujančių žmonių teminė linija jungia įvairius aspektus: žmonių kovą už būvį gamtoje – įsitvirtinimą Ramiojo vandenyno pakrantėje, Andų kalnuose, [...]

„Lilimų knyga“

Ištrauka iš naujojo mitinių mąstymų romano   IV.   Iš Mato užrašų: „Kai mokykloje išgirdome, esą karalius Mindaugas buvo gyvatė vienuolių užantyje ir už tai jį papjovė „pusbroliai“ Daumantas ir Treniota, atlėkėme pas senelį Antaną, slibinų išminčių. Ir jis mums paaiškino: „Nereikia Žilvinui būti karaliumi, čia ne slibino reikalas. Slibinai yra aitvarai! Jie užauga kelnėse, [...]

Sapnuose jau parkeliavusi namo

Tamsiame kambaryje visiška tyla, tik šnabždesiai alijošiaus, vis atkakliau besiveržiantys iš nakties šydo – šnekasi jis, matyt, pats su savimi, bet gal ir su šaltuoju lango stiklu. Vis šakelėmis baksnodamas į stiklo šonus, taip kviesdamas aną pokalbiui. Tačiau pastarasis  nepasiduoda, matyt, nenori įsivelti į jau pasenusius, kasdien vis pasikartojančius pokalbius. Langas tik dar energingiau atsuka alijošiui savąją apledėjusią nugarą – lauke jau plikšalos. [...]

gyvybė bet kokia kaina

mano kvailybė tapo stora lyg karvė, prisėlino prie manęs bandančio pasimelsti, nusijuokė kaip ano saldainio popierėly prisirišo sunkiausiu lenciūgu ir tampo mane visur tarsi kuolą   rankos muistosi, kojos kadaruoja,  gerklė plyšauja, „paleisk, sterva, paleisk, sakau“, pamatau kokį žmogų, nutylu, darau plastiškus judesius, apsimetu, kad plaukiu, suprask, vakar palijo, žolė šlapia, gerai slysta, plaukiu per [...]

Žiemų rojuje nebūna

Šiuolaikinis žmogus gyvena iliuzijose, jog jis žino, ko nori, kai iš tikrųjų jis nori tik to, ko jis turėtų (socialiai) trokšti. Žinoti, ko iš tikrųjų nori, nėra taip paprasta, kaip kai kurie mano, – tai yra viena iš sudėtingiausių problemų, su kuriomis susiduria žmonės. Erich Fromm   Artėja ruduo. Visoje Europoje  pradėjo kilti antroji pandemijos [...]

Vidinio kodo beieškant: Raimundo Majausko piešiniai ir tapyba

Raimundas Majauskas gimė Vilkijoje 1949 m. Ūgtelėjęs iškeliavo mokytis į Kauną – 5-ąją vidurinę, o vėliau ir tarpukario Lietuvos ministro pirmininko Juozo Tūbelio namuose įsikūrusią Juozo Naujalio meno mokyklą, kur berniuko mokytojais buvo Boleslovas Klova, Algirdas Lukštas, Mečislovas Ostrauskas, Vladas Žuklys. Pastarasis įstrigo į R. Majausko atmintį kaip perfekcionistas, reikalavęs akademinio užbaigimo piešinyje, kaip pavyzdys, [...]

Kas yra tikra ir kuo galima būti tikram?

Luana. Laba diena, Dainiau. Vis mąsčiau, nuo ko mudviem pradėti, o vakar internete „pataikiau“ ant Jūsų nekrologo Andriui Konickiui… Gal tai ir yra siūlo galas? Nes būtent per Andrių kitados sužinojau apie Jus… Taigi pabandom pradėti nuo mirties. Ar tai sapno pabaiga, ar pradžia? Ar išties yra riba tarp šiapus ir anapus? Ar pereiti Letos [...]

SAPNAS

Iš vokiečių kalbos  Ernsto Blocho „Utopijos dvasios“ (2 leidimo) fragmentą vertė Žilvinas Vareikis    SAPNAS   Klausome tik savęs. Dėl to ilgainiui tampame akli išoriniams dalykams. Be to, visa tai, ką sukuriame, sukasi apie mus pačius. Lygiai kaip jausmai mūsų kūrybinės steigtys plevena ties Aš ūkanotu šiltu nekūnišku pavidalu, kol galiausiai įsisąmonina. Šie idėjiniai suvokiniai [...]

Infliacijos demistifikavimas

Infliacijos demistifikavimas – paprasčiausiai jos nereikia bijoti. Tai tik žiniasklaidos išpūstas baubas. Tačiau kiekvienas ekonomistas žino, kad infliacija pati savaime nėra blogis. Taip, ji gali stipriai svyruoti, taip, ji kerta per pinigines. Tačiau ji praeina. Ateina defliacija ir tada girdime, kad vėl viskas blogai. Mes nekalbam apie hiperinfliaciją, kuri yra itin retas reiškinys ir dažniausiai [...]

Niekieno žmonės

Sėdim su pusbroliu Kaune, oro uosto kavinėje, turbūt ankstyvą 2011-ųjų pavasarį. Lauke lengvai snyguriuoja, pamažu, be vėjo, smulkiai sumaltais dangaus miltais, apipudruojančiais šaligatvius ir praeivių kepures. Mano pusbrolis, iš pažiūros rimtas, rūstus vyras, staiga susiraukia, pasikaso savo ilgą, juodą lyg arabų teroristo barzdą ir sako: „Žinai ką? Ko Floridoje labiausiai pasiilgstu? Sniego!“ I can relate [...]

Ieškant gyvenimo skonio: Arthuro Lourié gyvenimo kalneliais

I   Iš pradžių arklio kaustytos kanopos Didžiąja Sodų gatve Slavgorode skleisdavo panašų garsą į  tekintojo Elijahu  sraigto sukimąsi, tokį pratisą, kad jo  įkyrus garsas užpildydavo visą dirbtuvės erdvę, kol galiausiai  pradėdavo nuobodžiauti ir plačiai išžiojęs gerklę išsiverždavo į gatvę, – ten spiegdavo iš visos sveikatos gatvės kaštonų šakose pasislėpusių varnėnų ir balose besimurkdančių žvirblių [...]

Dykuma

Dykuma nubunda ir pramerkia saulėtas akis. Pirmieji šviesos spinduliai nubėga dykumos nugara ir užkliuvę už kopų menčių susimeta į blankius šešėlius. Saulė ir vėjas dykumos veide palei akių įdubas suklostė smulkias raukšleles. Dykuma tyli. Dykuma laukia. Niekas tiksliai nežino, kiek dykumai metų. Dykuma yra troškulys ir atgaiva. Ant kaklo lieka smėlėtų dykumos pirštų žymė. Dykumos [...]

Praradus Taro. Suradus Taro

Skirta atminti  Gerdai Taro (1910.08.01–1937.07.26)   Anonimas Kartais mėgindavau sulaikyti jos nykstantį veidą iš savo atminties, bet tai buvo labiau kova su vėjo malūnais. Vėjo malūnai – tai nykstantis mano sąžinės balsas. Vėjo malūnai –blunkantis krintančių žarnų vaizdinys, kuris vis labiau nupilkėdavo su kiekviena diena. Kaip sugadinta fotografija iš fotoaparato. Fotoaparato, kurį laikė jos pirštai. [...]

Sigitui Ustinavičiui atminti

Neseniai man teko absoliuti garbė susipažinti su Sigitu Ustinavičiumi – unikaliu, gyvu Kauno miesto meno kūriniu, kurį daugelis mūsų, mirtingųjų, yra matę važinėjančiu išdabintais dviračiais Laisvės alėja. Apsirengęs fantastiškais drabužiais Sigitas skrisdavo per mano gimtąjį miestą, apsuptas žaižaruojančia hiperspalvine atmosfera, lydimas ištikimų šunų gaujos. Sigitas buvo nesutramdoma jėga, mūza, stiliaus ikona, šunų užšnibždėtojas, instinktyvus magas. [...]

Siela, vilkinti žmogumi

Jos rankose visada būdavo kažkas: lūpdažis, pieštukas, cigaras ir pats svarbiausias aksesuaras – veidrodis. Jis buvo lyg įforminta oro forma, toks svarbus ir toks būtinas, jog, rodėsi, be jo nebeįkvėpsi. Negalėdama jo apčiuopti pirštais, mergaitė pasimesdavo, akių vyzdžiai nusidažydavo nerimu, o lūpų kampučiai išsilygindavo viena kryptimi, it matytum mažamečio vaiko nupieštą veiduką, bandantį pavaizduoti liūdesį, [...]

Veliuonos bažnyčios dailė: krikščioniškojo gyvenimo kelrodis

Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1361) skaičiuoja daugiau nei 600 savo gyvavimo metų. Sukaupusi savyje ją stačiusių ir lankiusių žmonių intencijas bei ikonografiškai vertingus vaizdinius objektus, ji yra ypatinga pamaldumo vieta. Aiškinantis bažnyčios fundatorių siekius ir meno kūriniuose glūdinčias idėjas bei mintis tarsi prikeliami praeities žmonių balsai [...]

Gamta ir tikėjimas scenografo Liudo Truikio kūryboje

Tarpukario ir pokario Lietuvos scenografas Liudas Truikys užaugo nuošaliame Žemaitijos vienkiemyje Pagilaičių kaime tarp miškų, pievų, dirbamų laukų ir juos pripildžiusių lietuviškų dainų. Prieš gerą šimtmetį, kada kiekvieną lietuvio darbą lydėdavo daina, jis, lakstydamas po laukus ir stebėdamas gamtą, buvo sužavėtas palei ežerą augančių medžių ritmo. Tai buvo pirmas kartas, kai būsimas dailininkas pajautė vaizdo [...]

Gydantis Vytauto Ambrazo menas

Medikas, keliautojas ir fotografas Vytautas Ambrazas gimė ir augo Lietuvoje, Kaune. Nuo 1999 m. gyvena JAV ir jau 18 metų dirba Njudžersyje spindulinės terapijos srityje. 2009 m. su kuprine ant pečių iškeliavęs į Vietnamą ir Kambodžą Vytautas atgaivino prigesusią aistrą fotografijai. Bekeliaudamas po Indiją, Radžastane, mažame miestelyje, 2011 m. Vytautas netikėtai sutiko keliautoją ir fotografą [...]

Poetinės ekologinės miniatiūros

*** Jeigu yra užtarėjos – gervės – tuomet, regis, nebaisūs netgi kaimyninių pasėlių laukų tręšėjai-teršėjai, deja, tai negalioja kraugeriams medžiokliams. Kad taip tas jų kopėčias kokia vėtra išlaužtų... S. Su tuo palinkėjimu – kovo 6 d. aplankiusi savo tėviškę, buvau maloniai nustebinta ir pradžiuginta, nes medžioklių kopėčios jau buvo nuverstos... veikiausiai vėjo... vėtros... Ir taip... Pats [...]

Išsivertęs plokščiasis pasaulis: disonanso sklidinos erdvės

Fikcija jau supa mus. Rašytojo užduotis dabar – išrasti realybę. – J. G. Ballardas   Filosofijoje, literatūroje, moksle ir apskritai žmogaus mąstymo kasdienybėje įprastai yra taip, kad žmogus, būdamas mąstantis ir patiriantis subjektas, vienaip ar kitaip rezonuoja su sau išorišku pasauliu (pavadinkime jį išorybe) bei bando jį įstatyti į artimą turinį atstovaujančias kategorijas (net jeigu jos [...]

Apie Plotino gyvenimą ir jo veikalų seką

Iš senosios graikų kalbos vertė Rasa Marija Šileikienė   Ištrauka iš knygos 1. Plotinas, mūsų laikų filosofas, regis, gėdijosi, kad yra kūne.Dėl tokios nuostatos nepakentė kalbų apie savo kilmę, tėvus ir gimtinę1. Jis tiek nebuvo nusiteikęs pakęsti tapytojų ar skulptorių, jog pasakė Amelijui2, prašančiam leisti, kad būtų sukurtas jo atvaizdas: „Nejaugi negana nešioti pavidalą, kuriuo [...]

