Apie kasdienybės rėvas ir metakūrybą

Knygos „Šnekėjimo rėvos: pokalbiai ir pamąstymai apie kūrybingumą“[1] autorių Tomą Kačerauską (toliau – T.K.), VGTU Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėją, kalbina Andrius Šeršniovas (toliau – A. Š.) ir Gražvydas Skumbinas (toliau – G. S.). 

A.Š./G.S. Kaip gimė šios knygos idėja?

T.K. Ši knyga, skirtingai nei kitos, gimė atbula. Kitaip tariant, sumanymas išleisti knygą atsirado tuomet, kai dauguma jos tekstų buvo paskelbti internetiniuose portaluose, o pokalbiai ištransliuoti radijuje ar televizijoje. Knygos ypatumas tas, kad ji atsirado diskutuojant su pašnekovais ir reaguojant į iškilusias aktualijas. Vis dėlto aktualijos čia tėra dingstys platesniems apmąstymams. Apskritai parūpo išbandyti idėjas, pristatytas kitose knygose, jas „išmetus“ tarp kolegų, kurie padėjo jas išplėtoti. Beje, pašnekovai čia – ne tik filosofai, bet ir sociologai, ekonomistai, žurnalistai ar menininkai. Galima drąsiai teigti, kad knyga turi daug bendraautorių, o mano vaidmuo tėra pagalbinis – pabūti savo aplinkos metraštininku.

A.Š./G.S. Kiek laiko užtruko knygos parengimas?

T.K. Knygą parengiau spaudai per kelis mėnesius. Vis dėlto tekstai ar pokalbiai apima kiek daugiau nei dešimties metų laikotarpį – nuo tada, kai pradėjau dirbti VGTU. Po to, kai buvo sudaryta knyga, ji dar laukė bent metus palankaus leidybai momento, drauge bręsdama. Per tą laiką ją papildžiau keliais tekstais, pasirodžiusiais pastaruoju metu. Vis dėlto knyga nėra kažkoks publicistikos tekstų, atsiradusių per dešimtmetį, sąvadas. Čia pakliuvo tik tie tekstai ir pokalbiai, kurie atitiko knygos idėją.

A.Š./G.S. Kokia šios knygos pagrindinė mintis?

T.K. Apie knygos idėją byloja paantraštė „pamąstymai ir pokalbiai apie kūrybingumą“. Svarbiausias dalykas čia – pokalbiai, kurie ir vertė pamąstyti. Net ir tie tekstai, kurie parašyti nedalyvaujant pašnekovams, atsirado reaguojant į viešas diskusijas iškilusių reiškinių atžvilgiu. Daugelyje pokalbių ryškėjo juos vienijanti tema – kūryba. Tai galima pavadinti metakūrybos – pamąstymų apie kūrybą ar net kūrybos apie kūrybą – knyga. Vis dėlto metakūryba paradoksaliai artima kasdienės praktikos tėkmei, kurioje ir sužiba kūrybingumo rėvos.

[1] Kačerauskas, T. 2020. Šnekėjimo rėvos: pokalbiai ir pamąstymai apie kūrybingumą. Vilnius: Technika.

A.Š./G.S. Kodėl knygai parinkote pavadinimą „Šnekėjimo rėvos“?

T.K. Šnekėjimas – kasdienis kalbėjimas, kuriame turėtume ieškoti minties žybsnių. Žodį „rėvos“ pasigavau Saugomų teritorijų lankytojų centre. Taigi tiek žodis, tiek knyga turi ekologinį aspektą. Vis dėlto knygoje minima pirmiausia kūrybos ekologija, kuri neišvengiamai susijusi ir su kūrybingumo ribomis bei atsakomybe kuriant.

A.Š./G.S. Kas buvo sunkiausia kuriant šią knygą?

T.K. Iškilo keli sunkumai – tiek turininiai, tiek techniniai. Pirma, kaip išlaikyti knygos vienovę turint omeny skirtingą trijų dalių pobūdį ir kilmę? Antra, kaip tekstą suderinti su pašnekovais, kurių knygoje iš tikrųjų daug. Kalbu ne tik apie įprastus tokiais atvejais vėlavimus ir savo įkyrėjimus raginant pašnekovus peržiūrėti iššifruotus tekstus. Antai bederinant tekstą vienas (tiesa, tik vienas) pašnekovas atšaukė savo „dalyvavimą“ knygoje. Tai gerbtinas sprendimas, tačiau dėl jo sugriuvo vienos dalies architektonika. Trečia, iškilo kūrybos devalvacijos pavojus: daug šnekant apie kūrybingumą pokalbiai praranda savo kūrybinę „valiutą“, t. y. devalvuoja. Manau, šios ligos profilaktika – atbulas judesys, kai sklandoma ne padebesiais samprotaujant apie kūrybingumo aukštybes, bet, atvirkščiai, judama pažeme kasdieniuose reiškiniuose ir juose ieškoma kūrybingumo rėvų.

A.Š./G.S. Ši knyga buvo parašyta labiau remiantis asmeniniais išgyvenimais ar laisva kūrybine forma?

T.K. Tiesą sakant, čia vargiai rasime tiek viena, tiek kita. Kas dėl laisvės kurti, manau, niekas taip nevaržo kaip begalinė laisvė. Būtent iškilę reiškiniai (pirmojoje dalyje) ar pašnekovai (antrojoje ar trečiojoje dalyse) užduoda toną, apie ką šnekėti ir kuria linkme plėtoti mintis. Taigi ši knyga yra „suvaržyta“ ta prasme, kad aplinka pati diktavo temas ir bylojo mūsų – pašnekovų – balsu. Maža to, tik iš dalies galima teigti, kad tai – mano knyga. Knygoje dalyvavo apie dvidešimt pašnekovų – visi jie ir formavo knygos „veidą“. Kas dėl asmeninės patirties, manau, kad jos – bent jau grynai asmeninės – tiesiog nebūna. Mūsų patirtys neatsiejamos nuo žmonių, su kuriais būname, ir nuo pasaulio, kuriame jos bręsta.

A.Š./G.S. Kuo skiriasi ši knyga nuo praeitų Jūsų parašytų knygų?

T.K. Nors esu paskelbęs dialogo knygų (2016 m. „Šiapusybės regionai: 50 Heideggerio filosofijos klausimų“ – su T. Vėželiu; 2020 m. „Tarp komunikacijos teorijų: 100 klausimų“ – anglų k. su A. Mickūnu), tai pirmoji mano publicistikos knyga. Be to, ankstesnėse knygose teturėjau po vieną pašnekovą.

A.Š./G.S. Ar turite idėjų būsimoms knygoms?

T.K. Rašant knygą kyla daug paraštinių klausimų, kurie dažnai išsirutuliuoja į kitas knygas. Šiuo metu pradėtos rašyti bent trys knygos. Paradoksas, bet knygos kaip tik atitraukia mane nuo aktyvios publicistinės veiklos tiek portaluose, tiek FB’e. Baigiu rengti antrąją publicistikos knygą – šįkart apie savo patirtis ir pamąstymus keliaujant po įvairias šalis. Kitoje knygoje tęsiu kasdienybės metafizikos temą pasitelkdamas Vilniaus pavyzdžius ir reiškinius – tiek iš praeities, tiek iš dabarties. Šią knygą tikiuosi išleisti anglų k. Trečioji – pradėtas istorinis romanas, kuriam pabaigti vyliuosi atrasti laiko. Apie sumanymus, kurie nepradėti įgyvendinti, kol kas nekalbėsiu.