ULISAS

tekstas: James Joyce

Iš anglų kalbos vertė JERONIMAS BRAZAITIS

18-as skyrius, rankraštyje vadinamas Penelopė

TAIP¹ nes niekad anksčiau dar nėra šitaip buvę kad jis paprašytų pusryčių poros kiaušinių į lovą nuo Miesto Herbo viešbučio laikų kai apsimesdavo kad susirgo ir ligonio balsu vaizduodavo tokią didenybę kad sudomintų tą seną žabų kūlelį misis Riordan kurią manė gerokai numelšiąs bet jinai nepaliko mums nė fartingo viskas mišioms už save ir jos sielą didžiausia šykštuolė kokia kada gyveno iš tikrųjų visad gailėdavo išleisti 4 d² metilo spiritui pripasakojo man apie visas savo negalias ir ji kad imdavo senatviškai taukšti apie politiką ir žemės drebėjimus ir tą pasaulio pabaigą iš pradžių truputį pasijuokim Dieve pagelbėk šiam pasauliui jeigu visos moterys būtų tokios kaip ji prieš maudymosi kostiumus ir gilias iškirptes žinoma niekas ir nesiūlė kad jinai dėvėtų aš manau ji buvo dievobaiminga kadangi nė vienas vyras nepažvelgtų į ją du kartus viliuosi kad aš niekad netapsiu panaši į ją dar keista jog nenorėjo kad vaikščiotume užsidengusios veidus tik be abejo buvo išsimokslinusi moteris bet jos plepi šneka apie misterį Riordaną čia ir misterį Riordaną ten aš manau tas džiaugėsi kai dangtis jį uždarė nuo jos o jos šuo visada uosdavo mano kailius ir keldavo kraštą kad palįstų po mano apatiniais sijonais³ ypač tada vis tik man tai patinka jame mandagus su tokiomis senomis moterimis ir pardavėjais taip pat ir elgetomis jis dėl nieko nesipučia bet ne visada jei kada jam iš tikro atsitiktų koks nors rimtas dalykas tai daug geriau važiuoti į ligoninę kur viskas švaru bet man rodos aš turėčiau įkalbinėt jį visą mėnesį taip bet tada atsiranda kokia ligoninės slaugė kitas svarstomas klausimas jisai gulėtų ten kol jį išmestų lauk arba sesuo vienuolė galbūt panaši į tą nepadorioj jo nuotraukoj ji tokia pat vienuolė kaip ir aš taip kadangi jie yra tokie silpni ir tokie zirzos kai serga juos turi prižiūrėti moteris kad pasveiktų jeigu tik kraujas iš nosies pradėjo bėgti turi galvot O kokia tragedija ties saut sekjuler nutaisė tokią priešmirtinę miną kai išsinarino koją per choro iškylą ant šugerloufo Kalno tą dieną kai aš vilkėjau tą suknelę mis Stek atnešė jam gėlių pačių geibiausių senų kokias tik rado krepšio dugne⁴ padarys bet ką kad tik įsigautų į vyro miegamąjį su savo senos mergos balsu mėgina įsivaizduoti kad jis miršta dėl jos jau niekad daugiau neišvysiu tavo veidelio nors gulėdamas lovoj barzda kiek pažėlus jis atrodė truputį labiau panašus į vyrą tėvas buvo toks pat be to aš nemėgstu to aprišinėjimo ir matavimo kai jis pjaustydamas nuospaudas įsipjovė skustuvu kojos pirštą išsigando kad gaus kraujo užkrėtimą bet jeigu būtų toks dalykas⁵ kad aš susirgčiau tada mes pamatytume koks tas dėmesys tiktai savaime suprantama moteris tai slepia kad neužkrautų visų tų rūpesčių kaip jie taip jis pasivarė kažkur esu tikra sprendžiu iš jo apetito kad ir kaip ten būtų tai ne meilė nes ne valgis jam rūpėtų galvotų apie ją taigi tas ar kitas tai buvo viena iš tų naktinių moteriškių jeigu viskas vyko ten centre kur jis iš tikrųjų buvo o ta pasakėlė apie viešbutį jisai sukūrė krūvą melagysčių kad nuslėptų tą suplanavo tai Hainsas mane užlaikė ką aš sutikau ak taip aš sutikau ar tu pameni Mentoną ir dar ką leisk man pagalvot tą dičkį kūdikiško veido aš mačiau jį o jis neseniai vedęs flirtavo su jauna panele prie Pūlo Miriaramos⁶ ir atsukau jam nugarą kai jis išslinko lauk atrodė kad ganėtinai suvokia kas čia negerai bet jam pakako įžūlumo sykį man pasimeilinti nevykėlis vaizdyla baisus ir jo išvirtusios akys iš visų didelių bukagalvių kokius tik pažinojau o dar vadinamas jaunesniuoju advokatu tiktai kad aš nemėgstu ilgų ginčų lovoj arba jeigu ne tai kokia nors maža kalė su kuria jis kur nors susiuostė arba slapčia užverbavo jeigu tik jos pažintų jį taip pat gerai kaip aš⁷ taip kadangi užvakar jis kažką krebždino laišką kai įėjau į priekinį kambarį degtukų norėdama parodyti jam apie Dignemo mirtį laikrašty lyg kas būtų man pasakęs ir jis uždengė sugeriamu popierium nuduodamas kad taip stipriai mąsto apie darbo reikalus tikriausiai laišką kažkokiai kuri galvoja kad surado naivuolį kadangi visi jo amžiaus vyrai pradeda truputį panėšėti į tokius ypač artėjant keturiasdešimtmečiui kaip jam dabar taigi kad tik meilikaudama išgautų iš jo kiek tik galės pinigų nėra didesnio kvailio už seną kvailį⁸ o paskui kaip paprastai bučiuoja mano užpakalį kad nuslėptų tą o man tai rūpi kaip pernykštis sniegas su kuo jis tą daro ar ką anksčiau turėjo nors aš norėčiau sužinot jeigu tik jiedu nesisukinės man visą laiką ant akių kaip su ta paleistuve ta Meri kurią mes turėjom Ontarijo terasoj tik vizgina iškimšus savo suktą užpakalį kad jį sujaudintų gan bjauru užuosti tų išsitepliojusių