Keletas pasvarstymų apie vaizduotės sampratą klasikinėje indų filosofijoje

Šio straipsnelio tikslas – pasvarstyti apie vaizduotės fenomeną indų filosofijos kontekste, aptariant vaizduotę išreiškiančius terminus. Pradžioje būtina įsisamoninti, kokia tradicija slypi lietuvių kalbos žodžiuose, apibūdinančiuose vaizduotės fenomeną. Lietuvių kalboje yra du filosofinėje terminijoje funkcionuojantys žodžiai: vaizduotė ir fantazija. Abu yra skoliniai, tokius pat turi beveik visos Vakarų mąstymo tradicijos kalbos. Fantazija yra graikiškas žodis (φαντασία), [...]

Veidrodis

Kai kuriems veidrodis – tai tik neatskiriama interjero detalė. Didelis veidrodis mažą kambarį gali paversti šviesesniu ir dvigubai didesniu nei jis yra iš tikrųjų. Maži ir apšviesti veidrodžiai gali sukurti jaukumo jausmą, o veidrodžiai inkorporuoti į interjerą kaip šviestuvo, vazos ar baldo detalė gali net sukurti prabangos iliuziją. Kitiems veidrodis – tai kur kas daugiau [...]

INFORMACIJA APIE ATVEJUS

Patvirtintas namo grįžo automobiliu išvyko autobusu. AKTUALU grįžo automobiliu. NEAKTUALU hospitalizuotas parskrido reiso numeriu VITE-69 grįžo autobusiuku Aisčiai šeimos narys parsivežė nuo autostrados Kryžkalnio vyko į Norfos vaistinę susitiko su kaimynais aplankė Maximą pasivaikščiojo prie Ilgio ir Germanto ežerų nuvyko į prekybos centro aikštelę ir susitiko skambino 112 ir 1808 atvyko greitosios automobiliu į priėmimo [...]

Genčių miestas

Itališki aidai airių uoste¹ 1912   Golvėjus, rugpjūtis   Tingusis dublinietis, kuris mažai keliauja ir pažįsta savo gimtąją šalį tik iš nuogirdų, tiki, jog Golvėjaus gyventojai yra ispanų giminės palikuonys ir kad jis negalėtų žengti nė keturių žingsnių tamsiose Genčių miesto gatvėse nesutikęs tikro ispaniško tipo žmogaus, gelsvai žalia veido oda ir juodais žvilgančiais plaukais. [...]

AŠ PATI

AŠ PATI. I DALIS. APIE TAI KAS MANO IR APIE ĮGALUMĄ   Kai savo vaikiškam amžiuje Vis po truputį pratinaus Naudotis šiuo taip gyvybingu Bet dar kiek nepaklustančiu kūnu, Mama kai sodindavo valgyti, Ir bandydavo mane pamaitinti, Tvirtai sukąsdavau savo Pirmuosius pieninius perlus Bei užtikrintai mamai sušukdavau: „aš PATI!!!!“ Su kokiais keturiais šauktukais. Ir augdama [...]

Keturi akordai Merlin Monro gyvenimui

I   Normutės gimimas Gledisei buvo stačiai stebuklas. Judri šneki mergytė su  vyresniu broliuku Robiu šalia ūgtelėjusios sesutės Bernisės nardė tarsi nerūpestingas šviesos spindulėlis po visus namo Holivudo pašonėje užkaborius. Robis mėgdžiojo kaimyną Džordžą Atkinsoną, repetuojantį naują vaidmenį, jo dukra Nelė rodė Normutei Širlės Templ žingsnelius tuo metu, kai Bernisė skubėdavo atnešti tų raudonų mamos [...]

atsidavimo mantra

sužydo pelkinės purienos – aš tavo gyvulys širdis neria į pusnį – aš tavo gyvulys per tvirtos buities šlaunys – aš tavo gyvulys man ankšta tarp stalčių – aš tavo gyvulys šeima – jauki psichiatrinė – aš tavo gyvulys paglostai ir vėl atšoki – aš tavo gyvulys tarp mūsų mėlynas guzas – aš tavo gyvulys [...]

„Lilimų knyga“

Ištrauka iš naujojo mitinių mąstymų romano „Lilimų knyga“   I.   „The 64 miles per hour winds were recorded on the Lake Pontchartrain causeway, the world's longest overwater bridge, which crosses the huge lake just north of New Orleans…“ 1  Koks tiltas? Ir ar tai gera, ar baisu 64 mylios per valandą? Liūdėti ar džiaugtis? [...]

Rokas ir metalas islamo pasaulyje: trumpa apžvalga

Rašau šį tekstą įdomiu, net ypatingu metu: į valdžią po 20 metų Afganistane grįžo Talibanas. Jo griežtas požiūris į pasaulietinius dalykus – niekam ne paslaptis. Nors pasaulyje oficialiai yra tik keturios islamo respublikos (Afganistanas, Iranas, Pakistanas ir Mauritanija), tačiau muzika, o juolab rokas bei metalas islamo pasaulyje yra, švelniai tariant, nepageidaujamas dalykas, nebent ši muzika [...]

MIRTIES FUGA

/ iš vokiečių kalbos vertė Žilvinas Vareikis /   Paulas Celanas (1920–1970) MIRTIES FUGA Juodąjį ankstybių pieną gurkiam vakarais Girsnojam jį per pietus, rytais ir vakarais Vis siurbiam ir siurbiam Mes knisam kapą dausose, kur ankšta nebebus Tam būste amžiauja drauguolis, kurs su dryžosiomis tirlinas, kurs rašo Kurs rašo, kai Vokiečiuos blįsta Tavi geltoni  gyvaplaukiai, [...]

MAŽI TAŠKELIAI BALTAME STERILUME

Jis atvėrė savo vaikystės kiemo vartus kaip niekada drąsiai. Žinojo – anoje pusėje jau nieko nėra – nėra žmogaus, jo akių, šypsenos. Ten tik laukai, pustynės su sausais,  „diedais“ aplipusiais stagarais  ir  aptrupėjusios mūro sienos.  Dar ir keistai  užsilikęs buvusios svetainės lango rėmas:  iškilęs  virš apleisto kiemo  chaoso kaip kokia vaiduoklė žvaigždė ar keturkampis tunelis... [...]

Vertybinio mąstymo žala ir moralės objektyvumo iliuzija: Leo Strausso atvejis

  Politinė filosofija yra vienintelė filosofinė disciplina, kurioje reguliariai keliamas vertybinio neutralumo klausimas. Nors pats vertybinio neutralumo reikalavimas pirmiausia susijęs su mokslu ir nėra taikomas politikai, kuri dirba visų pirma normatyvumo, o ne neutralumo reikalaujančiame probleminiame lauke, reikalavimas tirti politiką moksliškai bet kokį politikos tyrinėjimą savaime įstumia ir į vertybinio neutralumo sferą. Į filosofiją linkę [...]

Alfredas Šatas (1948‒2014): Kūryba ‒ mano gyvenimas

Vaikystė, gamta, ramybė   Alfredas Šatas gimė 1948 m. spalio 6 d. Augo mylinčioje ir gamtai bei menui jautrioje šeimoje ramiame Kauno Žaliakalnyje. Alfredo tėvelis mėgdavo muzikuoti, mama vaikus vis vesdavosi į mišką uogauti, grybauti, taip jų širdelėse pasėdama meilę gamtai, jos grožiui, miške užtvindančiai ramybei. Visą savo gyvenimą A. Šatui išliko šis gamtinės ramybės [...]

JUOZO ZIKARO MODERNIZMAS

Juozas Zikaras (1881–1944) yra gerai žinomas Lietuvos skulptorius, sukūręs tautos simboliais tapusius darbus: „Laisvė“, „Knygnešys“,  reljefas „Prie kapo“  paminklui „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, monetas, S. Daukanto, V. Kudirkos, J. Basanavičiaus biustus. Bet verta aptarti kelis, M. K. Čiurlionio muziejuje esančius šio dailininko darbus, kuriems iš pirmo žvilgsnio neskubėtume pripažinti J. Zikaro autorystės (didis gerumas, kad [...]

Iliustratorė Rasa Kaper: Aš negaliu nepiešti

Kaip pasakė viena rašytoja – draugystė prasideda nuo knygų. Su Rasa Kaper mus suvedė knygos, kurias aš rašau, o ji iliustruoja. Kai mes su šeima nusprendėme kraustytis gyventi į Nyderlandus, parašiau Rasai, nes žinojau, kad ji gyvena šioje gražioje šalyje ne vienerius metus. Mūsų draugystė prasidėjo dvejais metais anksčiau nei šis pokalbis, o pokalbis užtruko [...]

Kambario tamsoje sklinda šviesa

Kambario tamsoje sklinda šviesa: eile išsirikiavusios ir viena į kitą besilaikančios švieselės, mirksi taip, lyg jų viduje spurdėtų mažos dirbtinės širdelės.   Įkalinti saulės lašai.   Dirbtinai sulaikyti kalėjime, kurio tarsi ir nėra, nes visa esti matoma.   Taip saugiau. Dėžutėse.   Visos jos kantriai laukia savo eilės, kad pasiaukotų vardan tamsos, gaubiančios būtį iš visų [...]

Pianistas

Lietaus lašų barbenimas į stogą priminė senelio seno laikrodžio tiksėjimą paskutiniais metais, iki kol sugedo. Tiksėjimas buvo garsesnis už dūžius naujai valandai išaušus. Angelė pramerkė dideles mėlynas akis, apipintas juodų blakstienų vainikais, ir tingiai sumirksėjo lygiai keturis kartus, įsispoksodama į lubas. Nudažytos vimdančia garstyčių spalva jos buvo nusėtos pilkšvomis dėmėmis, pro kurias sunkėsi vanduo. Kapt, [...]

Šventumo ir angeliškos būties atvertys: apžvelgiant Albinos Žiupsnytės parodą „Vilties motina“

2020 metų pabaigoje, Vilkijoje, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje veikė dailininkės, tapytojos (taip pat ir šilko technika), grafikės, rašytojos (Mažos Giraitės slapyvardžiu), karpinių kūrėjos, iliustratorės Albinos Žiupsnytės (g. 1958 m.) paveikslų paroda simboliniu pavadinimu „Vilties motina“. Beje, tai ne pirma dailininkės paroda, surengta Juškų muziejuje – 2017 metais čia buvo pristatyta A. Žiupsnytės paroda [...]

Kino ateitis arba kaip grąžinti žiūrovus į kino sales

Kventinas Tarantinas (Quentin Tarantino), vienas svarbiausių Holivudo režisierių jau ne vieną dešimtmetį, 2016 m. filmuotoje apskritojo stalo diskusijoje (kurią organizavo The Hollywood Reporter) kalbėjo: Stephen Galloway: Kokie yra didžiausi iššūkiai kuriuos išgyvena filmų industrija šiandien? Quentin Tarantino: Aš manau, mes turime tam tikrų filosofinių problemų su filmais šiandien. Stephen Galloway: Ką turi omenyje sakydamas filosofinių problemų? [...]

Savęs kelionėje beieškant

Pasaulinės pandemijos sąlygomis priverstinai liekant namuose, internetinėje erdvėje galima lankytis įvairiose šalyse, įvairiuose muziejuose, vizualiai gilintis į tolimų kraštų istoriją ir dabartį, nerti į skirtingų menininkų paveikslų gelmes, klausytis meno analitikų komentarų. Visa tai tarsi naikina būtinybę keliauti į pasaulio kraštą tam, kad įgytum istorinių, geografinių žinių, iš naujo atrastum pamėgto dailininko kūrinius. Tačiau, manau, [...]

Vytautas Kaunas: Nužudyk mane, jeigu nori…

Kūrėjo laisvė. Tapytojas Vytautas Kaunas tarp Lietuvos dailininkų išsiskiria ypatinga spalvos pajauta ir jos įvaldymu. Ekspresyvus jo potėpis kuria judėjimo ne tik erdve, bet ir laiku pojūtį. Šia emocijų kupina kūryba žavisi tiek paprasti meno mylėtojai, tiek ir autoritetingi jo žinovai ‒ menininkas kviečiamas dalyvauti šalies ir užsienio parodose, konkursuose, yra laimėjęs tarptautinių apdovanojimų. Vienas [...]

