Kūrybinės atvertys: įsiklausant į gamtos ritmus ir spalvas

Pastaraisiais – senųjų ir naujųjų – metų mėnesiais galima iš tiesų pasidžiaugti tapytojos ir kraštovaizdžio architektūros specialistės Indrės Gražulevičiūtės-Vilėniškės darbų parodomis. Indrė Gražulevičiūtė-Vilėniškė  mokėsi Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje, dailininko A. Šato studijoje, Rūtos Levulienės tapybos studijoje. Kauno technologijos universitete įgijo architektės specialybę.

2022 m. lapkričio mėnesį Rumšiškių kultūros centro Dovainonių salėje atidaryta Indrės Gražulevičiūtės-Vilėniškės, mokslininkės ir menininkės, tapybos darbų paroda „Pažvelk lapei į akis“.

Maironio literatūros muziejaus padalinyje – Vaikų literatūros muziejuje – Kaune 2023 m. sausio 21 d. buvo pristatyta tapytojos ir kraštovaizdžio architektūros specialistės, dėstytojos dr. doc. Indrės Gražulevičiūtės-Vilėniškės tapybos darbų paroda optimistiškai nuteikiančiu pavadinimu „Viskas bus gerai“. Paroda muziejuje veikė iki vasario 28 dienos.

Praeiti ir šie metai itin produktyvūs Indrei ir naujų darbų, ir parodų prasmėmis.

Dailininkės iš Kauno sodriatoniuose figūriniuose aliejiniuose paveiksluose – sudvasintas gyvūnų, paukščių ir apskritai gamtos pasaulis. Parodoje eksponuojama 11 darbų, sukurtų per 2022 metus. Paveiksluose vyrauja mišri technika (akrilas, markeriai, akvarelė, koliažas, pastelės) ant kartono.

Buvo įdomu pabendrauti su menininke, įminti jos kūrybingumo ir kūrybos vitališkumo mįslę.

Esate pripažinta mokslininkė, docentė, kraštovaizdžio architektūros specialistė, o šiuo metu ir intensyviai tapote, kuriate. Koks Jūsų kelias į meno pasaulį?

Galėčiau pasakyti, kad menas ir kūryba mano gyvenime buvo visą laiką: vaikystėje labai mėgau piešti, kurį laiką lankiau Kauno dailės mokyklą (dabartinę A. Martinaičio), esu baigusi architektūros specialybę, kuri irgi apima meninį išsilavinimą. Visgi į savo meninį pašaukimą nežiūrėjau itin rimtai ir, baigusi studijas, nusprendžiau pasukti į mokslinę veiklą ir kurį laiką visą dėmesį skyriau vien tik akademiniam darbui – dėstymui, publikacijų rašymui ir kitai panašiai veiklai. Taip nutiko, kad 2017 m. patekau į gana rimtą automobilio avariją ir kurį laiką teko leisti gydymo įstaigose, tada ir kilo noras vėl pradėti piešti, o vėliau ir tapyti. Netrukus pradėjau lankyti tapytojos Rūtos Levulienės studiją, taip viskas ir prasidėjo…

CANIS MAJOR (Didžiojo šuns žvaigždynas).2022. 100×70. Mišri technika ant kartono.

Kiek parodų surengėte ir kokios, Jūsų manymu, svarbiausios?

Nuo 2018 m., kai intensyviau pradėjau užsiimti menine veikla, teko dalyvauti ir pačiai surengti visai nemažai parodų. Savo kuriamą meną norisi ir parodyti, gal kam nors tai praskaidrins dieną, o gal netyčia atsiras ir bendraminčių. Visos parodos man savaip svarbios, bet šiuo metu labiausiai norėčiau išskirti asmeninę tapybos darbų parodą „Gyvi kraštovaizdžiai“ Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje, kuri geriausiai išreiškė mano vertybinį santykį su aplinka ir skaitmeninių kūrinių, sukurtų naudojant dirbtiniu intelektu grįstus įrankius, parodas, kurias surengiau su kolege Huriye Armagan Dogan. Viena iš jų eksponuojama Kulautuvoje, lauke, po atviru dangumi. Pastarosios skaitmeninių darbų parodos atspindi naują mano domėjimosi sritį – meninį tyrimą.