bobų kvapą nuo jo sykį ar du man kilo įtarimas pasakiau kad prieitų arčiau kai radau ilgą plauką ant jo švarko neskaitant to vieno kai įėjau į virtuvę apsimetė kad geria vandenį 1os moters jiems neužtenka žinoma tik jis buvo kaltas gadino tarnaitę paskui pasiūlė kad jinai galėtų valgyti prie mūsų stalo per Kalėdas jūs tik pamanykit O ne ačiū tik ne mano namuose vogė mano bulves ir austres po 2 ir 6 už tuziną eidama aplankyti savo tetos jūs tik pamanykit taigi tai buvo tikras plėšikavimas bet aš neabejoju kad jis kažką suveikė su ta viena man tokius dalykus lengva perprasti tu neturi įrodymų kad tai buvo ji įrodymų O taip jos teta labai mėgo austres bet aš pasakiau ką apie ją galvoju siūlydavo man išeit pasivaikščiot kad liktų vienas su ja aš nesižeminčiau tiek kad juos šnipinėčiau tie paryšiai kuriuos radau jos kambary penktadienį jai buvo išeiginė man užteko to jau per daug taip pat aš mačiau kaip iš pykčio užsiplieskė jos veidas kai prieš savaitę pranešiau kad atleidžiu geriau visai be jų apsieit pati kambarius tvarkau dar greičiau tik kad tas prakeiktas virimas ir šiukšlių išnešimas šiaip ar taip aš pasakiau jam arba ji palieka tuos namus arba aš išeinu aš negalėčiau net prisiliest prie jo pagalvojus kad buvo su tokia nešvaria begėdiška melage ir nevaleika užginčijo man šoko į akis ir dar dainuoja visur po namus tualete irgi nes žinojo kad gali pasipuikuot taip kadangi jis turbūt ilgai be to neapsieitų⁹ taigi kur nors jam reikia tai padaryt o paskutinį kartą jis baigė man ant užpakalio kada ar tai buvo tą vakarą kai Boilenas stipriai suspaudė man ranką mums važiuojant palei Tolką į mano čia įslysta kita aš tik spustelėjau atsakydama štai šitaip jo plaštakos viršų nykščiu dainuodama jaunas gegužės Mėnulis kaip jisai skleidžia meilę nes jis nutuokia apie mus nėra toksai kvailas pasakė aš papietausiu mieste ir nueisiu į Gaiety nors aš jokiu būdu neketinu suteikt jam tokio malonumo tik Dievas žino jis tam tikra prasme šiokia tokia permaina negali tu visą laiką ištisai nešiot tą pačią seną skrybėlę nebent aš sumokėčiau kokiam gražiam vyrukui kad padarytų tai jeigu aš pati negaliu pasidaryt jaunam vyrukui aš patikčiau¹⁰ truputį jį sutrikdyčiau jeigu mus paliktų vienus du aš leisčiau jam pamatyti mano paryšius tuos naujuosius ir priversčiau jį paraudonuoti žvelgdama į jį patraukti jį aš žinau ką jaučia vyrukai kuriems dar tik ant skruostų kalasi kai prieina iki to krapštosi traukia tą daiktą ištisą valandą klausimai ir atsakymai ar tu padarytum šitą aną ir dar kitą su tuo angliakasiu taip su kokiu nors vyskupu taip aš padaryčiau nes papasakojau jam apie kažkokį diakoną ar vyskupą sėdėjo šalia manęs žydų Šventovės sode man mezgant tą vilnonį daikčiuką nepažinojo Dublino atvykėlis kas tai per vieta ir taip toliau apie tuos paminklus ir jis taip išvargino mane su tom statulom raginau jį dariau blogesnį nei yra kas dabar jūsų mintyse pasakykit apie ką jūs galvojat kas tai pasakykit man jo vardą kas pasakykit man kas tas Vokietijos Imperatorius taip įsivaizduokit kad aš esu jis galvokit apie jį ar jaučiate jį norėjo padaryt pasileidėlę iš manęs¹¹ bet jam niekad nepavyks jis turėtų liautis dabar sulaukus tokių metų tiesiog pražūtis bet kuriai moteriai ir jokio čia malonumo nuduodi kad patinka kol jis baigia o paskui pabaigi kaip nori pati ir nuo to blykšta lūpos šiaip ar taip dabar jau padaryta kartą ir visiems laikams¹² ir tegul žmonės po visą pasaulį skalambija tik pirmas kartas po to jau įprastas dalykas darai ir daugiau nebegalvoji apie tai kodėl tu negali pabučiuoti vyro prieš tai nepavaikščiojusi ir neištekėjus už jo tu kartais nežabotai šito užsimanai kai jauti tą toks malonus jausmas perlieja visą kūną tu negali susilaikyt aš noriu kad koks vyras apkabintų mane ir bučiuotų savo glėby nėra nieko saldesnio už bučinį ilgą ir karštą iki pačių sielos gelmių tada tave kone paralyžiuoja aš tik nemėgdavau tų išpažinčių kai eidavau pas Tėvą Korigeną jis palietė mane tėve ir kas čia bloga jei palietė kur o aš kaip kvailė pasakiau ant kanalo kranto bet kurią būtent vietą tau mano vaike koją iš užpakalio ar aukštai taip gana aukštai ar tą vietą kur sėdi taip O Dieve ar negalėjo jis pasakyti tiesiai užpakalį ir baigti tas kalbas ką tai turi bendro o tu ar kaip jis tai apibūdino aš pamiršau ne tėve ir aš visada galvoju apie tikrą tėvą kam jis norėjo sužinoti kai aš jau išpažinau tai Dievui jo ranka buvo graži putli delnas visada drėgnas aš neatsisakyčiau palytėti jį nei jis sprendžiu iš buliško sprando su tais pavalkais įdomu ar pažino mane klausykloj aš įžiūrėjau jo veidą jis aišku manojo nematė nė karto nepasisuko ir neišsidavė nors akys buvo raudonos kai jo tėvas numirė aišku moterims jie prarasti turbūt baisu kai vyras verkia jau nekalbant apie tuos aš norėčiau kad