Literatūrinis Taro velnias: šventumas ir buduaras

 ( tęsinys)   XX amžiaus antroji pusė dar labiau išlaisvina Taro vaizduotę. Ir nors pagrindinės figūros ir tendencijos išlieka, esmiškai skiriasi interpretacinis horizontas ir kai kurios reikšmės. Tradiciškai Taro yra susijęs ne tik su kortomis, bet ir tekstu, į kurį jos nurodo, kurio pagrindu interpretuoja pasaulį. Pirmiausiai buvo manoma, kad tai yra įsivaizduojamas Corpus Hermeticum, [...]

beveik šedevrai

Atrodo kaip „Warcraftas“, žaidžiamas panašiai kaip „Zelda“, geriausias pakaitalas tiems, kurie neturi konsolių, tačiau norėtų pažaisti „God of War“. Kas? „Darksiders“! Šioje apžvalgoje papasakosiu apie dvi pirmąsias  Darksiders žaidimų dalis. Kodėl pasirinktos būtent šios dalys, paklaus žingeidus skaitytojas. Ogi todėl, kad jas sukūrė ta pati kompanija „Vigil Games“. Darksiders III tėra serijos profanizmas, tad apie [...]

Koks gyvenimo matas

Aš nežinau, kas buvo PRIEŠ, ir nežinau, kas bus PO, tačiau tai, kas vyksta tarp pirmojo įkvėpimo ir paskutinio atodūsio, vadinama gyvenimu.  Ir ši atkarpa turi savo matą, savo ciklą. Atskaitos pradžią gali sutapatinti su kalendorinių metų pradžia ar pavasario lygiadieniu, su savo gimimo diena ar artimo žmogaus netekties data. Ciklas visada yra. Nuo kažko [...]

Prarytas nakties ugnies. Tamsusis Guy Debord’o romantizmas

Versta iš: Michael Löwy, Consumed by night’s fire. The dark romanticism of Guy Debord, in Radical Philosophy 087 (Jan/Feb 1998), p.31–34. Filmas: In Girum Imus Nocte et Consumimur Igni (1978) Susijęs tekstas: Spektaklio visuomenė    Prarytas nakties ugnies. Tamsusis Guy Debord’o romantizmas Guy Debord’as yra uždelsto veikimo bomba, kurios grėsmę pašalinti sunku. Bandytojų jau buvo. Ir jų bandymai tęsiasi. Vėl ir [...]

Tradicinė krikščionybė – ko gero, sąmoningumo destrukcijos veiksnys…

/ ištrauka iš žurnalo NAUJOJI ROMUVA, 2013, Nr.4 / <…> traktuokime krikščionybę kaip visuomeninį reiškinį, kaip tam tikrą šalia mūsų esančiųjų gyvenimo būdą. Statistikos duomenimis, daugiau nei 80 % Lietuvos gyventojų priskiria save vienai iš krikščioniškųjų konfesijų. Vadinasi, didžiuma Lietuvos žmonių gyvena krikščioniškąjį gyvenimą: lanko Šventąsias Mišias bažnyčioje – nors kartą per savaitę, švenčia krikščioniškąsias [...]

Aš pati renkuosi sau mūzas

Aš pati renkuosi sau mūzas, nes nieks neberašo eilėraščių apie mane, nes savo visus poetus prieš gerą ketvirtį amžiaus mėsiniais peiliais paskerdžiau ir sukišus rankas į garuojančias žarnas ieškojau tenai Išminčiaus.   Neradau.   Ir tada: parvedžiau į savo namus tinginį piemenį – nei kilmės, nei dokumentų, ganydamas mano bandą – pramiega, avys mano sulyso, [...]

Unikali roko muzika pasaulio pakrašty

Apie Naująją Zelandiją (NZ, maoriškai Aotearoa) ir taip žinome ne itin daug, pirmiausia dėl to, kad ji yra „pasaulio pakrašty“, išties gerokai nutolusi nuo Europos. Tačiau, žvelgdami į jos roko (plačiąja prasme) muziką, galime atrasti tokių perlų, kokių roko pradininkų valstybėse nerasime. Maorius čia miniu ne vien dėl įdomumo. Jų tradicijos, kalba, o taip pat [...]

Tarpkultūrinės etikos pamokos kaip galimybė. Kodėl reikia tarpkultūrinės etikos programos?

Šiuo straipsniu siūlau naują etikos programą mokykloms – tarpkultūrinę etiką. Ateičiai norėčiau pasiūlyti ir globaliąją etikos programą, tad nagrinėdamas vieną, kartu implikuosiu, o kartais išsamiau užsiminsiu apie antrą. Taigi šis tekstas tokios mokyklinės programos filosofiniai apmatai. Kitaip tariant – noriu aptarti, kodėl tokia programa labai reikalinga. Kad ji reikalinga pasauliui bendrąja prasme aš neabejoju, kaip [...]

Enciklopediniai etiudai apie kontinentinę filosofiją: Husserlis ir fenomenologija bei Derrida ir dekonstrukcija

Husserlis ir fenomenologija   Fenomenologijos judėjimas ir naujoji filosofijos kryptis išsirutuliojo iš Edmundo Husserlio (1859–1938) skirtingu gyvenimo metu parašytų darbų ir skaitytų paskaitų, pirmiausiai – „Loginiai tyrinėjimai“ (Logische Untersuchungen, pirmasis leidimas 1900–1901), paskaitos – „Fenomenologijos idėja“ (Die Idee der Phänomenologie, 1907), straipsnis – „Filosofija kaip griežtasis mokslas“ (Philosophie als strenge Wissenschaft, 1910–1911), „Idėjos apie grynąją [...]

KLASIOKŲ NUOTRAUKA

Sukrumpu pamačiusi  šitaip pasikeitusius  savo klasiokus. Jų atsiųstas nuotraukas apipaišau gėlytėmis, juodais katiliukais,  katino ūsais, ten, kur jau jų raukšlėtos šypsenos, kur lūpos, dengiančios ištrupėjusius dantis – „suvalgyti dantukai“, šitaip sakydavo mūsų miestelio (storuliukė) dantistė, visada gražiai  užglaistydama net ir seniausiųjų  burnų ertmes. Kaip kokia skulptorė, užtėkšdama baltos kreidos ant žmogaus nužiaumotų juodymų – „Viskas [...]

Kaip panaudoti savo intuiciją prekyboje. Sprendimai pelnui pasiekti ir didinti

Šokti drauge su rinka reiškia plaukti su rinkos srove – aukštyn, žemyn, į šoną – jaučiant harmoniją, pasitikėjimą, dėkingumą ir, žinoma, meilę. Bill Williams mokinys   Panaudoti intuiciją lengva. Nes jūs tą jau darėte ne kartą. Ne tik prekyboje. Gyvenime irgi. Juk ne kartą iš akių nustatėte, patinkate vaikinui/merginai ar ne. Neklysdami nė trupučiuko. Buvo? [...]

Apie kasdienybės rėvas ir metakūrybą

Knygos „Šnekėjimo rėvos: pokalbiai ir pamąstymai apie kūrybingumą“[1] autorių Tomą Kačerauską (toliau – T.K.), VGTU Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėją, kalbina Andrius Šeršniovas (toliau – A. Š.) ir Gražvydas Skumbinas (toliau – G. S.).    A.Š./G.S. Kaip gimė šios knygos idėja? T.K. Ši knyga, skirtingai nei kitos, gimė atbula. Kitaip tariant, sumanymas išleisti knygą [...]

Blogio diktatūra: pastabos amoralios egzistencijos paraštėse

Žmonių istorija – tai jų nesusipratimų su Dievu istorija, nes nei jis supranta mūsų, nei mes jo suprantame[1], – paskutinėje savo knygoje rašė José Saramago. Šią banalokai skambančią – nors nuo to nė kiek ne mažiau taiklią – mintį akivaizdžiausiai galime suprasti blogio problemos šviesoje. Nors filosofinės ir teologinės minties tradicijose esama įvairiausių šios problemos [...]

Vizijų pasaulio atvertis – pakeliui su Sigita Mockute

Skleidžiantis pavasariui, kalbiname jauną savitą menininkę Sigitą Mockutę, kurios kūrybos ir gyvenimo erdvė driekėsi nuo/tarp Kanarų salų ir Klaipėdos, ir bandome praskleisti slaptingą jos kūrybos šydą. Tiesa, Kanaruose dailininkė pragyveno šešerius metus, nuo praėjusios vasaros ten nebegyvena. Menininkė studijavo interjero architektūrą Vilniaus dailės akademijoje, bet šiuo metu kuria itin sakralius paveikslus, atveriančius vizijų pasaulį. Beje, [...]

Kelionė Dunojaus upe

Šis pasakojimas apie kelionę Dunojaus upe naujutėlaičiu laivu „Amadėjaus žvaigždė“.  Apie Dunojaus ištakas ir ramią tėkmę per Vokietijos, Austrijos, Slovakijos, Vengrijos, Kroatijos, Serbijos, Bulgarijos žemes.  Apie mano  idealizuotą kruizą, kurį įsivaizdavau kaip nuostabios gamtos ir architektūros statinių vienovę, kaip Europos kultūros ir istorijos gilesnį suvokimą. Mano vaizduotę skatino vaikystėje  pamėgtas  Johano Štrauso jaunesniojo valsas „Žydrasis [...]

Lietuvių liaudies medžio raižiniai

Medžio raižiniai  yra viena labiausiai paplitusių lietuvių liaudies kūrybos sričių, prilygstanti itin savitai liaudiškajai drožybai. Šie XVIII–XIX a. kūriniai turėjo gana stiprią įtaką XX a. profesionaliosios lietuvių grafikos raidai – A. Galdiko, V. K. Jonyno, A. Kučo, J. Kuzminskio, A. Makūnaitės, A. Skirutytės, A. Steponavičiaus, A. Surgailienės, V. Valiaus ir kitų kūrybai. Liaudies meną lietuviškojo meno pamatu laikė ir M. K. Čiurlionis. Jį rinko, tyrinėjo ir sistemino ilgametis [...]

ekspertai

viskas taip sujaukta keista pataluose trupiniai gyvatės beždžionės virvės nuo sūpynių įsisupam ir lekiam po lova čia glosto dulkių šmėklos lenda prie plaučių   lova – baisinis paukštis griebia mus ir su dūžtančių stiklų trenksmu išlekia per balkoną skrendam virš miesto nešami jos letenų ir šaukiam:   mes norim gyventi bažnyčioj kaip Kuhenas Letas! mes [...]

Už ribos

Iš spausdinimo mašinėlės ištraukiau paskutinį lapą. Pirštų pagalvėlės jautriai prisilietė prie šiurkštoko, peršviečiamo popieriaus. Iškėliau jį priešais saulę ir pažvelgiau į įspaustas, juodas raides, kurios bylojo apie pabaigą. Lengviau atsikvėpiau. Spėjau. Rytoj nunešiu tai leidyklai. Užsimečiau seną, nudriskusį švarką ir žengiau prie medinio lango. Lauke lengvai snaigaliojo, pro šnerves sklido pilkšvi, švelnūs garų debesys. Šleikščiai [...]

Duoklė mūzoms

Mūsų dienomis pamažu nykstantį knygrišystės meną puoselėjanti kaunietė knygrišė Leonora Kuisienė – estetė, neoromantikė, maištininkė tiek gyvenime, tiek ir kūryboje. Menininkė yra surengusi tris personalines meninės knygrišystės parodas, kuriose pristatė ne tik įvairiai interpretuotus tradicinius įrišimus, bet ir eksperimentines knygas-objektus, dažnai net ne itin primenančius mums įprastą knygą ir jau tapusius vizitine L. Kuisienės kortele. Kuriant [...]