Kaip Jūsų kūryboje sąveikauja meilė gamtai, mokslui ir dailei?

Kurį laiką man buvo su sunkoka savo savimonėje ir savivokoje suderinti mokslinę ir meninę veiklas. Visgi nenorėjau, kad meninė veikla būtų tik mano hobis ir norėjosi to imtis rimčiau, bet kartu buvo sunku įžvelgti, kaip tai galėtų derėti su moksline veikla. Bet ilgainiui natūraliai atsirado sprendimai: į akiratį pateko įvairios hibridinės mokslo-meno technikos – vaizdinių užrašų, minčių žemėlapių praktikos, dirbtinio intelekto generuojamas menas ir galiausiai – meninis tyrimas. Supratau, kad menas gali prisidėti prie empatijos gamtai ir gyvoms būtybėms skatinimo, o per savo kūrybinius darbus galiu išreikšti man svarbias aplinkos etikos idėjas.

LAPIŲ KOTEDŽIUKAI. 2022. 70×100. Mišri technika ant kartono.

Kokias tapybos ir piešimo priemonės Jūs labiausiai mėgstate?

Mišriai technikai dažniausiai naudoju kartoną, kartais ir pakartotinai panaudotą (noriu, kad mano darbai turėtų mažesnį poveikį aplinkai), taip pat drobę ant porėmio. Naudojamos medžiagos: akrilas, tušas, įvairūs flomasteriai ir markeriai, aliejinės pastelės, lakas padengimui. Dažniausiai pagrindą padengiu akriliniais dažais, po to kitomis priemonėmis kuriu darbo kompoziciją ir siužetą, vėliau darbą užfiksuoju laku. Kai kuriuose darbuose panaudoju koliažo elementus – iš žurnalų iškirptas akis – taip norėjau gyvūnams, savo darbų personažams, suteikti žmogaus žvilgsnį ir sužadinti žiūrovų empatiją šiems personažams-gyvūnams.

EIS IR PRAEIS. 2022. 50×50. Koliažas ir mišri technika ant kartono.

Gal pasidalintumėte savo kūrybiniais planais?

Šiuo metu džiaugiuosi savo neseniai išsinuomota studija „Medinė lapė“ ir ketinu pasinerti į aliejinę didesnių formatų darbų tapybą.

Indrė teigia, kad „Gamta – tai miškai, pievos, kalnai, ežerai ir upės ir jų dideli ir maži, matomi ir nematomi gyventojai. Vieni mėgstamiausių mano darbų veikėjų – paukščiai, ypač pelėdos, ir lapės. Lapė ir pelėda – tai mano gyvūnai vedliai nematomuose pasauliuose.“

Tad Indrės darbuose labai dažnai sutiksime lapę (plg. parodoje eksponuojamus paveikslus: „Lapės sapnas“, minėtas „Neša mane lapė“, „Besiilsinčios lapės“ ir kt. darbus). Įdomus ir paveikslas, kuriame tarsi nutapytas lapių medis (arba slaptos lapių buveinės – slapti urvai) paveiksle „Lapių kotedžiukai“.

Galbūt lapės kūrėjos mylimos ne tik dėl ryškiaspalvių oranžinių tonų, kailio gražumo ir silueto grakštumo, bet ir dėl savotiškos išminties. Kaip ir pelėdos – išminties ir žinių simbolis (plg. paveikslą „Namų apsauga“, kuriame – iš kaktuso išnyranti pelėda).

Itin savitas Indrės paveikslas „Penktos valandos arbata“, kuriame – pagrindinių Indrės paveikslų „herojų“ – lapės ir pelėdos, geriančių arbatą, duetas.

PENKTOS VALANDOS ARBATA. 2022. 70×100. Mišri technika ant kartono.

