Moterims iš praeities
tekstas: Sondra Simana
Mano gyvenimui jau niekada nebus
Pakaks
Kalbėti apie moteriškumo manifestacijas
Išgyvenimo būdus ir kaip pranokti laiką
Praaugti miško liniją horizonto taikiklyje
Išskaičiuoti dienas – uosiui, ąžuolui, liepai ir, žinoma,
Drebulei, po vidurnakčio užsikalbėjimo dozės
Kai virtuvėje šviesos takeliu renkasi skruzdės
Apkabinti pėdų basakojės milžinės
Dar labiau sulėtėjus
Nelaukiu putų iš jūros dugno kalėjimo
Nelaukiu brolių durklo į skarelės trikampio kampą
Nugara regiu, atbulomis tolstu, savąjį veidą šalia kitų veidų
Išlaikau virš švytinčio ugnimi rytojaus
RIKSMAS. Vladimir Mijailovič (Serbija) nuotr.
Algiukui
Aklėju
Ak
Kiek alėjų
Ir jis toks baltas
vilkas
Dantimis nekaltas
Sako juk ramybės du mėnesiai
Ar neužteko
Pirštas į dangų
Tavo raukšlės akių kampučiuose
Žydi
Pirštas į dangų
Tau reikia papildomo hardo
Juk vis tiek vieną dieną numirsi
Pirštas į dangų
Procesijos varpai
Girdi ateina jau, ateina
Negirdžiu, bet juokiuos,
Tavo pirštas į dangų
Į nykstančio laiko upę
Kur vėjas ir pakeleivis
Į vieną dūdelę pučia
Pirštas į dangų
Groji
O kažkas gal ir
Šoks
Tik vėliau, kai jau liks tik dangus
Pagal tavo dūdelę
Iškrypęs
Kostui
Jis guli – tai,
Ko mes visi bijome.
Naujai miręs žmogus.
Paliko mums valandas, kurių nespėjo išmiegoti,
Du takelius ir vieną platų vieškelį į statų rojų,
Orą, kurį jam išnešiojo medžiai,
Mylimąją ir vaikus, kurių jis nepaglostė
Ateity.
Jis mums paliko skersvėjį,
Sukeltą judančio lėtai žmogaus,
Jis buvo aukštas vyras,
Sakau jums,
Ėjo svirduliuodamas per gatvę
Penktą valandą vakaro
Lėčiau nei visi prieš jį ėję
Rudens vakarai,
Stebėjausi iš tolo
Kaip jis vos liesdamas paviršių
švininių kojų pamatais
kilo aukštyn į nakties persmelktą celę
Bangų gatvėje,
Iš kur neišeinama apsiavus batais,
Nes visi raištukai patarnauja
Aukščiausiajam tikslui –
Nirvanos nepriklausomybei nuo
Asmeninės vertės viršsvorio.
Tada dar nežinojau,
Kad vyksta paskutinis mūsų nesusitikimas,
Nors gal meluoju –
Kažką vis tik jaučiau,
Jis ėjo taip lėtai ir ženkliai
kaip
Nykstantis pasaulis
Padėjęs galvą Dalgei ant peties.