Populiarią Nyderlandų lietuvių grupę sukūrusi Jolanta: jeigu aš kam nors esu padėjusi, reiškia, mano darbas yra ne veltui

Iš pradžių su Jolanta susipažinau netiesiogiai. Kai apsigyvenome Nyderlanduose ir šiek tiek apšilome kojas naujoje šalyje, kilo mintis parašyti straipsnį apie olandus – kokie jie? Ėmiau klausinėti pažįstamų lietuvių, ne vienerius metus gyvenančių Nyderlanduose, ieškodama informacijos ir jų patirčių, tačiau dažnas atsakymas būdavo toks – kreipkis į Jolantą, ji viską žino. Jos grupėje visa informacija, [...]

B̶r̶ū̶k̶š̶n̶y̶s̶

Kai akys, kurias nešioji žemiau savo pakaušio, ties nosies žemiausiu įlinkimu (arba, dailės terminais tariant, tarp antros/trečios (čia jau kam kokia galva patinka) linijos ribos nubrėžimu), mato tik tokias pačias linijas ir lankus, iš kurių esą susideda pasaulis, tai joms pasaulyje viskas ir atrodo gera bei gražu, nes linijos visada daugiau ar mažiau eina tiesiai [...]

VINCENTAS VASILIAUSKAS (1895–1989): snaiperis, krautuvininkas, tapytojas

Vincentas Vasiliauskas gimė prieš 125 metus – 1895 m. balandžio 2 d. – Padauguvos kaime, Vilkijos valsčiuje. Išoriškai gyveno kiek kuriozišką ir gana sudėtingą paprasto, privačiai besimokinusio žmogaus gyvenimą. Tačiau kažkur viduje nešiojosi užslėptą kūrybinę ugnį, kuriai skaisčiau sužibėti buvo lemta tik sulaukus aštuntos dešimties. Nepaprastai jautriai jausdamas spalvą, savaip interpretuodamas jį supusią aplinką menininkas [...]

Kad ir kas nutiktų…

Kai užsižiebė  Saros Bernard (pranc. Sarah Bernhardt) žvaigždė, ji nebuvo vargšė, vieniša ar visų apleista.  Nors, tiesą sakant, taip dažnai nutinka didžioms moterims, kurios  bėgant laikui netenka Dievo ar gamtos joms duoto grožio: grožį tokiu atveju dažnai  pakeičia  nepatraukli, bet  marga puokštė ligų, žyminčių senatvinį silpnėjimą. Tikriausiai  pastarasis likimas neištiko Saros dėl to, kad   jos [...]

Iš pradžių nukrito peilis, o paskui ir raudona kepurė

Nuo žemės drebėjimo melchioriniai stalo įrankiai lengvai dunksėjo į medinį paviršių. Prieš tai jie buvo kruopščiai surūšiuoti ir paruošti šveitimui. Šaukštai sriubai, salotoms, mišrainei, padažui, košei, desertui, šaukšteliai cukrui, ledams, kavai, arbatai, šakutės omarams, vėžiams, austrėms, šprotams, dar trijų rūšių šakutės desertui, įrankiai užkandžiams ir karštiesiems patiekalams, žuvies patiekalams ir vaisiams. Kiekvienas įrankis turėjo savo [...]

Mąstymas ir pažinimas indokiniškoje erdvėje kultūrinės psichologijos ir filosofijos istorijos šaltinių atžvilgiu

  Mąstymu ir pažinimu (cognition) vadinu būdus, kuriais įgyjamos ir taikomos žinios (Matsumoto 2001:  119-120). Daugelį šimtmečių filosofiškai svarstytas pažinimas pradėtas tirti psichologijos mokslo XX a. Pažinimo ir mąstymo aspektus aptarsiu XX a. gale įsibėgėjusios minėto mokslo krypties – kultūrinės psichologijos prieigos bei filosofijos istorijos šaltinių būdu. Pasak kultūrinės psichologijos, raison d'être, pažinimas ir kultūra [...]

Juodas, šlapias sapnas

Ankstesniais laikais RPG žanras nebuvo toks nuvalkiotas kaip dabar: prikimštas kodo klaidų, savyje talpinantis sugedusią kovos sistemą ir netvarkingai sudėliotus dialogus, tačiau visuomet su išskirtiniu siužetu ir ypatingais personažais, kurie transliuodavo Holivudo blackbasterių vertą turinį. Prisiminkime S.T.A.L.K.E.R. Arba patį pirmąjį The Witcher. Ne  kitoks  yra  ir  Vampire:  The  Masquerade –  Bloodlines  (toliau  –  tiesiog Bloodlines). [...]

Prigimtinis senųjų lietuvių tikėjimas

Senieji lietuviai – politeistai ar panteistai? / ištrauka iš žurnalo NAUJOJI ROMUVA, 2008, Nr. 4 / Įprasta teigti, kad senųjų lietuvių tikėjimas buvo politeistinio pobūdžio. Bet drįstu manyti, kad taip yra nusakomas jau gerokai pakitęs (ir jau krikščionybės slinkties laikais mus pasiekęs) pasaulėjautos (tikėjimo) lygmuo. Tie, kurie sako: „mūsų dievai ir deivės“, – neklysta. Bet [...]

Literatūrinis Taro velnias: šventumas ir buduaras

Šventumas, jo falsifikacija ir represija   Šventumas yra dvasios patyrimas. Visa kita priklauso nuo to, kaip ir kokią ją mes patiriame. Kai sakau sakralumas – šventumas, neturiu omenyje jokios Bažnyčios ar Dievo. Kalbu apie bedievišką šventumą. Įsikurdama, įsitikrindama dvasia transcenduoja į pasaulį. Šventumo patyrimus perteikia menas ir religija. Abu nuolatos konkuruoja: tikėjimas ir poetinė kūryba, [...]

Kodėl mes keliaujame?

Keliaujame norėdami ištrūkti iš Balto kambario ir apskritai iš bet kokio kambario tarp keturių sienų. Sienos mus saugo, bet ir įkalina. Jausdamiesi apgulti norime ištrūkti, pabėgti bent trumpam. Verčiau stebėti priešą iš išorės, jį pergudrauti ir galiausiai atsikovoti tai, kas mūsų. Mūsų priešai – įpročiai, slogios nuotaikos, depresijos. O kaip dėl euforijų ir iliuzijų? Keliaujame [...]

Neprasidėjusio karo aukos

Dar iki XX a. vidurio į klausimą, kas yra žmogus, nukreiptas diskursas plėtojosi keliant žmogaus esmės klausimą, tačiau pasauliniai karai, primetantys žiaurumo, taigi ir tam tikro žvėriškumo šešėlį, pastebimai diskreditavo žmogaus kaip ontologiškai privilegijuotos būtybės statusą ir pastūmėjo žmogiškosios būties apmąstymus link antropologinės bei komparatyvistinės (tarp žmogaus ir gyvūno leidžiančios brėžti tiek panašumus, tiek skirtumus) [...]

Paryžiaus merginų knygų klubas: renkamės tam, kad nepamirštume, kas esame

Jaunos, gražios, talentingos, dailiai savo prancūzišką pusę išryškinusios lietuvių merginos susitinka Paryžiuje. Kartą per mėnesį, visada toje pačioje kavinėje, kur man užėjus pasislėpti nuo lietaus, žodžiai „book club“ atvėrė ne tik plačią padavėjos šypseną, bet ir duris į jaukų antrąjį kavinės aukštą. Daugumai šių merginų tai yra vienintelis kartas per mėnesį, kai jos gali pabendrauti [...]

sugulė lankose žolė

sugulė lankose žolė ir užkvipo pienu pievos ir laukia žemuogių karvės lubinuose besiganančios jau lipa varliukai į krantą ir ieško savo pavėsio ir savojo gandro plunksnų jau ir mes gyvenam vasaros nemigom laukiam šieno ir karvių ir žemuogių ir ežerų su varlėm lubinuose ir pieno paparčiais kvepiančio ir gandriukų tarškėjimo laukiame ir rytų kai nereiks [...]

dumblas

siauro tunelio vedamas grįžau vakare namo nustumdytas nutamsintas nuzulintas   nei akmuo nei grumstas nei vanduo nei kisielius   lyg su akim lyg be akių   nors atrodo jau priprasta tokia scena ne pirmoji šitam nesibaigiančiam padūmavusiam filme   bet tasai mūsų paukštuko „na ir kas kad tėtis smirda, geriau gyvas nei miręs“ nudegino aršiau [...]

Lietuviškos kortos

Kortos - storo popieriaus kortelės su paveikslėliais ir sutartiniais ženklais, piešiniais ar skaičiais, naudojamos žaisti ar burti. Kortų komplektas vadinamas kalade arba malka. Malką gali sudaryti įvairus kortų kiekis. Jis priklauso nuo kortų žaidimų specifikos. Pačios populiariausios 52–56 kortų malkos. Dažniausiai būna stačiakampio formos. Kortos kaladėje yra 4 rūšių. Yra priimta, kad širdys, būgnai, vynai [...]

Ko reikia mūsų mokykloms XXI amžiuje. Demokratinis švietimas šiandien

Mokykla yra stebuklinga vieta. Čia vos pažiūrėjus į mokinių veidus galima pamatyti gėrį savaime, apie kurį kontempliavo visi didieji Antikos ir viduramžių filosofai. Gerumas ir vaikiškumas yra derinys, kuris gali išgydyti net labiausiai paniurusį pesimistą ir parodyti etikos mokslo pagrindinių aksiomų realumą. Tačiau kartu tai ir įsipareigojimas. Visų pirma nepadaryti žalos ugdant dar-vaiką, o ne [...]

Kelias holizmo ir harmonijos link

Šiauliuose gyvenančios ir kuriančios Zitos Vilutytės (g. 1970 m.) kūryba tokia įvairiapusė, kad ją sunku sutalpinti į bet kokius rėmus. Kūrėja – itin produktyvi muzikantė, kompozitorė, dailininkė, vienintelio Lietuvoje holistinio judėjimo teatro „S“ įkūrėja, mąstytoja, ieškanti naujų kelių, kaip ateinančioms kartoms parodyti, jog pasaulis neturi ribų. Ji surengė per 40 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje [...]

Į PAŠTĄ

Į paštą, šiandieną į paštą, kur nelaimingi mėnuliai priiminėja džiaugsmų ryšulėlius: tetulei į kaimą, močiutei krislelis laimės iš užusienių, dar ir draugei, užstrigusiai ankštoje virtuvėlėje maišyti sriubas, kad tos neprisviltų, kad nepasirodytų pajuodę sielų dugnai. Ir tam mylimajam, kuris jau visai ir ne meilė, o tik liūdesio guolis, naktinė akimirka – viena iš atminties dulkių, [...]

Atvirukas iš Velso (arba iš Cymru)

Mes dažnai girdime – Velso princas, Velso princesė, tačiau ką reiškia būti Velso princu ar piliečiu, kokia yra Velso (Wales) kaip valstybės ir kaip Didžiosios Britanijos dalies istorija, žinome  ne visi. Nežinojau ir aš, kol vieną dieną išsirengiau į 8 dienų kolektyvinę kelionę, kurią organizavo „Back-Roads“ turistinė kompanija. Kelionės tema – Velso stebuklai, kurie keliaujančiai [...]

Amandai atminti

A tviros menės auksu dabintos M iestas be kodo ir pašto dėžučių A dresas įrėžtas plokštėj granito N esantys vakar – ryt gali jau būti D urys užvertos iš vienos pusės A tsakas girdimas tik išrinktiesiems I r tavo skruostuose mielos duobutės A šaroms rinkti, o ne kerėti T yliai žingsniuoja dramblių šeimyna M edžio [...]

„Amžinai gyvena tas, kuris gyvena dabar“ (L. Vitgenšteinas)

2008–2019 m. Laimono Šmergelio tapybos apžvalga   Paskutinio dešimtmečio Laimono Šmergelio kūryba orientuota į vaiko pasaulį, į pasaulį vaiko akimis, jo jausmais. Pats vaikas, kaip objektas, atsirado jau maždaug 2006 m., tačiau po apokaliptinių fantasmagorijų, siurrealaus erotizmo ir savotiškos socialinės satyros elementų ilgamečio vyravimo menininko kūryboje jis ne iš karto gimė tokiu angeliškai kūdikišku, kokį [...]

