Knyga

tekstas: Sondra Simana

Ar tu kada nors žiūrėjai į knygą

Tarsi ji būtų kūno išlenktoji dalis

Mentė, aptraukta oda ir nestoru lašinių sluoksniu

Knyga, kuri primena baltą mėsą

Išmargintą juodomis eilučių strijomis

Ar tu kada nors žiūrėjai į knygą

Tarsi ji būtų gyvulys

Slenkantis per karščio nudegintą žolę

Dangaus fone

Besijuokiančios kaukolės išraiška

Ar tu matei, kaip iš tavęs juokiasi knyga

Prirašyta išmintingų žodžių

O juk visada puldavai prie pirmojo sakinio

Tikėdamasi, kad perskaičiusi jį suprasi visus kitus

Po jo sekančius

Nenuvylė tavęs pirmasis sakinys

Į tave pažiūrėjęs gyvulio kūnu

Ir tu jam atsakei tuo pačiu

Amžinojo peizažo mieste

Kur tik kiškiai nemiega

Sapnuodami

 

***

Šuniui, vardu Brenda

 

Šiandien miršta mano draugės šuo

Dvi dienos nevalgo

Ne žmogus juk, tai suprantu

Guli ir ramiai žiūri akla blausa

Klausiu, ar nedejuoja, neinkščia

Sako, ne, – girdau musmire,

Bet jau susitaikiau, dabar tik stebiu,

Kaip jis susikaupęs visomis jėgomis

Ruošiasi paskutinei kelionei į šunų rojų

Keliaus dviem, kaip jau gerai išmokęs

Užpakalinės neišsivystę, jas tempdavo pritūpęs

Palikdamas dulkių ir plaukų šliužę

Tavo šuo, mano drauge, gyveno kaip žmogus

Bandantis atsikratyti vaikščiojimo keturiomis

Tavo šuo nieko gero nežinojo apie žmones

Iki tada, kai atradai jį šiukšlių konteineryje

Tuomkart jis atrodė aklas pūkų kamuoliukas

Paridensi ir lyg balta sniego gniūžtė

Išsivynios ir ištirps, palikęs balutę, lyg niekada ir nebuvęs

Juk tu nekentei šunų ir juos lydinčių žmonelių

Ir visko, kas palieka purvinas šliužes tavo švaraus buto paviršiuje

Bet parneštas sniego kamuoliukas netirpo

Gyveno daugybę metų, gydomas nuodingosios musmirės lašais

O šiandien tavo šuo miršta, kupinas dėkingumo

Kad išmokei lipti laiptais dviem kojomis

Į savo butą antrame aukšte

Bet tam prireikė viso jo gyvenimo

O ir tavojo nemažos dalies.

Gražvyda Andrijauskaitė. KURTAS. 49×35. Ofortas / akvatinta.