glostyt drugelių nugaras
tekstas: Edita Skopič
glostyt drugelių nugaras
lesančius iš delno žiedadulkes
skaičiuot upelius
plaukiančius su upėmis
nemarius
bet kurčius sielininkus
kviesti ir laukti
ir kurstyti laužą krante
kad atplauktų
neužkliūtų už karpio peleko
neįkristų į srovę netakią
gaudyti laumžirgius
pušies šakele
kad sakais gintarais išlakiotų
ir nusėstų
tavo skruostų duobutėse
kad.
Psigidelia. ATVIRA ŠIRDIS. Spalvoti pieštukai. 50x70cm. 2015
nebijokit manęs, ei! strazdeliai!
juk tai aš, aš juk tai
kabinu tuos džiovintus obuolius
ant bežadžių pajuodusių medžių
ir beriu razinas po hortenzijų krūmais.
tai kodėl jūs vis lesat
raugerškio sušalusias uogas
tai kodėl ant pečių man netūpiat pulkeliais?
ech, strazdeliai…
Psigidelia. PASITIKĖJIMO BAIMĖ. Spalvoti pieštukai. 70x100cm. 2016
ir tada nusimesiu rūbus
o po to nusiskusiu plaukus
dar gi gal išsirausiu blakstienas
taip, kad likčiau nuogiau nei nuoga
ir vis tiek, nors tu ką – paslaptinga
nesuprantu, sakysi
ne-su-pran-tu
užmesdamas juodą džilbabą
ant mano kalbančio kūno
tyliau – sakysi – tyliau
tavo kyšantys kaulai rėkia
tavo šiurpstanti oda dejuoja
tavo rankos plepa ir plepa
o aš nieko ne-su-pran-tu
ir slinksi vis slinksi atatupstas
link artimiausios koplyčios
ir tada apsibrėši ratą
o po to pridegiosi žvakių
dar gi gal griebsies seno rožančiaus
taip, kad būtum saugiau nei saugus
ir vis tiek, nors tu ką – išsigandęs
nieks nepuola, kvatosiuos
ne-puooooo-la
ir išskleidus džilbabo skvernus
virš tavo tylinčio kryžiaus
drąsiau – kvatosiuos – drąsiau
ir visa tokia ne-su-pra-tin-ga
krykšdama sau išsiautėsiu vėjais
Psigidelia. SAVĘS PERGIMDYMAS. Spalvoti pieštukai. 50x70cm. 2014
eisim, sesės, tyliai per lauką,
per karalių tiltus.
imsim gulbės lizdą už plaustą,
per lelijas irtis.
tik tu neliesk
vandenio lūpomis.
tik neužtiesk
kelio, kur klūpome.
tik tu nešauk
vardo sparnuoto.
tik tu nelauk…
eisim, sesės, tyliai pro gojų,
pro žalčių karūnas.
rasim tylų sodą artojų
kvepiantį pelūnais.
šulinio prašysim ir duonos
blezdingėlę juodą.
į kasas įpinsim aguonas
ir sapnų paguodą.
tik tu nerisk
akmens į kalną.
tik tu nekrisk
rūtom į delną.
tik tu nekauk
vilko mėnuliui.
tik tu nelauk…
eisim sesės tyliai į dvarą,
per duris ir langus,
ilgesys kur dega kaip maras,
ir palovėm rangos.
tik tu nepirk
drobių vilnonių.
tik tu nekirpk
siūlo svajonių.
tik tu nebrauk
lino prieš plauką.
tik tu nelauk…