mane apkabintų koks vienas apsirengęs jo rūbais ir smilkalų kvapas nuo jų kaip popiežiaus be to su kunigu nepavojinga jei esi ištekėjus jis net per daug atsargus dėl savęs paskui moka kažkiek HH¹³ popiežiui kaip išpirką už nuodėmes įdomu ar jam buvo malonu su manim vienas dalykas tik man nepatiko prieškambaryje išeidamas pliaukšt man per sėdynę nors ir nusijuokiau aš ne arklys ir ne asilas ar ne aš manau jis prisiminė savo tėvą įdomu ar jis nemiega galvoja apie mane ar ką sapnuoja ar aš esu tam sapne kas jam padovanojo tą gėlę¹⁴ sakė kad pirko nuo jo dvelkė kažkokiu gėrimu ne viskiu ir ne alum o gal salstelėjusiu tepalu kuriuo klijuoja afišas kažkokiu alkoholiu aš mielai iš lėto pasiurbčiočiau tų prašmatnių žalių ir geltonų brangių gėrimų juos geria tie cilindruoti teatro dabitos kurie įeina pro tarnybines teatro duris sykį paragavau įkišus ten pirštą iš to amerikiečio kuris kalbėjo apie pašto ženklus su tėvu dar voverę turėjo jis laikėsi iš paskutiniųjų kad neužmigtų po paskutinio karto kai išgėrėm portveiną ir suvalgėm konservuotą mėsą puikaus sūroko skonio taip nes aš jaučiausi nuostabiai ir taip nuvargau kad kritau kaip akmuo tiesiai lovon ir tą pačią akimirką užmigau kol mane pažadino tas griaustinis¹⁵ lyg artėtų pasaulio pabaiga Dieve pasigailėk mūsų aš galvojau dangaus rūstybė mus užgriuvo kad nubaustų persižegnojau ir sukalbėjau Sveika Marija visai kaip tie baisūs griaustiniai Gibraltare o jie ateina ir sako kad Dievo nėra ką tu darytum jeigu viskas griūtų ir šniokštų aplinkui nieko tik atgailaut belieka ta žvakė kurią uždegiau aną vakarą Vaitfrajers gatvės koplyčioj už gegužės mėnesį matai ji ir atnešė laimę nors jis tik pasijuoktų sužinojęs kadangi niekad neina mišių į bažnyčią arba į susirinkimą jis sako tavo siela tu neturi jokios sielos viduj tiktai pilkoji medžiaga nes nežino ką reiškia turėti sielą taip kai aš uždegiau lempą taip nes jis turėjo baigti 3 ar 4 kartus tuo savo didžiuliu raudonu gyvulišku galu aš pamaniau kad venos ar kaip jas po velnių vadina sprogs nors jo nosis nėra tokia didelė¹⁶ po to kai nusirengiau visus savo dalykus ir nuleidau užuolaidas po kelias valandas trukusio rengimosi kvėpinimosi ir šukavimosi o tas visą laiką styrojo kaip geležis arba kokia stora dalba jisai matyt prisivalgė austrių gal kelis tuzinus turėjo stiprų dainingą balsą ne aš niekad per visą savo gyvenimą nepatyriau kad kas būtų turėjęs tokio dydžio nes pasijunti iki dugno užpildyta jis matyt suvalgė po to visą avį kas per mintis mus šitokias sukurt su didele skyle vidury kaip koks Eržilas įgrūda vidun nes tai viskas ko jie iš tavęs nori su ta ryžtinga nirtulinga išraiška akyse aš net prisimerkiau vis dėlto sėklos turėjo ne tiek jau ir siaubingai daug¹⁷ kai liepiau ištraukt ir pabaigti ant manęs aš pamaniau jeigu toks didelis bus daug geriau taip nes paskui visko iš ten neišsiplausi paskutinį kartą leidau jam pabaigt viduj gerai jie sugalvojo su tom moterim visas malonumas jiems bet jeigu patiems tektų tai pajusti tada sužinotų ką aš patyriau su Mili niekas nepatikėtų kai jai dantys kalėsi irgi o Mainos Pjurfoi vyras leiskit spėti iš jūsų žandenų kasmet padaro jai vaiką ar dvynukus reguliariai kaip laikrodis nuolatos ji prakvipus vaikais o vieną tokį jie vadina aviuku ar panašiai garbanota ševeliūra primena negrą o Jėzau žmogau tas vaikas juodas paskutinįsyk kai ten buvau visas jų debesis tik virsta vienas per kitą ir rėkia taip kad pati savęs negirdi manoma jog tai į sveikatą taigi jie ir nenurimsta kol išpučia tave kaip dramblienę ar nežinau ką sakykim aš surizikuočiau ir susilaukčiau dar vieno bet ne nuo jo nors jeigu jis vestų aš neabejoju turėtų gražų stiprų vaiką bet nežinau Poldis turi daugiau sėklos taip tai būtų baisiai smagu¹⁸ aš spėju kad dėl to susitikimo su Džosi Pauel laidotuvių ir minčių apie mane su Boilenu jis gerokai išsisėmė tegul dabar galvoja ką tik nori jeigu nuo to jam nors truputį palengvės aš žinau kad jie kažkiek trynėsi kai dainavau scenoj jis šoko su ja ir sėdėjo gryname ore tą vakarą kai laistėm Džordžinijos Simpson butą o paskui norėjo pripūst man arabų jog tik dėl to kad jam nepatiko žiūrėt kaip ji ramsto sienas štai kodėl mes šitaip visų akivaizdoj susiginčijom dėl politikos jis pradėjo ne aš kai pasakė kad Mūsų Viešpats buvo dailidė ir galų gale privedė mane iki ašarų žinoma moteris dėl visko tokia jautri paskui pati ant savęs pykau kad nusileidau nors aš žinojau kad aš esu jo silpnybė o pirmas socialistas jis pasakė Jis buvo jis taip stipriai įsiutino mane kad negaliu jo išvest iš kantrybės¹⁹ vis dėlto jis išmano daug visokių supainiotų dalykų ypač apie kūną ir vidaus organus aš pati dažnai norėdavau pastudijuoti kas mūsų viduje skaitydavau tą namų daktarą aš visuomet girdėdavau jo balsą jam kalbant nors kambary būdavo