I-AM: ESATIS KAIP KŪRYBA

Dailininkės I-AM (Dainos Maslauskaitės, anksčiau besivadinusios Light) kūrybinė biografija dar neilga, bet jau gana turtinga. Jos kūrybinės veiklos laukas apima tapybą, tarpdisciplininio meno projektus, performansus, instaliacijas, koliažus, eksperimentinį video meną, kurie giliai šakojasi į ezoterinius ir dvasinius elementus. Idėjiškai autorės kūryba artimiausia XIX‒XX a. sandūros ezoterizmo idėjų persmelktam simbolizmui: K. Stabrausko, M. K. Čiurlionio kūrybai. Visgi įkvėpimo dailininkė semiasi ir iš klasicizmo meistrų ar individualius tapymo metodus praktikuojančių šiuolaikinių kūrėjų, pavyzdžiui, vokiečių tapytojo, „Die Neue Wilde“ atstovo A. Kieferio. Veikiausiai būtent šio menininko kūryba, sukrėtusi Dožų rūmuose Venecijoje besilankiusią D. Maslauskaitę, nulėmė menininkės žingsnį į dabartinį – dieviškumo metaforomis jos tapyboje besiskleidžiančių tikrų augalų ‒ periodą.

I-AM kūriniai daugiasluoksne simbolika, intuityviomis spalvinėmis išraiškomis, giluminiu tikrovės išgyvenimu grįstais kompoziciniais sprendimais kelia susižavėjimą menininkės kūrybinės minties gelme, kurios ištakos siekia D. Maslauskaitės vaikystę, kai jautri ir kūrybinga mergaitė išreikšdavo save piešdama ją supantį pasaulį. Jau tada jos medžiai žydėjo rožiniais žiedais, perteikiančiais vidinės šviesos grožyje besiskleidžiančio gėrio, meilės vibracijas ir oponuojančiais tada dar nepažinto A. Kieferio sužeistų šaknų medžių skleidžiamai melancholijai ir skausmui.

Dailininkės vaikystės piešinys. 29,7×21. Vandeniniai dažai, popierius.

Visgi D. Maslauskaitę sukrėtęs, bet pamėgtas dailininkas A. Kieferis savo kūryboje koncentruojasi ne į niūrias jausenas pačias savaime. Giliausiame savo kūrybos lygmenyje jis išveda šias patirtis į transformaciją ir augimą, kas yra labai svarbi D. Maslauskaitės kūrybos dalis, veikiausiai netgi pati jos esmė. I-AM kūryba negąsdina savo žiūrovo kieferiškais apokaliptiniais vaizdais, bet – kaip ir A. Kieferio kūriniai – kalba apie egzistenciją ir sielą. Tik A. Kieferis į šviesą veda per tamsą, o D. Maslauskaitė paprastai vengia tamsos akcentavimo savo kūryboje. Tamsiausiu jos kūrybos periodu sąlyginai galima vadinti ciklą „De Profundis“, kuriame ji tyrinėjo vidines menininko transformacijas tragizmu persmelktų pasaulio įvykių kontekste. Ciklą „De Profundis“ autorė sukūrė kaip rekviją žuvusiems ir tebežūstantiems kare Ukrainoje, kaip maldą už juos.

„De Profundis“ (iš lotynų k. – „iš gelmių“) ‒ tai 130-oji psalmė, tapusi lotynišku bažnytiniu himnu. Ši Atgailos psalmė giedama meldžiantis už mirusiuosius. Tai rauda, kuria šaukiamasi Viešpaties malonės. Muzikoje „De Profundis“ dažnai įtraukiamas į „Requiem“ sekvenciją, tad neatsitiktinai kai kurie ciklo kūriniai užgimė klausantis muzikos „De Profundis“ motyvais.

VISATOS KŪDIKIS. Užsidėk tuos sparnus. Išgelbėk ir apsaugok. Iš ciklo „De Profundis“. 2022.

Sanpynos su muzika momentas ryškus ir kituose D. Maslauskaitės kūriniuose, sukurtuose klausantis  J. S. Bacho, W. A. Mozarto, A. Vivaldi’io, S. Rachmaninovo, G. Mahlerio kūrinių. I-AM tapyba muzikali ir srauni, kaip pati esatis. Aristotelio palikimu besirėmę G. W. Leibnizas ir G. W. F. Hegelis manė, jog esačiai yra būdinga vidinė jėga, tam tikras aktyvumas. Tokia pat vidujai srauni ir I-AM tapyba, primenanti dieviškos kibirkšties žybčiojimą.

Dieviškos kibirkšties momentas labai svarbus menininkės kūryboje. Mąstymas apie jos skleidžiamą šviesą nulėmė tiek ankstesnį autorės įsivardijimą Daina Light (liet. šviesa), tiek vėlesnį šio kūrybinio pseudonimo pokytį į I-AM.

I-AM – tai esatis, kurią autorė supranta kaip tarnystę kūrybai, kaip siekį visada artėti prie Dievo. Tai lyg pokalbio su Dievu troškimas. Dieviškumo, kaip šviesos, tema būdinga kiekvienam menininkės sukurtam kūriniui. „Tik šiuo periodu ta šviesa arčiau manęs. Anksčiau buvo labiau apie pasaulį, – sako D. Maslauskaitė. – Šviesos pozicija atsirado baigus Vilniaus dailės akademiją. Studijuojant mano kūryboje buvo daugiau dramos (tuo periodu buvo sukurtas ciklas „De Profundis“ – aut. past.). Baigus studijas atsirado išlengvėjimas. Menas užpildo visą mano sielą, dvasią. Augina mane ne tik kaip menininkę, bet ir kaip žmogų.“

Kūrybinis procesas „Arsose 1933“ (2023 m.)

