viskas taip sujaukta keista
pataluose trupiniai gyvatės
beždžionės virvės nuo sūpynių
įsisupam ir lekiam po lova
čia glosto dulkių šmėklos
lenda prie plaučių
lova – baisinis paukštis
griebia mus ir su dūžtančių
stiklų trenksmu išlekia
per balkoną
skrendam virš miesto
nešami jos letenų
ir šaukiam:
mes norim gyventi bažnyčioj
kaip Kuhenas Letas!
mes norim mylėtis už taiką
su naikintuvais!
kai jos nagai atsigniaužia
krentam susisukę
į siaubo kokonus
bet spėjam prisiminti:
apie anapus
geriausiai išmano lavonai
na štai, pagaliau