pilna žmonių ir stebėdavau jį paskui apsimečiau kad esu jai abejinga dėl jo kadangi jis truputį pavyduliaudavo klausdamas pas ką tu eini o aš atsakydavau pas Flu ir jis padovanojo man lordo Bairono eilėraščius ir tris poras pirštinaičių taigi viskas ir pasibaigė taip kad aš bet kuriuo metu galėjau priverst jį susitaikyti žinau kaip aš galėč net jeigu tarkim jis vėl su ja susidėjo ir vaikšto į pasimatymus kur nors sužinoč ir tai jeigu jis atsisakytų valgyti svogūnus žinau daugybę būdų aš paprašyčiau kad atlenktų mano palaidinukės apykaklę arba išeidama užkabinčiau vualiu ir pirštinėmis o jau 1 bučinys ir jos gali eit sau po velnių kad ir kaip tvarkoj tada pažiūrėsim tegul sau eina pas ją aišku ji alpsta iš pasitenkinimo nuduoda kad yra pamišus iš meilės jam aš per daug neimčiau į galvą tiktai nueičiau pas ją ir paklausčiau ar tu jį myli ir žiūrėčiau jai tiesiai į akis ji manęs neapgautų bet jeigu jis ims ir įsivaizduos kad jis ją ir pasipirš ta savo prikimiavyniokle maniera kaip kadaise man nors aš turėjau velniškai sunkiai padirbėt kad išspausčiau tuos žodžius iš jo tačiau jis man patiko vadinas moka valdytis ir negausi jo taip paprastai tik pamojus pirštu jau visai nedaug trūko kad pasipirštų tą vakarą virtuvėj kai kočiojau bulvių paplotėlius aš noriu tau pasakyt vieną dalyką bet aš dėl visa ko išsisukau suvaidinau kad pykstu nes rankos iki alkūnių aplipusios miltuota tešla šiaip ar taip per daug išsikalbėjau praeitą vakarą pasakodama ir nenorėjau kad jis žinotų daugiau negu dera šitoji Džosi visada apkabindavo mane jam regint aišku turėdama mintyse jį²⁰ grabaliodavo mane o kai pasakiau kad aš išsiprausiau nuo galvos iki pėdų kiek tik įmanoma paklausė manęs ar išsiprausei ir įmanoma moterys visada į tai nukreipia kalbą drebia riebiai reikia jam tik pasirodyt jos mato iš suktų akių truputį mirkčioja nuduoda kad jam tas pats kai jos ką nors tokio pasako toks jau jis yra tai jį gadina bet man nė kiek nenuostabu nes tuo metu jis buvo labai gražus stengėsi atrodyti kaip lordas Baironas mat aš pasakiau kad man patinka nors kaip vyras jis buvo net per daug gražus²¹ ir jis šiek tiek buvo prieš mums susižieduojant tačiau jai baisiai nepatiko kai tą dieną man užėjo toks juoko priepuolis aš net klegėjau negalėdama sustoti visu plaukų segtukai išlakstė vienas po kito iš tankių plaukų kokius tada turėjau tu visada geros nuotaikos pasakė ji taip nes tai ją sudirgino kadangi ji žinojo ką šitai reiškia nes aš nemažai jai pasakodavau apie tai kas tarp mūsų būna ne viską bet pakankamai daug kad jai seilės imtų tekėti tik aš nekalta kad po vestuvių ji pas mus retokai užsukdavo man įdomu kaip dabar atrodo ji pagyvenusi su tuo savo kvaištelėjusiu vyru jos veidas buvo pradėjęs tįsti ir nykti kai mačiau ją paskutinįsyk turbūt ką tik buvo susiginčijusi su juo nes iš karto pajutau kad taikosi užvesti pokalbį apie mūsų vyrus kalbėt apie jį ir dergti jį ką ji tada man papasakojo O taip kad kartais jis griūna į lovą su purvinais batais kai stipriai užsigeidžia to įsivaizduokit gultis į lovą su tokiu padaru kaip tas kuris gali tave bet kurią akimirką pribaigt kas per vyras na tiek to kiekvienas kvailys savaip kvailioja. Poldis šiaip ar taip kad ir ką darytų visada grįžęs valosi kojas į šiaudinį kilimėlį ar lietus lytų ar saulė šviestų ir taip pat visad nusiblizgina suteptus juodu tepalu batus ir jis visada kilsteli skrybėlę kai eina gatve štai taip o anas dabar vaikšto įsispyręs tik į šlepetes kad išsireikalautų 10 000 svarų už atviruką tg tau galas O širdele Mei ar tokie dalykai nenualintų tiek kad kojas pakratytum tiesą sakant pernelyg kvailas kad sugebėtų batus nusiauti ir ką iš tokio vyro peši aš geriau jau 20 kartų numirsiu nei ištekėsiu už kokio kito iš jų lyties savaime aišku jis niekad nerastų tokios kaip aš kad taikstytųsi su juo kaip aš darau gerai mane supranti ateik miegot su manimi taip ir jis savo širdies gilumoje²² irgi tai supranta prisiminkim tą misis Meibrik²³ kuri nunuodijo savo sutuoktinį dėl ko aš klausiu savęs įsimylėjus kažkokį kitą vyrą taip buvo paskui išsiaiškinta ar nebuvo ji atvira piktadarė kad ėmė ir padarė tokį dalyką žinoma kai kurie vyrai būna tiesiog nepakenčiami įsiutina baisiausiai ir visada bjauriausiais žodžiais tada kodėl jie prašo kad tekėtume už jų jeigu jau esam tokios blogos kaip paskui sako taip nes jie negali be mūsų gyvent balto Arseniko ji įdėjo jam į arbatą nugramdė nuo musgaudžio ar ne įdomu dėl ko jį taip vadina jeigu paklausčiau jo pasakytų tai iš graikų lieki žmogus toks pat protingas koks ir buvai iki šiol ji turbūt buvo pamišus iš meilės tam kitam vyrukui jeigu taip rizikavo juk galėjo pakarti O jai tas nerūpėjo jei tokia buvo jos prigimtis ką jį galėjo padaryt pagaliau jie ne tokie gyvuliai kad imtų ir pakartų moterį tikrai ar ne