Taip pat menininkei itin svarbi yra mėlyna spalva ir įvairūs jos atspalviai (plg. mėlyniatonius paveikslus „Lapės sapnas“, „Neša mane lapė“). Indrės pagrindinės temos ir įkvėpimo šaltiniai: gamta, gyvūnai, paukščiai, vaizduotės realybė, pasakos, misticizmas, dirbtinis intelektas. Itin įdomūs ir šie paveikslai: Forest meditation („Miško meditacija“), Emerald owl („Smaragdinė pelėda“).

Kuo ypatinga naujausia Indrės paroda tokiu tikrai optimistiniu pavadinimu „Viskas bus gerai“? Viskuo – ir žaižaruojančiomis spalvomis, ir savitomis tekstūromis, ir įdomiais motyvais. Parodoje eksponuojama arti 20-ies Indrės paveikslų.

Matyt, parodos pavadinimas ir kilo iš tokio paties pavadinimo lapės paveikslo (šalia lapės, geriančios kavą ar arbatą, – užrašas „Viskas bus gerai“). O parodos anonsui autorė pasirinko kitą paveikslą su lape – žaismingu pavadinimu su tautosakos motyvais – „Neša mane lapė“.

Ypatingas dėmesys Indrės paveiksluose skiriamas ir paukščio motyvui. Paukščiai šiuo atveju tarsi simbolizuoja metų laikų kaitą – mišrios technikos ant kartono paveiksle „Rudeniniai paukščiai“ vaizduojami oranžiniai paukščių, virstančių rudeniniais lapais (ar atvirkščiai) siluetai. Savitas paveikslas „Abstraktūs paukščiai“, kuriame žaliai mėlyname fone – apibendrinti gelsvi paukščių siluetai.

ABSTRAKTŪS PAUKŠČIAI. 2022. 100×70. Mišri technika ant kartono.

Akivaizdu, kad Indrės vaizduotės galios iš tiesų neribotos. Džiugu, kad kūrėja ir mokslininkė nebijo eksperimentuoti, priimti įvairius kūrybinius iššūkius.

Subtiliai Indrės piešiniuose įkomponuojamos ir raidės, užrašai, pvz., jau minėtas šalia nutapytos lapės yra užrašas – parodos pavadinimas – „Viskas bus gerai“. Ypatinga svarba Indrės paveiksluose tenka ir fono modeliuotei, dažniausiai jis – tamsiatonis ir visada užpildytas – Indrė nemėgsta palikti tuščios erdvės. Regis, kad Indrės darbuose – paveiksluose – atsispindi ir visas kosmosas – pvz., viename melsvatoniame paveiksle, jo centre, galima išvysti miegančią balsvą lapę, apačioje jos – nelyg atsivėręs vandens, gelmių pasaulis (matyti nardančių mėlyniatonių žuvų, netgi delfinų kontūrai), o virš jos – detalūs augalų tarsi iš miegančios pievos – kontūrai (paveiksle „Lapės sapnas“).

LAPĖS SAPNAS. 2022. 100×70. Mišri technika ant kartono.

Indrės paveikslai, kuriuose dominuoja figūratyvinis iliustracinis pradas, iš tiesų žavi žaižaruojančiomis ryškiomis spalvomis, ypatingu linijų, formų dinamiškumu ir vitališkumu; jos paveiksluose dera ir žaismė, kartais gal netgi ir vaikiška, ir paslaptis, galbūt netgi visatos.

Susidaro įspūdis, kad autorė ir jos paveikslai yra nuolatiniame kūrybos procese – vyksme ir kisme.

Apskritai kruopštus Indrės kūrybinis darbas, ieškant naujų atradimų ir spalvų bei motyvų ir jų savitų interpretacijų, tikrai suteikia įkvėpimą kurti ir nesustoti.

P. S. Daugiau Indrės kūrybos pavyzdžių galima išvysti facebooko puslapyje „Indrės paukščiai / Indre’s birds“ bei internetinėje svetainėje indregv.lt. Šiame Indrės portfolio atsiskleidžia jos vizualinės kūrybos įvairiapusiškumas: galima pamatyti jos eskizus, iliustracijas, mišrios technikos darbus, tapybos pavyzdžius bei vaizdinius užrašus.

NAMŲ APSAUGA. 2022. 100×70. Mišri technika ant kartono.