Nors daugelis žmonių mano, kad pinigai ir investavimas yra du sausi ir nepatrauklūs dalykai, iš tikrųjų jie gali būti panašūs į meno kūrimą. Taip, jūs nepatikėsite, bet tai kūrybinis procesas. Tarsi talentingas tapytojas, investuotojas pradeda nuo tuščios drobės, kruopščiai renka spalvas ir potėpis po potėpio kuria savo finansinį portfelį. Kiekvienas investavimo žingsnis yra lyg naujas brūkšnys drobėje, kuris galiausiai sukuria visą paveikslą. Be to, kaip skulptorius, investuotojas formuoja ir tobulina savo portfelį, kol pasiekia norimą formą ir harmoniją.
Nuo ko pradėti?
Viskas nuo kažko prasideda. Svarbu tik pradėti. Prieš pasinerdami į sudėtingus investavimo pasaulio niuansus, turime suprasti keletą pagrindinių principų. Investavimo esmė yra pinigų panaudojimas siekiant gauti papildomą naudą. Tai gali būti pelnas iš akcijų, dividendai, nuomos pajamos ar palūkanos.
Vienas iš pirmųjų žingsnių į investavimą yra pieštukas, popieriaus lapas ir eskizas. Jūs dar ne Salvadoras Dali, bet judate į tą pusę. Tiesiog ant popieriaus lapo (na gerai, tegu tai būna teksto redaktorius, excelis ir pan. planšetėje) nusistatote savo finansinius tikslus (noriu milijono pinigų šiandien, rytoj, poryt) ir rizikos toleranciją (prarasti pinigų nebijau, labai bijau, a-a-a-a-a-a, kaip bijau).
Šie du aspektai padės pasirinkti tinkamą investavimo strategiją. Pavyzdžiui, jei jūs esate labiau „a-a-a-a-a-a, kaip bijau“ investuotojas, galite rinktis mažiau rizikingus vertybinius popierius, tokius kaip obligacijos. Jei jūs esate rizikos mėgėjas, galbūt norėsite investuoti į akcijas ar net kriptovaliutas.
Pagrindinės investavimo strategijos
Eskizą turime. Kaip įgyvendinsime sumanymą: aliejumi ant drobės, drošime marmurą, klijuosime bananą? Visi variantai tinka. Todėl judėkime mažiausio pasipriešinimo kryptimi. Investavimo strategijų yra daug, tačiau visos jos remiasi tam tikrais principais ir metodikomis. Aptarsime keletą populiariausių:
Vertės investavimas. Šios strategijos esmė – pirkti akcijas, kurios yra neįvertintos rinkoje. Benjaminas Grahamas ir Warrenas Buffettas (tai tokie du kapitalo rinkų da Vinci) yra žymiausi šios strategijos šalininkai. Jie tikėjo, kad rinkos tendencijos ne visada atspindi tikrąją įmonės vertę, todėl galima rasti dar neįvertintų akcijų. Čia jau reikia būti šiek tiek pramokusiam įvertinti kompanijos veiklą.
Augimo investavimas. Šios strategijos tikslas yra investuoti į kompanijas, kurios turi didelį augimo potencialą. Tai gali būti naujos technologijų kompanijos ar startuoliai, kurie turi galimybę greitai augti. Nors šios akcijos gali būti rizikingos, jos taip pat gali pasiūlyti didelį grąžos potencialą. Jei susiruošėte tapyti labai didelį paveikslą, užsitikrinkite, kad jums užtektų dažų. Taip valdoma augimo investavimo rizika.
Pasyvus investavimas. Ši strategija apima investavimą į indeksų fondus, kurie atspindi tam tikros rinkos ar sektoriaus veikimą. Tai – mažiau aktyvus metodas, kuris dažnai yra naudingas ilgalaikiams investuotojams, norintiems sumažinti sandorių išlaidas ir laiko sąnaudas. Naudos toks investavimas duos, bet jei gidas Luvre nuobodus, užmigsite, taip ir nebaigę kelionės.
Diversifikacija. Tai ne strategija, o viena iš svarbiausių investavimo taisyklių – neinvestuoti visų pinigų į vieną turto klasę ar sektorių. Bent taip mums sako akademinė investavimo teorija. Diversifikavimas padeda sumažinti riziką ir užtikrinti stabilią grąžą. Tai reiškia, kad reikia paskirstyti savo investicijas tarp skirtingų turto klasių, tokių kaip akcijos, obligacijos, nekilnojamas turtas ir pan. Čia aktualu tik tiems, kurie „a-a-a-a-a-a, kaip bijau“ – tai tikrai veikia. Visi kiti pamirškite šią taisyklę.
Rizikos ir grąžos balansas
Vienas iš svarbiausių investavimo aspektų yra rizikos ir grąžos balansas. Dauguma investuotojų siekia maksimizuoti grąžą, tačiau tai dažnai reiškia didesnę riziką. Svarbu suprasti, kad visos investicijos turi tam tikrą rizikos laipsnį, ir nėra garantuotos grąžos. Beje, riziką galima išmatuoti kiekybiškai, t. y. procentais, kur 0 % – be rizikos; 100 % – prarastite absoliučiai visas investicijas.