Ir kada ateis veteranas manęs įvaikinti?

Ir kada ateis veteranas manęs įvaikinti?   Įvairiais amžiais įvaikinti reiškėsi skirtingai, pavyzdžiui, Erodas norėjo įvaikinti berniuką Jėzų, bet pirmiausia turėjo jį surasti ir nukirsti galvą. Tėvas Erodas labai kankinosi.   Mažai, kas pasikeitė, Gal tik rūbai ir ginklai.   Kai įvaikinimo tarnyboje Pakabino skelbimą, Kad Žalgirio mūšio veteranai Aptarnaujami be eilės, Atsisėdau apšviestoje aikštelėje, [...]

Vasara su Čiurlioniu

Koks jausmas, Konstantinai? Koks jausmas? Rūta nosinaite nubraukė nuo mano skruosto dar vieną ištryškusią ašarą. Nepasisekė... Nepasisekė... Nepasisekė... Ji rūpestingai nubraukė dar vieną nedorėlę ašarą. Mano palūpis virpėjo, kai spoksojau pro traukinio langą į slenkančius miškus. Vasara. Tokia šilta, gaivi, jaunyste dvelkianti vasara, o aš jaučiausi tokia sena, viską praradusi, viską sudaužiusi savo viduje. Minkšti [...]

Alytaus miesto metraštininkas

Alytaus miesto metraštininkas – fotografas ir tautodailininkas Zenonas Bulgakovas gimė 1939 m. Alytuje, kur gyvena ir kuria iki šiol. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė rašo: „Septintajame dešimtmetyje Lietuvoje įgyvendintas „Septynmečio planas“ buvo sparčiausias ir intensyviausias modernizacijos, o taip pat gyvenimo būdo kaitos etapas. Nedidelis, į kurortą pretendavęs Alytaus miestelis su 12 000 gyventojų (1959 m.) per porą dešimtmečių [...]

Vertybės supratimas mahāyānos budizme: pāramitā kaip kasdienybės peržanga

Straipsnyje gvildensiu pāramitų teoriją, susiedamas ją su vakarietišku vertybės diskursu. Pranešimo hipotezė – pāramitā yra vertybės atitikmuo mahāyānos budizme. Vertybės supratimų yra daug (nuo Kanto iki analitinės filosofijos), tad pasitenkinsiu apibendrintu vertybės apibūdinimu. Mahāyāna – tai plati srovė, apimanti budizmą nuo I a. pr. Kr. Indijoje, kuris vėliau per Kiniją paplito iki Japonijos ir Vietnamo, [...]

Papartis ir Šventasis Gralis

Dvasinė krikščioniškojo ir ikikristinio simbolių giminystė / ištrauka iš žurnalo NAUJOJI ROMUVA, 2012, Nr.4 / Indoeuropos, taigi ir baltų oikumenos kalendorinių švenčių sistemoje esminę vietą užima Rasos šventė (Kupolė, Joninės), nes jos idėja yra visa ko prasidėjimas, žmogiškojo ir gamtinio kosmoso pradžia. Ankstyvajai, besiformuojančiai krikščionybei šis aukščiausias ikikristinio pasaulio sakralumo lygmuo negalėjo nepadaryti įtakos. Tai [...]

Vidurnaktis vidurvasarį

Pirmą kartą Dovydo skulptūrą pamačiau būdamas dvylikos. Žodį „Antika“ išgirdau devynerių. Nuo tada mano gyvenimas pasikeitė, nes kiekviena diena tapo to laikmečio garbinimo švente. Ištyrinėjau visas galimų skulptūrų iliustracijas, perskaičiau kiekvieną mitą, nubraižiau net dievų giminystės ryšius. Kaip supratote, esu pamišėlis. Tokiu mane laikė ir aplinka. Norėjau, tiesiog troškau, būti geru žmogumi. Alsavau tuo, tačiau [...]

Porte-monnaie plečia sienas. Ar turėsime Naująją ekonominę teoriją?

Jau beveik dešimtmetį turime naują reiškinį pasaulyje – kriptovaliutas. Dar negalime pasakyti apie jas, kad tai naujas reiškinys ekonomikoje, nes jokios ekonomikos, susijusios su kriptovaliutomis, nėra. Arba nėra jokios kriptovaliutos, susijusios su kokia nors ekonomika. Ir galbūt šiandien dar nematome to, kad kažkada laiką dalinsime į „prieš bitcoin“ ir „po bitcoin“. Bet tai parodys laikas. [...]

Pinigai: ar jie svarbu ir kiek jų reikia?

Bijau, kad šis mano straipsnis bus toks kontroversiškas, kad po jo neteksiu dar kelių  Facebook ar – baisiau – realių draugų. Tad, prieš pradėdama, krei-piuosi į jus ir labai prašau bent pabandyti nepasmerkti ir neįsižeisti. Net jei manysite, kad esu tūkstantį kartų neteisi, kaip iš tikrųjų gali būti. Dieną, kai gimė šis tekstas, teko „išsidrauginti“ [...]

Egipto kasdienybės pilkuma ir praeities didybė

Šiemet sukanka  10 metų, kai pirmą kartą atvykau į Egiptą, ir 8 metai, kai įsikūriau Šarm el Šeicho kurorte. Šiame atviruke kalbėsiu ne apie Senovės Egipto faraonų didybę, jų kurtą mirties kultūrą ir pomirtinio gyvenimo garbinimą bei faraonų sudievinimą, o apie šių dienų Egipto kasdienį gyvenimą, žmonių skurdą, neišprusimą, nedarbą, socialinę nelygybę, musulmoniškas tradicijas ir [...]

„Dvasingas kališkumas“ ir džinių revoliucija

Kas yra seksualinių mažumų ir moterų seksualumo išlaisvinimas radikalaus islamo ir radikalėjančios krikščionybės požiūriu? Neabejotinai – Šėtono, Antikristo, Leviatano ir Molocho atėjimo ženklai. Pirmasis griūvančio pasaulio požymis yra begėdiškumo augimas. Kaip kalbėjo pranašas Jonas jam apreikštame regėjime, pasaulio pabaigos žymė yra: „Bet turiu prieš tave, kad leidi moteriškei Jezabelei, kuri sakosi esanti pranašė, mokyti bei [...]

Meno laiptai

Prieš 40 metų, kai aš gimiau, knygos buvo rašomos ranka. Jų rankraštis – krūva prirašytų lapų – buvo nunešamas į leidyklą, kurioje jis buvo priimtas arba ne. Jei priimtas – toliau skaitomas ir vertinamas. Dažniausiai vieno, daugiausia dviejų žmonių. O gal ir kelių komisijų. Šie žmonės ir nuspręsdavo, ar dėti tokią naują dėlionės dalelę į [...]

aborigenas

kai vėl užgrius tavo šaltis kai vėl užgrius aš pamesiu savo dešinę koją   ir ant kairiosios kaip sužeista kengūra šokuosiu į šiltuosius kraštus   ten opijaus pypkę rūkysiu pūsiu didžeridu su dingais sapnalaiky voliosiuos kol sudegsiu prie didžiojo pečiaus prie Uluru   ir iš pelenų atgimęs grifu savo kojos parskrisiu   jei būsi užkasus [...]

Autentiškumo fragmentacija į vergovę

Nėra joks atsitiktinumas, kad nepaliaujami vapėjimai apie skirtingose gyvenimo srityse vykstančią fragmentaciją patys yra tapę tokiais fragmentiškais, jog dažnai visiškai nebeaišku, apie kokią ir kieno fragmentaciją kalbama. Nuolat girdime šnekas apie nesibaigiančią mokslų specializaciją, apie meno srovių, krypčių ir netgi rūšių vis detalesnę kristalizaciją, kasdien verkšlenama apie žmogaus protą painiojančius informacijos srautus, kurie taip pat [...]

Atvirukai iš Airijos

Penkių dienų kelionėje jokios šalies negalima gerai pažinti, tačiau įmanoma gauti naujų žinių apie šalį ir nepamirštamų įspūdžių. 2017 m. rugpjūtį  vykau į Dubliną prisimindama airių rašytojo Jameso Joyce‘o žodžius, kad Dublinas yra paralyžiaus centras, tačiau palikau šį miestą nustebinta įvairiataučių gyventojų šurmulio, turistų gausos, airių nuoširdumo ir vidinės šilumos, jų siekio skleisti pasauliui savo [...]

Idealas

/ iš vokiečių kalbos vertė Žilvinas Vareikis /   Kurt Tucholsky (1890 – 1935)   Idealas   Taip, to norėčiau: vilos didele terasa paskendusios žalumoj, priešaky Baltijos maria, užpakaly Friedrichštrasė; graži panorama, svietiškai biurgeriška, matyt Cūgšpicė iš vonios – iki kino vakarais toli eit nereikia. Visuma paprasta, kupina kuklumo: devyni kambariai – ne, vistik geriau [...]

Kai pralaimėjimas tampa pergale

/kino studijoje su Arūnu Mateliu/    Kino režisierius Arūnas Matelis savo profesinio kelio paieškas kadaise pradėjo Vilniaus universiteto Matematikos fakultete, kur 1979-1983 krimto tiksliuosius mokslus ir tik po šių studijų jo kelias pakrypo režisūron. „Matematika ir kinas yra čia pat, – sako režisierius, – apskritai viskas gyvenime yra čia pat. Gal sąlyginai kai kurie dalykai [...]

P.A.M.E.L.A

Didelei mano nelaimei DayZ ir Minecraft išmušė iš bačkos kamštį ir per svietą pasipylė nesibaigiantis survival-craft tipo žaidimų tvanas. Ir kitaip nei vienas drąsus youtuberis, aš neturiu valios kiekvieną kartą žaidime plikais kumščiais kirsdamas medį skanduoti: “Žaidimai yra menas!”. Nepadeda ir tai, kad dauguma tų žaidimų yra skirti tinklui (vadinasi, be siužeto). Bet P.A.M.E.LA. daugiau [...]

Sustojęs laikas

Žmogaus dvasia nemari. Ji nepaskęsta ašarų jūroje, neapkursta nuo prisiminimų klyksmų, nesutraiškoma svajonių rūmų griuvėsių. Ji gali blykstelėti net po juodžiausios nakties apakindama visus. Dvasia yra burtininkė, kuri išdegintos sielos pelenus paverčia spalvomis. Tokiomis  ryškiomis, vaiskiomis spalvomis režisierė, teatro pedagogė Angelė Šakalienė ir ”išrėkė” savo sielvartą. Prieš keletą metų palaidojusi nužudytąjį sūnų (unikalųjį garso menininką [...]

Eleonora Duse: į save grįžtu tik scenoje…

XIX a. pab.−XX a. pr. – tai metas, kai teatras Vakarų Europoje buvo pasiekęs savo šlovės viršūnę. Viešas moderniųjų dramų pripažinimas, įspūdingi nauji teatrų pastatai, ekstravagantiški scenovaizdžiai, režisūrinio teatro užgimimas ir įvertinimas – visa tai gana iškalbingos XIX a. pab. Vakarų Europos teatro akimirkos, atskleidžiančios to laikotarpio teatrinio gyvenimo pakilimą. Ypač tuo metu teatras ūgtelėjo [...]

Trys sąmokslo teorijos: grėsmė ar absurdas?

Pepsi sąmokslas arba 12939 Egzistuoja sąmokslo teorija, teigianti, kad gėrimo Pepsi pavadinime yra užšifruota data tos dienos, kada Hitleris pradėjo žydų genocidą. Žinoma, čia pasitelkiama tai, kas paranormalių reiškinių tyrėjų vadinama skaičių magija. Visos piramidžių, keistų datų ir panašių dalykų skaitinės reikšmės randamos kaip nors įmantriai skaičiuojant ar pasirenkant tik pačiam skaičiuotojui akivaizdų pradinį skaičių. [...]

glostyt drugelių nugaras

glostyt drugelių nugaras lesančius iš delno žiedadulkes skaičiuot upelius plaukiančius su upėmis nemarius bet kurčius sielininkus kviesti ir laukti ir kurstyti laužą krante kad atplauktų neužkliūtų už karpio peleko neįkristų į srovę netakią gaudyti laumžirgius pušies šakele kad sakais gintarais išlakiotų ir nusėstų tavo skruostų duobutėse kad. Psigidelia. ATVIRA ŠIRDIS. Spalvoti pieštukai. 50x70cm. 2015 nebijokit [...]