[1-os „bangos“ pabaiga]

[2-os „bangos“ pradžia]

jie visi tokie skirtingi Boilenas kalba apie mano kojos formą sako jis išsyk pastebėjęs dar prieš mums susipažįstant kai aš buvau su Poldžiu DBC²⁴ arbatinėj juokiausi ir stengiausi klausytis aš supau koją abu užsakėm 2 arbatos ir paprastos duonos su sviestu mačiau kad jis žiūri su savo dviem seserim senom panom kai atsistojau ir paklausiau tos mergaitės

Eglė Colluci. AUŠROS TAKO TANGO III. 120×80. Aliejus, drobė.

       JAMES JOYCE ULISAS

                      18-as skyriaus, rankraštyje vadinamo Penelopė,

                        vertimo KOMENTARAI (1–137)

¹ TAIP – šiuo moterišku žodžiu, stebinančiu, tačiau negalima pasakyti, jog nederamu atsakymu į paskutinį praeito skyriaus Itakė klausimą „Kur?“, ypač tinkančiu Moteriai-Simboliui, prasideda ir baigiasi maždaug 25 000 žodžių (puslapių – nuo 46 iki 62, priklausomai nuo šrifto dydžio) Marion Bloom minčių SRAUTAS, kuriame įžiūrimi tik 8 net ne „sakiniai“, o „bangos“ (taigi 7 atsikvėpimai), kadangi skyriuje neturi būti jokių skyrybos ženklų (!) – manau, kad patikrinsiu ir JOYCEʼO rankraštinį 3-jų tomų ULISĄ – gal net perkėlimo į kitą eilutę ženklo (-), išskyrus, žinoma, galinį TAŠKĄ.

Praeito skyriaus pabaiga – didelis juodas taškas (•), atseit atsakymas į klausimą – signalizavo, kad JOYCEʼO kantrybė, laikantis literatūrinių tradicijų, gramatikos ir sintaksės reikalavimų, jau išseko, Penelopėje jis parodė tai vizualiai, padedamas natūralios moteriškos galvosenos: skyriaus stiliaus prototipas – Rašytojo žmonos Noraʼos Barnacle laiškai.