Viena iš pagrindinių rizikos valdymo priemonių yra geras rinkos supratimas ir nuolatinis mokymasis. Investuotojai turi sekti rinkos tendencijas, analizuoti įmonių veiklos rezultatus ir būti pasirengę keisti savo investavimo strategijas, priklausomai nuo rinkos sąlygų.
Žodžiu, jei jūs norite nukalti Dovydo skulptūrą, ką rinksitės – marmurą ar smiltainį? Gal kaip naujokas rinkitės smiltainį? O jau kai įgusite, mokėsite atsargiai ir su marmuru elgtis.
Taigi visų pirma sužinokime, kokie ŠIANDIEN yra „nerizikos procentai“. Pačiomis nerizikingiausiomis investicijomis laikomos JAV ir Vokietijos vyriausybių ilgalaikių obligacijų pajamingumas.
Tad jei šiandien JAV 10 m. trukmės iždo obligacijų pajamingumas (iki išpirkimo) yra apie 4,25 %, tai reiškia, kad tokią grąžą gausite rizikos tikimybei esant artimai nuliui. Bet jei ir infliacija panašaus dydžio, reikalaukime iš investicijų didesnės grąžos. Pvz., galima akcijose gauti 8 % dividendinį pajamingumą.
Psichologiniai investavimo aspektai
Psichologija vaidina svarbų vaidmenį investuojant. Investuotojai dažnai yra valdomi emocijų, tokių kaip baimė ir godumas, kurios gali neigiamai paveikti jų sprendimus. Pavyzdžiui, rinkos nuosmukio metu investuotojai gali būti linkę parduoti savo akcijas, bijodami dar didesnių nuostolių. Tačiau tai gali būti blogiausias metas parduoti, nes rinkos dažnai atsigauna ir grąžina savo vertę.
Svarbu išlikti racionaliam ir laikytis ilgalaikės strategijos. Tai gali reikšti, kad reikia ignoruoti trumpalaikius rinkos svyravimus ir sutelkti dėmesį į ilgalaikius tikslus. Taip pat gali būti naudinga nustatyti aiškias investavimo taisykles ir laikytis jų, kad būtų išvengta impulsyvių sprendimų.
Tačiau nesukursite gero portfelio, jei ignoruosite emocijas. Įsivaizduokite Picasso šaltakraujiškai braižantį krūtis liniuote ir skriestuvu. Pitagoro teoremos įrodymas netinka Luvro salėms.
Technologijų vaidmuo investuojant
Pastaraisiais metais technologijos stipriai pakeitė investavimo pasaulį. Tokios platformos kaip Robo-Advisors ir investavimo programėlės leidžia lengviau ir pigiau investuoti. Be to, technologijos padėjo sukurti naujas investavimo galimybes, tokias kaip kriptovaliutos ir blockchain technologija.
Robopatarėjai naudoja algoritmus, kad padėtų investuotojams sukurti diversifikuotus portfelius ir automatizuoti investavimo procesą. Tai gali būti ypač naudinga pradedantiesiems investuotojams, kurie neturi daug patirties ir nori paprastesnio būdo investuoti.
Šiandien dirbtinis intelektas – visų kūrėjų pagalbininkas nuo skulptoriaus iki investicinių fondų valdytojo.
Ilgalaikės perspektyvos
Netapsite menininku po pirmo potėpio teptuku. Nusiteikite ilgam, kantriam darbui. Vienas iš svarbiausių investavimo principų yra įsipareigojimas ilgalaikei perspektyvai. Investavimas nėra greitas praturtėjimo būdas ir dažnai reikia laiko, kad investicijos duotų vaisių. Svarbu išlikti kantriam ir nuosekliai laikytis savo investavimo strategijos. Tik kantrybė ir nuoseklus darbas duoda pelną. Solidų pelną.
Ilgalaikis investavimas taip pat leidžia pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu, kuris gali smarkiai padidinti jūsų investicijų vertę laikui bėgant. Tai reiškia, kad jūsų investicijos uždirbs palūkanas, kurios vėliau taip pat uždirbs palūkanas, ir šis procesas tęsis ilgą laiką.
Išvados
Investavimas nėra nei sudėtingas, nei sunkus procesas. Jis reikalauja šiek tiek žinių, disciplinos. Tai yra menas ir mokslas, kuriame reikia rasti tinkamą balansą tarp rizikos ir grąžos. Šokis su pinigais tango ritmu reikalauja gerai suprasti rinkos mechanizmus, psichologiją ir ilgalaikius tikslus.
Tačiau nepaisant visų iššūkių, investavimas gali suteikti didelį pasitenkinimą ir finansinę nepriklausomybę. Todėl svarbu nuolat mokytis, tobulinti savo strategijas ir išlikti disciplinuotam. Galiausiai mėgaukitės pačiu procesu.