Atvirukai iš Škotijos

„Kur keliaučiau, kur beklajočiau, mano širdis - Aukštumose“,  savo eilėraštyje rašė Robertas Burnsas ( 1759-1796), vienas žymiausių škotų romantizmo pradininkų, poezijoje apdainavęs Škotijos Šiaurės ir Šiaurės Vakarų Aukštumas,  miškingų kalnų ir kalvų, nuostabių slėnių ir ežerų grožį. Šios vasaros pradžioje  išsirengiau į kelionę, pavadintą „Vakarų Aukštumos ir salos“, kurią  40 žmonių grupei organizavo turizmo agentūra [...]

/ ištrauka iš straipsnio ”Postmodernizmas ir mūsų dvasinės perspektyvos”. 2009m. Nr3 /

Nedorėlių valdžia ir postmodernizmo degradacija Nenorėdami trumparegiškai teigti, kad lėbavimas ir kūrybinis ištvirkimas savaime yra blogi dalykai, grįžkime prie žmogiškosios pykčio dimensijos, prie vadinamosios Marso dvasios, kuri pažadina mumyse karį. Dar Marsilio Ficino (renesanso laikų Florencijos pažiba) tvirtino, kad pyktis ne tik suteikia jėgos bei tvirtumo, bet ir atlieka katarsinį vaidmenį, leisdamas išsilieti dirbtinai užtvenktai [...]

Kodėl reikia investuoti?

Iš tikrųjų, tai toks klausimas neturėtų kilti... Investavimas yra tokia pat mūsų kasdienybės būtinybė, kaip visa kita rutina. Na, o jei užsiminiau, tai, tikrai, KODĖL? Priežastis labai banali: ateis laikas, kai mes nenorėsime ir/ar negalėsime dirbti ir užsidirbti. Tas laikas senatve vadinamas. Jei jūs manote, kad senatvėje trinsite suolus gydytojo priimamajame, tai kodėl jūs dabar [...]

Visuomenės laisvė – su konfidencialumu, bet be… privatumo?

Aš neabejoju, kad dauguma jūsų nors kartą girdėjo tą šabloninę frazę: "Negalime teikti tokios informacijos" arba "Ši informacija - konfidenciali". Na, ką ten kartą - šios frazės kaip mūro sienos saugo visus ikiteisminius tyrimus, korupcijos skandalus, egzaminų rezultatus ir netgi sveikatą. Vadinamasis konfidencialumas kaip koks virusas prasibrovė į visas institucijas, įmones, mokslo įstaigas ir šiuo [...]

Kančia kaip išsilaisvinimo imperatyvas: egzistencialistinė klasikinė Indijos filosofija (interpretacija)

1) Kančia-nepasitenkinimas-skausmas (duḥkha) Indijos mąstytojų laikytas prigimtine žmogaus būsena. Svarbu paminėti, kad žmogus Indijos filosofijoje nėra griežtai apibrėžtas bei išskirtas iš kitų gyvų būtybių. Filosofiniuose tekstuose beveik nevartojamas žmogaus terminas, bet tik „savastis, siela“ – ātman, jīva, puruṣa. Žmogus suprantamas kaip viena tobuliausių savasties raiškų, tačiau savastis skirtinguose gyvenimuose (jātaka) gali pasireikšti kaip gyvūnas, augalas [...]

Gyvenimo skoniai ir poskoniai džiazuojančiame meduje

 /spalvų šėlionėje su Andriumi Makarevičiumi/   Ramią, jaukią šeštadienio popietę susitikę „Aido“ galerijoje, kur eksponuojama Andriaus Makarevičiaus paroda „Ramybė kvepia medumi“, kartu su autoriumi panyrame į meditatyvų pokalbį, kurį pradedame nuo medaus. „Medaus įvaizdis parodos pavadinimui buvo pasirinktas ekspromtu, sugalvotas pakeliui į „Aido“ galeriją,“− sako Andrius. Mintyse bedėliodamas sau svarbius dalykus – meditaciją, ramybę, doom [...]

Greitasis traukinys VILNIUS – KAUNAS

Pasiilgsti tų dienų, kai ryte, laukdama traukinio,  stovi savo miestelio perone, bet tuo pat metu lauki ir savų stebėtojų, savų žiūrovų, o  ir pati esi įdėmi aplinkos stebėtoja. Prasideda eilinė diena tavo gyvenime, kuriame tu – ir aktorė, ir žiūrovė. Visada pasitempusi, nes kiti spręs apie tave iš tavo veido išraiškos ir tavo drabužėlių. Viskas [...]

Išlaisvink žmogų ir jis pradės kurti

"Išlaisvink žmogų ir jis pradės kurti," – sakė A. de Sent Egziuperi. O Vydūnas pridūrė: "Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas!"  Pokalbiui prie ŽIDINIO pakviečiau keturis skirtingo amžiaus, profesijos ir temperamento žmones, keturias įdomias asmenybes. Juos sieja tik vienas dalykas –  jų veikla nėra tiesiogiai susijusi su kūryba. Jaukiai gurkšnojant arbatą paprašiau jų prisiminti, apie ką jie svajodavo vaikystėje. Ir [...]

Didysis Paryžiaus kliedesys

Kai nežinai kieno tiesa, verčiau kvestionuoti viską ir suklaidint save pačiam, nei šokti svetimų idėjų tvistą. Ana Lu   Graikų filosofas Heraclitus pasakė, kad į tą pačią upę du kartus neįlipsi. Suprantama, kad mąstytojas turėjo omenyje amžiną gamtos dinamiką, nuolatinę kaitą, kad visatoje neegzistuoja status quo būsena. Ir būtent šis filosofas parodė, kad be etikos [...]

Atvirukai iš Portugalijos

Kai kurie keliautojai savo artimiesiems mėgsta siųsti atvirukus iš vietų, kuriose lankosi. Taip jie parodo, kad yra laimingi regėdami vietines įžymybes. Atvirukų niekada niekam nesiunčiau, nes maniau, kad mano kelionių įspūdžiai yra reikšmingi tik man pačiai. Tačiau paraginta leidinio „Baltas kambarys“ ir dėkodama už kvietimą rašyti, siunčiu atvirukus iš Portugalijos, taip dėliodama savo žemėlapį. Šiuose [...]

Vienišo egoisto išpažintis kino juostose

Filmai, kaip nė viena meno forma, gali persmelkti emocijas ir giliai nusileisti į mūsų dvasios sutemas. (Ingmaras Bergmanas)   Švedų kinas jau „didžiojo nebylio“ laikais buvo garsus ir žinomas visame pasaulyje, tačiau ypatingai švedų kinematografą išgarsino prozininkas, dramaturgas, filmų scenarijų autorius, teatro ir kino režisierius Ingmaras Bergmanas (1918–2007). Kine jis debiutavo 1944 m. scenarijumi Alfo [...]

Virsmas

Dar vakar glėby laikei juk dievybę, Bet neįstengei tikėt, kad tai ji. Sakei, jog tikrai nepasiliks amžinybei, Bet būtent taip ji nusprendė pati. Manei, ji graži, nes kiek išprotėjus, Pasimetus, o gal pakeliui, O ji keitė spalvas ir kalbėjo su vėju Ir kartojo: „Išeit negaliu“. Antrą naktį sutikęs pažint negalėjai – Spalvą kitą įgavus oda. [...]

Moterys ir vanduo

/iš knygos Baimė nuskęsti/ <…> Pirmas stiprus ankstyviausios vaikystės įspūdis mano atmintyje siekia penktuosius metus. Mes dar gyvename kaime, mama ten vadovauja mokyklai. Nekenčiu mokyklos ir jos mokinių, nes dėl jų ji vis palieka mane. Tačiau atsimenu ir svaiginantį laisvės jausmą, kai lakstau po pievas, gėles, žoles. Taip lakstydama dažnai užsuku į kaimo kapinaites. Yra [...]

Pirštų galiukais liečiu sutemas

pirštų galiukais liečiu sutemas garuojančias iš vidaus atodūsis lyg gnomas nusuktu sprandu jo dilgus oras su vos įžiūrimom oranžinėm dulkėm įsiremia į akies vyzdį ir duria   sukosėju ir išvystu kecalkoatlą toltekų siųstą paukštį ne paukštį išminties žuviai perėti kol kas jos formos mirga mane skrodusioj rentgeno spinduliuotėj jų nebesugausiu nebent dar bus ligos lūžiai [...]

Raganų laužų pelenuose: nuo inkvizicijos iki šabašo

Dažnai yra manoma, jog magijos draudimas yra inkvizicijos pramanas. Tačiau toks reiškinys egzistavo dar gerokai iki inkvizicijos institucijos atsiradimo. Štai šumerai magiją buvo uždraudę valstybiniu lygmeniu, o įvairūs Romos imperatoriai leisdavo ediktus, kuriais visiškai buvo draudžiama vienokia ar kitokia magijos forma (pavyzdžiui, visuotinis nekromantų pasmerkimas myriop). Dionas Kasijus mini, jog 721 metais nuo Romos įkūrimo [...]

Kasdienybės (o kodėl ne spalvotoji?) revoliucija

1. Kasdienybės revoliucijos prieš integruotą priklausomybę Kasdienybės revoliucija yra išsilaisvinimas iš įsigėrusio į mus, mus supančius daiktus ir santykius, procesus ir kalbą, pavergtumo ir nuo noro pavergti.  Ši revoliucija gali vykti šiuolaikinėje daugialypių santykių bei procesų aplinkoje ir reikštų sąmoningą dalyvavimą plėtojant intensyvumų istoriją. Socialinių, kultūrinių, ekonominių santykių ir gamybos  intensyvumai yra naujasis materializmas, kurio [...]

Materializmas – kontrolės įrankis?

Dauguma žmonių tiki, kad daiktai skirti tam, kad padarytų gyvenimą patogesnį. Užtat siekti visokeriopo materialinio apsirūpinimo - įprasta vakarietiškos visuomenės norma. Tipiškas europietis planuoja naujus pirkinius, dar nė neišmokėjęs paskolų už senuosius. O ir daiktų tarnavimo laikas sutrumpėjęs ekstremaliai - dviejų metų telefonas - seniena, penkerių metų automobilis - nuvažinėtas. Tampa įprasta, kad daiktas tarnauja [...]

Jie

Atsimenu, kartais, tais retais kartais, Sutikdavau jį, bet vis kitą, be vardo. Šnabždėjom, bet ką – nė viens nesupratom, Bendra mumyse – tiktai mūsų vienatvė. Atsimenu, kartais, tai kitais kartais, Jis buvo tas pats, tik dar vienas vardas. Kas liko? Išblukęs prisiminimas, Kaip oda nubėga prisilietimas. Dariusz Labuzek - In Transit And Out

Patirti Kitą

Tikėjimas žmogumi yra pamatinė sąlyga norint suvokti žmogaus prigimtį. Įvairius reiškinius galime nagrinėti jais netikėdami. Mums nereikia tikėti ašmenimis, kad per gerklę brėžiamas peilis užgesintų gyvybę, kaip ir planeta, kuri mus išlaiko savo gravitaciniame lauke, mainais nereikalauja tikėti tuo, kaip yra. Tačiau žmogus nuo bet kokių reiškinių skiriasi tuo, kad yra tikima būtybė. Daug kalbėta [...]

Kaip proto-punk tapo post-rock (III dalis)

/tęsinys/ Postroko gimimas ir raida Naujausi postmuzikos stiliai, susiję su roku, kol kas vadinami neišradingai – tai arba revival (atgimimo, atnaujinimo) judėjimai (pvz., post-punk revival, Merseybeat revival), arba post rock. Galbūt ateityje atsiras ir kitų pavadinimų. Post-punk revival tai – The Libertines, Placebo, Arctic Monkeys, The View, Maxïmo Park, Franz Ferdinand, Editors, The Cribs, The [...]