² …4 d… – orig. 4 d; „d“ – sutr. lot. denarius – pensas. Moli „sunkiai tiki rašytiniu žodžiu“. Tai patvirtina skaitvardžių jos mintyse pateikimas, pvz., „1os moters: vienos moters; „rašto laisvę“ patvirtina mažosios raidės vietoj didžiųjų ir atvirkščiai („saut sekjuler“, „šugerloufo Kalnas“, 14 mylių į pietvakarius nuo Dublino centro, „Komendantas Deilis“, „koks Apgavikas“, „Arseniko“ ir kt.) bei tokie sujungimai originale kaip „hes“: he is – „jis yra“ (liet. vaizdas, jei norėtume visiškai tiksliai pateikti, būtų jisra), taip pat „Im“: I am – „aš esu“ (atitinkamai – „ašsu“), „youd think“: you should think – „tu pagalvotum“ („tup galvotum“), ir pan.

³ …po mano apatiniais sijonais… – Penelopės simbolis yra flesh – kūnas, tačiau ne fizikinė prasme, o tas ir riebalingas (gali būti net aptukęs), ir „minkštai užpildytas“, o turbūt tiksliausiai – putlus moters kūnas.

⁴ …krepšio dugne… – skyriuje žaidžiama 4 (keturiais) raktiniais žodžiais, kurie reiškia pagrindines moters kūno vietas, jie net suteikia atskiroms „bangoms“ skirtingus interesinius stilius, ir visus juos perskaitome jau pirmame puslapyje, nors „dugnas“ čia – dar ne tas.

Tai – breasts, arse, womb, cunt, kuriuos tekste „autorius švelnina žodžiais because, bottom, woman, yes. Juos FRANKUI BUDGENUI, savo biografui, nurodė pats JOYCEʼAS, nors STUARTAS GILBERTAS, pirmosios studijos apie ULISĄ autorius, kad nekiltų puritoniško taškymosi, vietoj cunt padėjo daugtaškį: buvo 1930 metai… 1992 metais DECLANAS KIBERDAS viską įvardija ramiai ir tiksliai – vis dėlto meninio tyrinėjimo galimybės jau nepriklauso nuo to, „ką žmonės pagalvos“ (ar pasakys).

Taigi lietuviškai tie 4 (keturi) žodžiai – krūtys, užpakalis, gimda, pizutė, o juos pakeičiantieji – „kadangi“ (arba „nes“), „sėdynė“ (arba „daiktiški“ – „dugnas“, „giluma“), „moteris“, „taip“.

Ką tik perskaitėme frazę „…turi galvot O kokia tragedija…“, kurioje pagrindinė nata – JOYCEʼO emocinės būsenos išraiška „O“ DIDŽIOJI: taip ji bus rašoma (orig. „youd think it was O tragic“). Plačiau žr. 23 komentarą.

⁵ …jeigu būtų toks dalykas… – orig. if it was a thing: airių-anglų if happened that – jeigu taip atsitiktų.

⁶ …Pūlo Miriaramos… – egzotiškų vaizdų rodymo vieta; orig. Pooles (pavardės Poole kilm. linksnis, tik „e“ be apostrofo (ʼ)) Myriorama; „Miriarama“ – junginys: miriadai + panorama.

Ar visi vyrai–moterys atkreipė dėmesį į frazę „…taip jis pasivarė kažkur esu tikra…“ – orig. „…yes he came somewhere Im sure…“? Plačiau apie Moli – žr. 8 komentarą.

⁷ …taip pat gerai kaip aš… – pagrindinio herojaus žmona turi tokią galią, kad ją visą išklausęs (tik tada!) Skaitytojas sužinos viską apie Bliumą.

Pats Rašytojas yra pasakęs, jog „Moli turi padėti papildomą parašą, kad Bliumas įeitų į amžinybę“.

⁸…nėra didesnio kvailio už seną kvailį… – šeštasis mylimos žmonos jausmas neseniai šnek. kalba nupiešė savo 38 metų vyrelio gastrolių vaisius – svarbiausias dalykas aptartas 6 komentare; dabar ji šiuo posakiu pradėjo savotišką mačą: šypsosimės toliau perskaitę Moli sprendimą: „…jis dar jaunas apie 40…“. Tai mūsų herojės žodžiai apie vieną jaunystės mylimąjį…

JAMESO MADDOXO komentaras: „Moli psichologiškai būtina iš pradžių kritikuoti ir tik paskui reikšti simpatijas.“

DECLANO KIBERDO nuomonė apie tai, ką JOYCEʼAS ypatingai vertino: „Prieš stingdantį ZOLA ir FLAUBERTO natūralizmą jis pastato šiltą vidinio monologo subjektyvumą.“

RICHARDAS ELLMANNAS: „…o Joyceʼas tikriausiai paliko baigiamąjį Itakės klausimą neatsakytą ne tik dėl to, kad parodytų analitinio sveiko proto galimybių ribą, bet ir todėl, kad Moli yra atsakymas.“

⁹ …tikriausiai ilgai be to neapsieitų… – ji klysta, nes nesugeba suprasti pagrindinės Bliumo „seksualinio sustabdymo“ (sexual arrest) priežasties / prigimties.

