Trumpas įvadas į Lam rim chen mo
tekstas: Tadas Snuviškis
Nuo 2025 metų rugsėjo mėnesio „Rytų filosofijos“ tekstų skaitymuose (jų įrašų galima klausytis autoriaus „Youtube“ kanale) pradėtas skaityti budistinės tibetiečių filosofijos tekstas – Lam rim chen mo („Didysis [nubudimo] kelio pakopų [traktatas]“). Ta proga, norėčiau pasidalinti šio teksto glaustu pristatymu bei jo poetinio įvado vertimu į lietuvių kalba. Lam rim pažodžiui reiškia „kelio pakopas“. Tai specifinis tibetiečių literatūros žanras, kurio užduotis apibendrinti milžinišką Budos mokymų įvairovę nuoseklioje sistemoje. Svarbiausia šio žanro prielaida – Budos mokymai yra „pakopinės“ prigimties – kas reiškia, jog prieš pereinant prie vis sudėtingesnių praktikų, reikia įsisavinti žemesnes – bazines pakopas.
Tibeto tradicijoje lam rim žanro pradžia siejama su XI a. indų mokytoju Atīša, 1042 m. atvykusiu į Tibetą ir parašiusiu tekstą – „Nubudimo kelio žibintas“ (67 posmai). Vėlesni tibetiečių autoriai kūrė savas lam rim versijas, tačiau neabejotinai garsiausias lam rim tekstas yra Tsong kha pa’i (1357–1419) priskiriamas Lam rim chen mo. Šis tekstas – tai didžiulės apimties (apie tūkstantį puslapių) budistinio kelio sąvadas, kuriame pakopų schema išskleidžiama iki maksimalių detalių. Pastarajame mokymai taip pat struktūruojami pagal tris praktikuotojų „pajėgumus“. Ši schema glūdi jau Atīšos „Žibinte“ ir yra lam rim ašis.
Mažo pajėgumo praktikuotojai yra tie, kurie svarsto, kas laukia po mirties ir siekia pratęsti savo egzistenciją. Tai laikoma reikšmingu posūkiu, nes didelė dalis žmonių apsiriboja vien šio gyvenimo malonumais ir apie pomirtinius dalykus nesusimąsto. Vidutinio pajėgumo praktikuotojai yra tie, kurie supranta, kad net ir malonus pomirtinis „dangiškas“ būvis nėra galutinis tikslas. Jie siekia išsilaisvinimo iš samsaros, t. y. nirvanos būvio, peržengiančio malonumą ir nemalonumą. Didelio pajėgumo praktikuotojai – mahayaną atstovaujantys žmonės, kurių užmojis yra veikti ne tik dėl savęs, bet dėl visų būtybių išsilaisvinimo.
Mažo pajėgumo lygmenyje išryškėja keturios kertinės temos: žmogaus gyvenimo vertė, mirtis ir nepastovumus, prieglobstis trijuose brangakmeniuose (Budoje, dharmoje ir sanghoje), karmos analizė. Vidutinio pajėgumo lygmenyje gvildenamos klasikinės budizmo tiesos: kančia, jos kilmė, priklausomos kilties logika (dvylika grandžių), taip pat trejopos lavybos – dorovingas elgesys, sutelktis bei išmintis. Didelio pajėgumo lygmenyje atskleidžiamas mahayanos branduolys: bodhicittos (visų būtybių nubudimo siekiančio proto) sužadinimas, šešios tobulybės, o viršūnėje – įžvalga į tuštumą, vainikuojanti visą kelią. Toliau seka lam rim chen mo teksto poetinis įvadas.
rgyal ba’i gsung rab thams cad kyi snying po’i gnad bsdus te gtan la phab pa byang chub lam rim chen mo zhes bya ba bzhugs so//
Čia pateikiamas „Didysis [nubudimo] kelio pakopų [traktatas]“, kuriame apibendrinti ir įtvirtinti Nugalėtojo [Budos] viso mokymo esminiai punktai
na mo gu ru manydzu gho ShA ya
Lenkiuosi guru Mañjughoṣai
phun tshogs dge legs bye bas bskrun pa’i sku/ / mtha’ yas ‘gro ba’i re ba skong ba’i gsung/ / ma lus shes bya ji bzhin gzigs pa’i thugs/ / shAkya’i gtso bo de la mgos phyag ‘tshal/ /
Lenkiu galvą Šakjų vadui, kurio kūnas suformuotas gausybės dorybių pilnatvės; kalba įgyvendinanti beribių būtybių viltis; o protas be išimties regintis visus pažintinus dalykus kaip jie yra.