Dvasinė aktoriaus integracija į pasaulį pagal Juozą Miltinį

XIX a. pab. – XX a. pr. Didžioji Teatro Reforma, kurios metu gimė pagrindinės teatrinės idėjos ir formos, sudarančios šiuolaikinio teatro pagrindą, neaplenkė ir Lietuvos. Greta prancūzų André Antoine‘o, vokiečių Otto Brahm’o, rusų Konstantino Stanislavskio, anglų Gordon’o Edgar’o Craig’o ir kitų žymių pasaulio modernistinio teatro atstovų plėtotų idėjų modernistinio teatro samprata formavosi ir lietuvių teatro [...]

Šiandien

*** Šiandien pradedu mokytis vaikystės dienų anatomijos: instinktyviai griebiu daiktus, mechaniškai atidarinėju stalčius ieškodama nesuplyšusių kojinių. Kadaise motina pėdkelnėm raišiojo spintų duris, ypač ten, kur gulėdavo vaistų pakuotės, dabar dvi tabletės ryte. Išmėtau kas antrą rutulio formos detalę – ant žemės pabyra nutrūkę karoliai. Nuo vaikystės nemoku užtikrintai vytis kamuolio, apskritai ko nors vytis, tik [...]

Uroboro ir salamandros simboliai – atgimimo ir patvarumo galia

Filosofinis akmuo (lot. lapis philosophorum) dar vadinamas Išminties akmeniu arba Magisterijumi, buvo didžiausia alchemikų siekiamybė. Tačiau jis turėjo ne tik to meto pasaulėvoka paremtą metafizinę, bet ir gilią simbolinę prasmę. XIV a. Petrus Bonus teigė, jog šis akmuo yra Kristaus alegorija, o štai pseudotomistai XIII a. veikale Aurea Hora (liet. Aukso valanda) skelbė, jog filosofinio [...]

Tie obuoliukai

PLIAUKŠT! Oho! Kas čia taip greitai pralėkė? Naikintuvas? Supermenas? Ne. Tai buvo dvidešimt tavo gyvenimo metų. Prieš dvidešimt metų šis anekdotas man atrodė labai juokingas – „Karvė lipa į medį. Ją stebi varna. Po kiek laiko  paukštis klausia: „Karve, ką dėl Dievo meilės tu darai?“ Karvė atsako: „Aš tiesiog noriu suvalgyti tuos obuoliukus.“ „Bet tu [...]

Nerimo draugija

Nėriniais apsikantavęs rymo Nerimas, žvilgsnį įsmeigęs lyg į mane, lyg į tolį. O gal tai aš tolyje? Rankas susidėjęs taip, kad beveik nematyti. Išdidus, galingas. „Jei šiąnakt nemirsi, nemirsi iš viso“- sako. Teisybę sako. Ir prisimerkęs tyko mano atsakymo. Senas bičiulis Nerimas. Ir ką aš be jo daryčiau? Ute Rathmann - Hommage a Beardsley VIII

Balta upė: nuolatinėj tėkmėj su tapytoju Rytu Jurgeliu

Tapytojo mentelę, nelyginant piligrimo lazdą (o gal irklą), rankoje suspaudęs Rytas Jurgelis išplaukia į dar nepažintus drobių vandenis... Keliauja neskubėdamas, susikaupęs, kvadratėlis po kvadratėlio, į savo paties vidinės sąmonės gelmes, kur teka balta apsivalymo upė. Teka pro smegenis, pro širdį, pro atokiausius vidinius užkaborius, apvalydama ir nuskaidrindama juos iki pirminio tabula rasa. Ir taip kaskart [...]

Kaip proto-punk tapo post-rock (II dalis)

/tęsinys/   Post-punk gimimas Kalbėdami apie post-punk, kaip tai bebūtų paradoksalu, grįžtame į tuos laikus, kai dar nebuvo punk roko. Ypač dėmesio vertos dvi grupės: The Music Machine ir The Seeds. Los Andželo The Music Machine 1965–1969 m. grojo muziką, tuo metu vadintą psichodeliniu roku. Grupės lyderis Thomas Harvey Sean Bonniwell'as (1940–2011) vadinamas pirmosios post-punk [...]

Romanas kaip arkada

/ iš  2008 metų "Naujosios Romuvos" Nr.1 / Arkada – nauja filosofijos daktaro ir beletristo Tomo Kačerausko knyga. Nors, užuot sakę knyga, turėtume sakyti romanas, tačiau autorius romanui teikia platesnę – ne vien literatūrinio žanro – prasmę. Kita vertus, „nauja“ knygą pavadinti galime tik atsižvelgę į tai, kad ji yra dešimties metų darbo vaisius, brandintas [...]

Slystantis laikas

/ iš knygos Baimė nuskęsti / Filosofuojantis prancūzų rašytojas Georges‘as Bataille‘us teigė, kad žodžiai slysta. Jis prilygino juos smėliui, kuriame mes skęstame, kad nematytume praeities. Žodžiai išsunkia iš mūsų paskutines gyvybines jėgas, jie – tarsi skruzdėlių minia, sugaunanti ir nusinešanti kiekvieną patirties šapelį. Prisiminiau šią jo įžvalgą todėl, kad bandau mintimis aprėpti ir įsprausti į [...]

Vaikystės lietus

Skiriu savo mamai, Valerijai Striukienei ( 1937 06 01 – 2016 08 30 )   VAIKYSTĖS LIETUS / iš pirmosios knygelės  Šis gyvenimas - tekantis smėlis /   Smėlio dėžėj seniai pamiršti žaislai. Gatvės tuščios… Lietus gerą pusdienį pliaupia. Tą mergaitę - baltais kaspinais - iš penktojo aukšto vaikystė šaukia.   Bet mergaitė tik lietų [...]

Giardino Giusti

Erškėčių labirinte damos laukia išdidžiai, Pasiekę centrą, jame ant pjedestalo lieka amžiams. Skulptūrų akmeniniai apdarai Neplevėsuoja vėjy ir nesusiglamžo. Ir nors sargybą dieną naktį eina kiparisai, Akių vis tiek jos niekad baikščiai nesumerkia. Skardžius uolėtus glosto kvepiantys irisai, Merginos, kliokiant lietui, nesulaukę Giusto verkia. Nuotrauka: Liucija Kazlauskaitė

Sėdintys bebrai

Žilvinas Bražukas. Iš serijos “Sėdintys bebrai”. Koliažas, sausa adata

Girtas laivas

/ iš prancūzų kalbos vertė Žilvinas Vareikis /   Arthur Rimbaud  (1854-1891)                                                                             Girtas laivas   Skersai nuobodžių upių plaukiau pamiršęs vairą, Manus šeimininkus tuntu paėmę į nelaisvę Ištempę ir nurengę indėnai šūkaliojo, Aršiai ir taikliai šaudami.   Kam tie jūreiviai,- man jų nereikia, Grūdai flamandų, anglų kolenkoras, Ant seklumos jie vos manevrą baigė, O [...]

Šviesos vaizdinio ištakos ir jo vaidmuo islamo kultūroje

Šviesa – tai vienas pagrindinių reiškinių ir įvaizdžių, kuriuo skirtingose religijose ir filosofijoje bandoma aiškinti, išreikšti požiūrį į pasaulį ir jo tvarką, o kartais ir tiesiogiai perteikti specifinį mokymą ar žinias. Lietuviškas žodis „šviesa“ yra abstraktus ir dažnai neatspindi visos sudėtingos šio fenomeno įvairovės, kadangi šviesos įvaizdis glaudžiai susijęs su saule, ugnimi, spindėjimu, žibėjimu, šviestuvu-žibintu, [...]

Grandinėlė

Mačiau tik jos nugarą. Stangrią, aptakią, aptemptą gėlėta medžiaga su petnešėlėmis. Plaukai, vos vos siekiantys pečius, nuo liemens krentančios gėlių klostės. Drugelis, prisirpęs saulėje. Jaunystė, svaigstanti nuo savo pačios aromato. Akimirka  ir amžinybė, visas pasaulio laikas ir belaikė sekundė, gyvenimo pradžios nuojauta ir neišvengiama jo pabaiga – visa tai jaučiau pamatęs jos nugarą.   Nedrįsčiau [...]

Prisirišimas

/pagal Zek ‘B With Colored Ropes‘ & ‘Ropes‘/   Prisirišimas   Mėlynos, baltos ir skaisčiai raudonos Nuo manęs nusidriekia virvelės į šonus. Aš jomis prisirišus, kad nepaklysčiau, Apsivijus rankas, kad tik neišslystų.   Mėlynos, baltos ir skaisčiai raudonos Pančiais pavirto virvelės vilnonės. Ir kiekvienas gyvenam taip prisirišę, Nors prie ko ir kodėl kartais esam pamiršę. [...]

Atminties soliariumų atokaitoje

Niekada netrūko manančių, jog tikras meno kūrinys visuomet yra antlaikiškas. Jis ne tik išlaiko aktualumą pranokdamas savo laikmetį, bet nesavalaikiam pasauliui suteikia retą progą įprasminti savo atmintį taip, kaip to nepajėgia padaryti savalaikis menas. Laiko įprasminimas atmintimi visada būna susijęs su to laiko nesavalaikiškumu, leidžiančiu atskirti esamą laiką nuo to laiko, kuris tartum nėra dabar [...]

Signalų belaukiant

/arba kodėl tyli nežemiškos civilizacijos/   Stanislavas Lemas, žymus lenkų mokslinės fantastikos autorius (mūsų tautiečiams žinomas iš kūrinio „Soliaris“), kurio knygos buvo išverstos į maždaug 40 pasaulio kalbų (beje, jis yra laikomas labiausiai skaitomu ne anglakalbiu mokslinės fantastikos kūrėju), pateikia štai tokius pamąstymus apie nežemiškas civilizacijas: ,,Nežemiškų, kosminių civilizacijų klausimas ir paslaptis primena rusišką „matriošką“. [...]

Kaip proto-punk tapo post-rock (I dalis)

/viena svarbiausių muzikos revoliucijų /   Proto-punk (garage rock) ir post-rock (naujasis garage rock). Šiuos stilius skiria maždaug pusšimtis metų, tačiau išties dabartinis alternatyvusis rokas, indie rock, post-punk ir post-punk revival tiesiogiai siejasi su pankroku, o šis turi savo „protėvius“, vadinamus proto-punk arba garage rock. Pažvelkime, kokios mūsų mėgstamų grupių grojamos muzikos ištakos ir ar [...]

Latentinė egzegetika ir radikalizmo bei ekstremizmo baimė

Ir bėgu per lūžtantį ledą Skenduolių keliu. (Salomėja Nėris, 1935 m.)   Prasmės ryjikai žiaumoja žodžių ir pasakojimų skirtumus iki beprasmės atrajotos „košės“ (V. Kavolio, A. Sverdiolo interpretuota metafora). Delfų orakulams išnykus, buvo užvesti  delfių virtuvės agregatai, kurie sumala seksą, didvyrius, kyšius ir vegetarizmą į vieno skrandžio mišinį. Protas tapo skrandžiu ir dvylikapiršte žarna. Juose sumaitota [...]

Logika − teatro vėžys

/prie kavos teatro palėpėje su Žilvinu Vingeliu/   ... apie teatro magiją Vaikystėje pas močiutę Kybartuose buvo tokia magiška palėpė. Lyg ir pati paprasčiausia, bet vaikui tai buvo ištisas stebuklų ir magijos pasaulis, saugi ir rami priebėga nuo nesutarimų, konfliktų šeimoje, jaukus jo vaikiško pasaulio kampelis. Palėpėje gyveno knygos... Daugiausia senelio... Čia Žilvinas susipažino su [...]