¹⁰ …jaunam vyrukui aš patikčiau… – pati pirma mintis apie galimą jausminį artumą su Stivenu: ji, be abejo, girdėjo juos kalbant ir iš balso pažino gabųjį Dedalo sūnų (jis – jaunas Džoisas), be to, savo trumpoje dienos „didelių nuveikimų ataskaitoje“ – spec. straipsnyje „Tikslus ULISO veiksmo laikas“ (žr. 85 komentarą prie viso naujo (2015–2020) Penelopės vertimo „daviau“ jiems 8 (aštuonias) minutes) – jį paminėjo ir Leopoldas.

Moli pradės mintyse rikiuoti savo „meiles“, apie kuriuos Leopoldas Bliumas Itakėje pagalvojo, kad kiekvienas vaizduojasi esąs „pirmas, paskutinis, vienintelis ir vienišas“. Pirmasis ten atsirado Mentonas, tačiau ne dėl to, kad jis buvo geriausias, bet vėl Bliumo dėka, nes jam anas užtektinai įsiėdė 6-o skyriaus Hadas gale, ir jaučiantis kažką, buvusį sutuoktinių lovoje prieš jį, mūsų herojus galėjo tik taip numalšinti savo nemalonų jausmą dėl žmonos svetimavimo.

HOMERO „Odisėjoje“ nužudytų Penelopės gerbėjų vėlės susirenka geltonųjų narcizų lauke, o ULISE jie bursis (visi – net „Tėvas Korigenas“) aplink Moli lovoje.

Moli yra ir laukas, ir gėlė, tačiau visiškai neįmanoma, jog mirties gėlė;

„nueisiu į Gaiety“ neseniai – teatro pavadinimas; angl. gaiety – linksmumas; -ies – linksmybės, pramogos.

¹¹ …padaryt pasileidėlę iš manęs… – dėl to, atseit, ją būtų galima taip pavadinti, nes jos Poldis su savo neišsenkamais troškimais sužinoti, „kas tai yra būti moterimi“, yra nuėjęs per toli.

Į KNYGĄ perkelti JOYCEʼO ir jo žmonos Noraʼos Barnacle intymaus gyvenimo štrichai: kaip paaiškėjo iš vėliau išspausdintų laiškų, Rašytojas juose net klausdavo – tikėdamasis gauti paprastus ir atvirus (galima pasakyti nuogus, koks yra Leopoldo Bliumo vidinis monologas antroje 13-o skyriaus Nausikaja dalyje) atsakymus apie jos masturbacines fantazijas ir išpažintis bažnyčioje kunigams.

(Moli KNYGOJE yra giliai tikinti: išgirdusi „tą griaustinį“, ji maldauja, kad Dievas jos nebaustų, o už ką, Skaitytojai supranta.)

JOYCEʼO kūrybos tyrinėtojas ir Rašytojo biografas RICHARDAS ELLMANNAS tai aiškina „kaip rašytojo troškimą pažinti kitą asmenį už meilės ir neapykantos, išaukštinimo ir gėdos, už pačios žmogaus prigimties“.

JOYCEʼAS skaitė nemažai S. FREUDO darbų; tikslas – argumentuotai neigti didžiojo psichoanalizės mokslo pagrindėjo įtaką savo kūrybai.

¹² …padaryta kartą ir visiems laikams… – „tai reikia išgirsti kaip įrodymą, kad Pasiutėlis Boilenas buvo jos pirmas svetimavimo“ „meilius“.

Nepriimdamas to „reikia“ kaip įsakymo JOYCEʼO darbų tyrinėtojams, kiekvieną kartą šioje lanksčioje frazėje (stilius – „ant ribos“) aš išgirstu 2 (dvi) neblogai „aprengtas“ galimas tiesas, kartais liudijančias Moli gudravimą ir į(si)kalbinėjimą.

¹³ …HH… – angl. sutr. His Holiness – Jo Šviesybei;

„moka kažkiek“ – „moliška“ ir labai supaprastinta „bausmė“, prieštaraujanti Maynootho katekizmo (1848) nuostatoms.

¹⁴ …kas jam dovanojo tą gėlę… – mūsų Simbolio (visos moterys ULISE – Mili, Marta, Gerti, mis Dius, mis Kenedi, misis Pjurfoi, misis Bryn ir Bela Koen – yra Moli dalys) jausmingumas gal ir galėtų suvirpinti kai kurių „šventuolių“ moralės normų sieneles – ką tik ji „dalyvavo“ su „Tėvu Korigenu“, kuris, herojės supratimu, „paskui moka kažkiek HH“, o truputį anksčiau išsakytos svajonės apie bučinį „iki pačių sielos gelmių“ tikslas irgi ne pats švenčiausias: atkurti kelis „religinius prisiminimus“, konkrečiai – religingų moterų potraukį kunigams, nuolat galvojant apie „uždrausto kunigo medį“, – tačiau trumpam šoktelėję atgal, į 10-o skyriaus Klajojančios uolos 5-ą epizodą (Nortono parduotuvę), išgirstam: „Šitas man?“ ir netrukus matom – „raudonos gėlės stiebelis tarp jo besišypsančių dantų“.

Staiga paaiškėja (nuo „…aš norėčiau žinot ar jam buvo malonu su manim…“), kad „jis“ – jau „Pasiutėlis“, susitikęs su Moli Bliumų namuose 4 valandą po pietų, veikęs be ceremonijų („…išeidamas man pliaukšt per sėdynę…“) ir prižadėjęs, kad „ateis pirmadienį“, tas, kuris „galvojo apie savo tėvą“, nes anas prekiavo arkliais.