zla med ston pa de yi sras kyi mchog / rgyal ba’i mdzad pa kun gyi khur bsnams nas/ / grangs med zhing du sprul pas rnam rol ba/ / mi pham ‘jam pa’i dbyangs la phyag ‘tshal lo/ /
Neprilygstamojo mokytojo aukščiausiems sūnums, priėmusiems visų Nugalėtojo darbų naštą bei pasirodantiems [savo] raiškomis nesuskaičiuojamose žemėse – neįveikiamajam [Maitrejai] [bei] švelniabalsiam [Mandžiušriui] lenkiuosi.
shin tu dpag par dka’ ba rgyal ba’i yum/ / ji bzhin dgongs pa ‘grel mdzad ‘dzam gling rgyan/ / klu sgrub thogs med ces ni sa gsum na/ / yongs su grags pa’i zhabs la bdag phyag ‘tshal/ /
Itin sunkiai aprėpiamą Nugalėtojų Motiną; numanomą prasmę taip, kaip yra, išaiškinusieji – pasaulio puošmenos – Nāgārjuna ir Asaṅga, trijose sferose visuotinai pagarsėję — prie jų pėdų aš lenkiuosi.
shing rta chen po gnyis las legs brgyud pa’i/ / zab mo’i lta ba rgya chen spyod pa’i lam/ / ma nor yongs su rdzogs pa’i gnad bsdus pa’i/ / gdams pa’i mdzod ‘dzin mar me mdzad la ‘dud/ /
Iš dviejų didžiųjų vežimų gerai perduoto gilaus požiūrio ir plačių poelgių kelio, neklaidingų ir pilnai esminių punktų santraukos – nurodymų lobyno laikytojui ir šviesos kūrėjui [Atīšai] lenkiuosi.
rab ‘byams gsung rab kun la lta ba’i mig / skal bzang thar par bgrod pa’i ‘jug ngogs mchog / brtse bas bskyod pa’i thabs mkhas mdzad pa yis// gsal mdzad bshes gnyen rnams la gus phyag ‘tshal/ /
Su pagarba lenkiuosi dvasios draugams, kurie atjautos motyvuoti, sumanių priemonių darbais geros lemties turintiesiems nušviečia aukščiausius vartus, vedančius į išsivadavimą ir [suteikia] požiūrio žvilgsnį į gausybę [Budos] mokymų.
deng dus rnal ‘byor brtson rnams thos pa nyung/ / mang thos nyams len gnad la mi mkhas shing/ / phal cher gsung rab blta la phyogs re’i mig / lung don rigs pas ‘byed pa’i mthu med pas/ /
Šiais laikais uolūs jogai turi mažai žinių, o daug žinantys esminių praktikos punktų neišmano; apskritai į [Budos] mokymą žvelgiama vienašališka akimi, neturint pajėgumų analizuoti teksto prasmę logiškai.
bstan pa’i gnad rnams rdzogs pa’i gdams pa mchog / mkhas pa dgyes pa’i lam dang bral mthong nas/ / shing rta chen po’i lam ‘di bshad pa la/ / bdag gi yid ni kun nas spro bar gyur/
Matydamas juos atskirtus nuo kelio, kuris džiugina išmintinguosius – aukščiausiųjų nurodymų, išpildančių [Budos] mokymo esminius punktus; aiškinti šį didžiojo vežimo kelią mano protas visiškai nudžiugo.
gang dag phyogs ‘dzin mun pas ma bsgribs la/ / legs nyes ‘byed pa’i blo yi mthu ldan zhing/ / dal ba’i rten bzang don ldan byed ‘dod pa’i/ / skal ldan de rnams rtse gcig bsgrims te nyon/ /
Tie, kurie nėra aptemdyti šališkumo tamsos ir apdovanoti proto galia skiriančią gerą nuo blogo. Tie laimingieji norintys kurti prasmingą ir gerą laisvės pagrindą – susitelkę įdėmiai klausykitės!
dir rgyal ba’i gsung rab thams cad kyi gnad bsdus pa/ shing rta chen po klu sgrub dang thogs med gnyis kyi lam srol/ rnam pa thams cad mkhyen pa’i sar ‘gro ba’i skye bo mchog gi chos lugs/ skyes bu gsum gyis nyams su blang ba’i rim pa thams cad ma tshang ba med par bsdus pa/ byang chub lam gyi rim pa’i sgo nas skal ba dang ldan pa sangs rgyas kyi sar ‘khrid pa’i tshul ni gang bshad par bya ba’i chos so/ /
Čia Nugalėtojo visų mokymų tekstų santrauka. Dviejų didžiųjų vežimų – Nāgārjunos ir Asaṅgos kelio tradicija. Aukščiausiųjų žmonių, einančių į viską žinančiojo lygmenį – dharmos sistema. Visų etapų, kuriuos praktikuoja trijų [pajėgumų] žmonės be praleidimų sutrauka. Pro nubudimo kelio pakopų vartus vesti gerą lemtį turinčius į Budos lygmenį – tai yra mokymas, kuris čia bus aiškinamas.
