Ir kada ateis veteranas manęs įvaikinti?
tekstas: Sondra Simana
Ir kada ateis veteranas manęs įvaikinti?
Įvairiais amžiais įvaikinti reiškėsi skirtingai,
pavyzdžiui, Erodas norėjo įvaikinti berniuką Jėzų,
bet pirmiausia turėjo jį surasti ir nukirsti galvą.
Tėvas Erodas labai kankinosi.
Mažai, kas pasikeitė,
Gal tik rūbai ir ginklai.
Kai įvaikinimo tarnyboje
Pakabino skelbimą,
Kad Žalgirio mūšio veteranai
Aptarnaujami be eilės,
Atsisėdau apšviestoje aikštelėje,
kad gerai matyčiausi,
kai ateis veteranas
manęs įvaikinti,
be eilės, prašyčiau, –
nes iki gimdymo
liko tik mėnuo.
Žalgirio mūšio veteranai,
Įvaikinkite daugiavaikę motiną,
Apginkite nuo smurtaujančių mylimųjų
vaikų
parduotuvėse ir gatvėse
parkuose,
darželiuose ir poliklinikose,
mokyklose,
autobusuose ir kavinėse,
daug baimės
ir nužudytų norų
manyje
Žalgirio mūšio veteranė
įsivaikina savo vaikus
be atminties ir be dėmės
baltai nutepta biografija
priimkite gimdymą
JAU
TĖVAS ERODAS
LAUKIA
Romualdas Petrauskas. NAKTIGONĖ. 2007. 110×90. Aliejus, drobė.
Šokis su riešutų sviestu
Jis slysta mano raudonu gomuriu
Dar kvepiantis jį gaminusios Rūtos
Krūtų aromatu
Nes sviestas tik tarp krūtų susiplakti tegali
Tik gomurį išasfaltuoti vos juntamais riešutų
grumsteliais,
Gličiais gerklę užveliančiais
Riešutų sviesto kąsniais
Kai nei pirmyn nei atgal
Ir šoka mano gomurys sekmadienio rytą
Įstrigęs tarp šiandien, kuris buvo vakar,
Ir šiandien, kuris yra dabar,
Nes kaip sakė Pūkuotukas,
Vakar nėra, pats patikrino,
Atsibundi ir vėl šiandiena.
Ir vėl šokis su riešutų sviestu
Ant gomurio parketo
Citrina neiškenčia, užlaužia riešutų sviestą
Čia pat ant liežuvio galiuko
Ir aš pasiduodu –
Juodai kavai
Juodai abejonei
Nuplausiančiai
Prieraišumą
Lipnumą
Nuo mintimis išteplioto parketo
Riešutų sviesto
Kuris tarp krūtų susiplakti tegali
Romualdas Petrauskas. RATILIO. 2018. 122×96. Aliejus, drobė.
Šokis su Jonu Meku
Tu vis klausinėji savęs, kur tavo namai,
Palenkęs ausį prie sniego,
Girdi kylančius nuo atogrąžų pievos drugius,
atsakai – kultūra yra mano namai, ir dar šie tiek
Kalbiesi su savim ir ieškai tikresnio žodžio,-
Namai yra kinas, dar labiau palenki galvą,
Ir toliau klausaisi drugio kvėpavimo virš sniego patalo.
Šoku su tavimi stebėjimą.
Vyno taurė spyruokliuoja tarp pirštų.
Sniego alsavimas ir drugio sparnų mostas
Yra tau tapatūs lyg dvi rankos – dešinė ir kairė –
Laikančios kamerą ir kišenėje špygą
Ir dar kartą patikslini,
Namai yra poezija
Taip, turbūt ir yra,
Geriausiai,
Kai grįžti į poeziją, palikęs 16 mm filmavimo kamerą
ant kablio
Semeniškių idilėje