Šį menininkės virsmą paaiškina M. Heideggerio išslaptinimo sąvoka. Išslaptinimas šio mąstytojo sampratoje yra tiesos esmė. Visa esatis yra išslaptinimas, o meno kūrinys – tai visa esinija. Intuityvistas H. Bergsonas esatį suvokė kaip kūrybą. Dailininko veiklą jis prilygino visatoje vykstančios kūrybos laisvei. Anot šio filosofo, kūrybai būdingas nenuspėjamas niekas, kuris yra viskas meno kūrinyje.

Dailininkė išgauna paveikslą iš pačių savo sielos gelmių, iki galo nepažinių jai pačiai. Kol kūrinys nebaigtas, tol neįmanoma numatyti, koks jis bus. I-AM kūryba yra paslaptinga, racionaliai nepaaiškinama, žavinti holistiniu požiūriu į žmogų ir meną. Ji atvira visoms žmogaus galių ir pojūčių plotmėms. Kūriniuose justi kūrėjos asmenybės branda, gilus jos dvasinis pasaulis.

IŠGRYNINIMAS. 2022. 79×124. Mišri technika, drobė.

I-AM tapyboje plėtojami ezoteriniai naratyvai, atveriamas buvinio buvimas, įveiklinamas antjuslinis būties pažinimo būdas. Vidinė, mistinė patirtis medituojant autorei atveria kontaktą su dvasinio pasaulio gelmėmis. Tai apima išėjimą iš savęs, dvasinį kontaktą ar susitikimą ir šios patirties išraišką drobėje. Atvejis, kai šiuolaikinis menininkas pasirenka ezoteriką, pasaulyje nėra retas reiškinys. Visgi ne visiems ezoterinių naratyvų mene kūrėjams pavyksta būti tokiems įtaigiems, kaip D. Maslauskaitei. Paslaptis greičiausiai glūdi tame, kad dailininkė yra šimtu procentų pasinėrusi į tai, ką daro. Be lašo abejonės ar nuklydimo mintimis į kitus dalykus. Kadangi dailininkės kuriami turiniai orientuoti į vidinius dalykus, jie neabejotinai išlaikys prasmę net keičiantis tikrovei. Dainos menas daugiasluoksnis ir tikras. Pasakodama apie kūrinį „Viena liepsna“, kurtą ir eksponuotą Arsose, Kipre, dailininkė sako: „Kipre mes kiekvieną vakarą kūrendavom laužą. Toks dienos pabaigos ritualas buvo. Sudegini visą dieną ir perleidi per ugnį viską. Kas tikra – tas nesudegs. Baltas natūralus augalas kūrinio centre yra kaip širdis, iš kurios sklinda dvasinė balta ugnis. Tarp žmogiškumo ir baltos ugnies dėčiau lygybės ženklą. Žmogus ir yra balta ugnis, dvasinė ugnis, tikėjimo ugnis. Ir visa tai yra širdyje.“

VIENOS LIEPSNOS MUZIKA. 2022. 86×102. Mišri technika, drobė.

Naudoti kūrybos procese natūralius organinius elementus menininkę paskatino A. Kieferio sukurti meno objektai. Dailininkė pasakoja: „Praėjusį rudenį apsilankiau Venecijoje ir pamačiau Anselmo Kieferio parodą. Man buvo didžiulis sukrėtimas ta prasme, kad pirmiausia mane apėmė pyktis, kodėl jis taip gąsdina, šokiruoja žiūrovą. Viskas per karą, per skausmą… Apokaliptinės temos… Tuomet man gimė noras sukurti šviesos atsvarą. Bet būtent jo kūryba padarė savo darbą, sukėlusi man vidinį kūrybinį metabolizmą kalbėti ne tik dažais ant drobės, bet pasižiūrėti plačiau į raiškos formas. Grįžusi į Arsosą būtent tada ėmiau kalbėti ne tik tapydama drobes, bet ir prie jų prijungdama įvairius organinius elementus nuo didžiulių palmių šakų, įvairių stiebų iki pušų spyglių ir pūkų.“

BEGALYBĖ. 2023. 94×155. Mišri technika, drobė.

Daugelis menininkų atranda grynąją kūrybą ir meno prasmę, tyrinėdami gamtos formų, spalvų ir tekstūrų įvairovę. I-AM tapyboje natūralus augalas atveria būties esmės slėpinius, suteikdamas galimybę žiūrovui išgyventi gamtos grožį ir slėpiningumą. Tokiu būdu sukurtame kūrinyje persipina dieviškoji ir žmogiškoji kūryba. Dievo kūrinys – augalas – įlieja į žmogaus kūrinį dieviškos prasmės. Esatis, kaip kūryba, atsiveria iš pačios švenčiausios perspektyvos.

2023-iais Arsose sukurti vidinę autorės visatą atveriantys monumentalūs tapybos darbai leidžia užčiuopti tą trapų ryšį tarp žmogaus, gamtos ir dieviškosios kibirkšties bei įžvelgti gyvybės, kūrybos ir dvasinės prasmės harmoniją.

REALYBĖS MUZIKA. 2022. 96×107. Mišri  technika, drobė.