Skrydis

Pagaliau jis atsispiria Ir šoka žemyn. Jau kurį laiką stovėjo Nejudėdamas, tik ramiai, Tarsi stebėtų tekančią upę, Žiūrėjo į apačią. Žiūrėjo į apačią, O galvojo, kažin kaip ten, Viršuje, pas paukščius? Veidą glostė švelnus pavasario vėjas Ir jis, atrodo, net jautė, Kaip gaivios srovės Kedena jo plunksnas. Žvelgdamas nuo stogo Įsivaizdavo, kad toks pat vaizdas [...]

Operacija “X”

/ arba kiti Runkelio nuotykiai/   Istorijoje buvo tik vienas atvejis, kai norėdami kažką pakeisti savo gyvenime, piliečiai boikotavo parduotuves. Bet gegužės 10-12 d. Lietuvoje vykusi pilietinio pasipiktinimo akcija prieš didžiuosius prekybos tinklus nė iš tolo nepanaši į tą vienintelį. Kažkodėl manoma, kad jei maisto prekių kainos bus žemesnės, tai gyvenimas pasidarys geresnis. Bet ar [...]

Gyvenimas be juodraščio

/apie svarų Viktorijos Daujotytės žodžio lengvumą/   Tekstai gyvena savo gyvenimą. Jie gimsta, auga, įžengia į brandos amžių ir miršta – arba tampa nemirtingi. Žmogaus gyvenimas taip pat panašus į tekstą, kuris, kartą parašytas autoriaus egzistencijos syvais, jo dvasios atodūsių rasa ir sielos krauju, kukliai pasitraukia užmarštin arba pripažįstamas vertu nemirtingumo. Įprasti tekstai gyvena dvilypį [...]

Lietuviškasis stoner‘is: apžvalga

Lietuviai beveik negroja sudėtingo stiliaus martial industrial (kadaise bandė McKaras), beveik nebegroja kadaise labai populiaraus doom metal, atsirado nemažai banalokų indie/shoegaze/postrock/postmetal grupių, tačiau vis dėlto pusiau gyvas yra prieš nemažai metų sukurtas ir nelabai seniai atgimęs stoner‘is (tiksliau, populiari sunkesnė jo atmaina stoner metal).   Kokio stoner‘io turime Lietuvoje?  Sraigės Efektas Sraigės Efekto pilno metro albumas [...]

Pokalbis dangaus akivaizdoje

Ar pameni, tąnakt, kai dangus nepaliaujamai švietė, Žybsėjo per tankiai žaibams, o karui – per greit, Tu paklausei manęs, ar tikiu. Ar tiki tu ateiviais? Aš atsakiau, kad tikriausiai galbūt nelabai. O po to, jau po ritualų ir po abejonių, Po skylėtu skliautu ir po patalu mano beskyliu, Po daugybės ilgiausių klaidžiausių kelionių, Aš paklausiau, [...]

Panpolitinio mąstymo skurdas: politinis viešnamis ir globalinė bordelizacija

Kad laimėjo Ukraina, o ne Rusija – tuo gali (tam tikra prasme net turi!) džiaugtis visi. Net ir rusai. Tačiau kaip galima džiaugtis Eurovizijos politizuotumu? Gali trumparegiškai pasirodyti, kad tokio renginio politizuotumas yra tam tikra jungtis tarp politikos ir kultūros. Deja, bet yra kaip tik atvirkščiai! Tokio tipo džiaugsmą reiškiantieji iš esmės teigia neperšokamą prarają [...]

Raudona liūdesio spalva

/ iš knygos „Baimė nuskęsti“/   Kažkodėl pastaruoju metu imu pastebėti vis daugiau raudonos spalvos. Jūratė S. surengė parodą, kurios pagrindinė tema buvo tiesiog tai, kas raudona. Viskas parodoje buvo raudonos spalvos: ir eksponatai, ir vienkartiniai indai, kažkokie raudoni makaronai, saldainiai. Per parodos atidarymą dailininkė prasitarė, kad raudona spalva jai primena tai, kas srūva po [...]

Mėlynojo raitelio pakerėtas

/50 mėlynų atspalvių Juliaus Čepėno drobėse/   Tas trumpas mirksnis būties Dailininkas Julius Čepėnas (1925-2011) šiuolaikinei plačiajai visuomenei nėra gerai žinoma asmenybė, nors yra gerbiamas bei vertinamas meno žinovų tarpe. Dėl santūraus, ganėtinai uždaro gyvenimo būdo, dėl pomėgio kurti sau, tyliai, iš vidinio dvasinio poreikio, o ne dėl noro kitiems save parodyti menininkas beveik neskyrė [...]

Gyvenimas ne po žeme

/ apie Vytauto V. Landsbergio spektaklį "Bunkeris"/ (vienas žvilgsnis) Ne, jokios uždangos, jokių pompastiškų fanfarų, tik juodos taburetės, sustatytos ratu, ir žvakių atšvaistai ant stiklinės sienos. Ir šešėliai. Daug šešėlių. Visai kaip ir realiame gyvenime. Taip visai paprastai prasideda. Veiksmas. Ir pagaliau išties sveikintina drąsa. Drąsa pažvelgti į sunkią ir dualistinę Lietuvos pokario istoriją. Į [...]

Vieno mito istorija

Mes gyvename mitų pasaulyje. Ir mitų pasaulis gyvena mumyse. Jie mus lydi kiekviename žingsnyje. Mes jais mintame ir juos dauginame. Vieni mitus tvarkingai sudėlioja į lentynėles ir stalčiukus. Ir tai vadinama Pasaulėžiūra. Kiti, žiū, viską netvarkingai išmėto. Ir čia jau gresia Šizofrenijos diagnoze. Na, geriausiu atveju, turime Menininką. Retas, itin retas neturi jokių mitų. Bet [...]

Nuodėmklausys

aš nebesulaikomas ūkiantis klykiantis sprunkantis į pašalius klajojantis su baimėm nuogąstavimais susigūžimais   nuolat regintis tavo juodas blizgančias plunksnas corvus corax   esu sklendžiantis drauge su karstais tūkstančiais karstų ant jų galiu joti kaip ant skitų žirgų Ponto stepėj vienišas ant tūkstančio tvirtų žirgų   galiu jais plaukioti tarsi valtimis ant Dzūkijos ežerų vienišas tamsus [...]

Slaptingas kolbos turinys

Alchemija Europoje aktyviausiai veikė viduramžiais ir apšvietos laikotarpiu. Viduramžiais ji iš esmės atstojo gamtamokslį, vėliau buvo labiau romantikų užsiėmimas. Tačiau iš kur kilo pati alchemijos idėja? Alchemikai save vadino philosophy per ignem, t.y. filosofais ugnies dėka, tad yra manančių, kad alchemijos šaknų derėtų ieškoti gilioje senovėje, kai tik žmogus ar net jo protėviai pradėjo naudoti ugnį ir [...]

Savęs patenkinimas muzika

/AUTARKEIA: atgimsta geriausia ekstremalios muzikos leidykla Lietuvoje/   Po trejų metų pertraukos atgimstanti neabejotinai geriausia Lietuvoje ir viena geriausių pasaulyje (mano ir ne tik mano subjektyviai objektyvia nuomone) ekstremalios muzikos (death industrial, post mortem, noise, experimental, dark ambient, power electronics ir pan. stilistikos) leidykla AUTARKEIA iš Vilniaus netrukus smogs ypatingais leidiniais. Pirmasis – DONIS plokštelė [...]

Audra realybės stiklinėje

/pokalbis su rašytoja Audrone Urbonaite/   Audringa moteris ta Audronė Urbonaitė. Besišvaistanti juodomis nepaklusniomis garbanomis, įrėmusi giežtą pavargusių akių žvilgsnį, plonai suspaudusi lūpas, ji niekada neatrodo nuolanki ar geranoriška. Bet toks įspūdis susidaro tik iki tol, kol ji prakalba. Jos čiurlenantis švelnus balsas kalba apie dalykus, kurie neišvengiamai paliečia kiekvieną. Pasirodo, jai nieko nereiškia kritikuoti [...]

Kurti tyrinėjant ir tyrinėti kuriant

/prie arbatos su Deiviu Slavinsku /   ...apie meno kalbą   „Mes kalbame žodžiais, kurie tampa tiltais tarp mūsų sielų ir išorinio pasaulio. Savo jausmus, mintis vieni kitiems perteikiame šiais žodžiais. Kūryba taip pat yra savotiška kalba, kuria menininkas žiūrovams ar klausytojams perteikia savo jausmus ir mintis,“− jaukų pašnekesį Kauno dramos teatro kavinukėje pradeda Deivis [...]

Kūrybinės klasės gimimas ir įsitvirtinimo revoliucija

Kūrybine klase vadinu autonominių, dinamiškų grupių, kurios suvokia viešumos daugialypumo svarbą ir nuolatinės kūrybos būtinybę, sąmoningą solidarumą. Autonominių, nes jos savo alternatyvų teisę iškelia aukščiau bendrybės principo; dinamiškų, nes kūrybinė kaita ir tėkmė yra jos buvimo būdas; grupių, nes kalbame veikiau apie laikinas kooperacijas, silpnąsias bendruomenes, o ne apie ilgalaikius ideologinius įsipareigojimus. Viešumos savybė yra [...]

Metafizinė mano genealogija

/arba nereikalinga išpažintis...apie Justiną Marcinkevičių/   Kad galėtum atvirai kalbėti apie žmogų, kuris savo kūryba ir gyvenimu sugeba tavo sielos stygas užgauti iš kitos pusės – tarytum iš ten, kur neretai ir tau pačiam rodosi nepasiekiamai paslaptinga, – privalai turėti įžūlumo. Niekad nemokėjau sakyti komplimentų, nes tą daryti man visad atrodė tiek pat įžūlu, kiek [...]

Galvoju apie kūrybą…

Galvoju apie kūrybą. Kūrybą ir kampus. Veidrodis stebi ir atspindi aplinką. Kūryba, o ypač poezija, suprantama priklausomai nuo kampo, iš kurio žiūrima. Iš skirtingų taškų žiūrint, veidrodyje atsispindi vis kitoks vaizdas. Priėjęs kiekvienas mato skirtingą vaizdą. Net ir dviese atsistojus, kampas vis tiek šiek tiek skiriasi. Jei niekas nestovi priešais veidrodį, jis atspindi nekintantį vaizdą, [...]

M. K. Čiurlionio mokytojas: kitapus tikrovės

K. Stabrausko sąsajos su Lietuva ir M. K. Čiurlioniu   Kazimieras Stabrauskas (1869–1929) gimė 1869 m. lapkričio 21 d. pasiturinčių žemvaldžių šeimoje Gardino gubernijoje, Kruplėnuose, netoli Naugarduko. Jo tėvas Antanas Stabrauskas buvo Rusijos armijos karininkas, o mama Sofija buvo kilusi iš dvarininkų Pileckių giminės. Vaikystę mažasis Kazimieras praleido tėvų dvare Kruplėnuose. Septynetą metų nuo 1880-ųjų [...]

Pasirinkimas

pasirinkimas   Kol ieškojau tavęs, Viešpatie, ne šitoj žemėje, statei man namus, auginai sodus, įsūnijai žydą. Kai sugrįžau, tepasakei: – rinkis. Pasirinkau Tave.       šventa/dieninis   Išsiverskim save iš tikėjimo šitaip bedieviškai balto, žvilgsnio spinduliu laužtu nubrėžkim žaibams trajektoriją. Visos vizijos, mintys ir klausimas, ieškantis atsako, pasikars ties bedugne klaikių kataklizmų istorijos. Tik [...]

Apie VIENĄ KARTĄ iš dviejų pusių

/ lenkų animacijos menas Vilniuje /   (vienas žvilgsnis) Ko galime tikėtis iš animacijos? Teisingausias atsakymas – visko. Tuo galima įsitikinti, apsilankius Vilniaus dailės akademijos (VDA) parodų salėje „Titanikas“ veikiančioje ONCE UPON A TIME - lenkų animacijos meno parodoje. Vos pravėrus parodos duris į akis krenta salės viduryje esančios vaikų skulptūros. Jas sukūrė skulptorius Sylwester [...]
Baltas kambarys

© 2024