Vėliau išgirsim beveik neviltingą Moli dienų skaičiavimą iki trijų – lauk tris dienas! ULISO diena – ketvirtadienis, 1904 m. birželio 16-a, o naktis – jau 17-os pradžia iki paryčių.

Į „neaiškų įvardžių vartojimą, lyg ji būtų neužtikrinta, kurį meilužį iššaukia“, atkreipė dėmesį RICHARDAS ELLMANNAS;

„ne viskiu ir ne alumi“- Boilenas artėjant 4 val. maktelėjo „Ormondo“ bare (11 skyrius Sirenos) slyvų džino, „iščiulpdamas paskutinius tirštus violetinius panašius į sirupą lašus“.

Truputį anksčiau prie „stalo netoli durų“ atsisėdo Bliumas. „Būti netoliese. Ketvirtą. Ar jis pamiršo? Gal pajuokavo. Nenueiti: sužadinti apetitą. Aš taip negalėčiau. Laukti, laukti.“

¹⁵ …kol mane pažadino tas griaustinis… – JOYCEʼAS pats bijojo griaustinio, todėl šioje scenoje jį reikia matyti Moli, kaip savo animos, viduje, nors apskritai Moli prototipu Penelopėje kritikai laiko Norą Barnekl.

Pamišėlė Džein (Crazy Jane) ir Vini (Winnie) taip pat atlieka autorių animų funkcijas, atitinkamai, Yeatso ir Becketto kūriniuose;

„tų prašmatnių žalių ir geltonų“ – žinoma, likerių. Kaip „neužsikabint“, ypač dėl to, kad 2-os jaunystės periodu Kaune (ir miestą, ir laikotarpį puikiai aprašinėja man vienas geriausių Lietuvos rašytojų MARKAS ZINGERIS) mane ir kelis artimiausius tų metų draugus (RIMTĮ, RAIMĮ, VIDĄ, LEONĄ, a. a. EDMUNDĄ) rūpestingos kavinių padavėjos maloniai saldžiai vadino „Likeriukais“?

Lengva ir malonu buvo lietuviškai perteikti ULISĄ, nes JOYCEʼO herojų kelionė po Dubliną atrodė labai panaši į mūsų po Kauną.

¹⁶ …nors jo nosis nėra tokia didelė… – liaudiška nuomonė (taip rašo ir DONAS GIFFORDAS savo 18.145-46 komentare) apie tiesioginę nosies ir penio proporciją.

¹⁷ …ne tiek jau ir siaubingai daug… – [kaip Bliumas]: Moli objektyvumas (o gal?..) pradeda jos vyro „gerinimą“, prie to dar prisideda pojūtis, kad „visas malonumas jiems“: jos ir Pasiutėlio Boileno (Blazes Boylan: mačiau str., kuriame pirmas žodis užrašytas kaip vardas; tik šmėstelėjo mintis: „Galėjo duot patikrint“; plačiau apie literatūros žmonių bendravimą žr. baig. žodyje).

(Vyro seksualumą moterys „nustato“ ir pagal jo kūno plaukuotumą – „leiskit spėti iš jūsų žandenų“ – orig. „give us a swing out of your whiskers“: įdomybė ta, kad, pagal D. G. kom. 18.160, vakarų Airijoje ji turi ir perkeltinę reikšmę: „Preserve me from the story youʼre telling“.)

¹⁸ …tai būtų baisiai smagu… – Moli dar tikisi susilaukti vaiką su Leopoldu; šnekamai ji apibūdins ir „Džosi Pauel“ bei „Poldžio“ meilinimąsi – „trynėsi“ (orig. „were spooning“); būdama ne tokia kategoriška ir pavydi (bet auga-bręsta Simbolis!) Moli sugebėtų ištarti „vaikščiojo“ (taip gražiai pasakydavo Kauno jaunimas), t. y. „draugavo“, nes, pvz., form. juok. „myluotis“ ar „burkuoti“ mūsų herojė nepriima į savo leksikoną: pavydas / apmaudas vis tiek graužia;

„Džosi Pauel“ – dabar jau, laikantis tuometinių reikalavimų, Mrs Denis Breen: Denio Bryno žmona; todėl Bliumas 4-me sk. Kalipsė kreivai pažiūrėjo („Drąsi rašysena“) į žmonai adresuotą laišką – „Mrs Marion Bloom“, o ne Mrs Leopold Bloom;

„Džordžinija Simpson“ tuoj pat – nežinoma (DONAS GIFFORDAS, kom. 18.172 ir 15.443).

¹⁹ …kad negaliu jo išvest iš kantrybės… – dėl savo kantrumo Leopoldas žmonai lieka mįsle: patrauklus; padeda ir tai, kad „negausi jo taip paprastai tik pamojus pirštu“, todėl ji pagalvos apie „daugybę būdų“…

Leo „išmano daug visokių supainiotų dalykų“, nes Moli mintyse praskrieja „mixedup“ (angl. mixed up – susipainiojęs; šnek. apkvaišęs) vietoj mixed – įvairus, įvairiarūšis.

Labai „molišką“ prielaidą, kad jos vyras dar gali įsimylėti kitą moterį („bet jeigu jis ims ir įsivaizduos kad jis ją ir pasipirš…“ – orig. „but he might imagine he was and make a declaration…“), perskaitysime – Moli tik gali „įsivaizduot“ – netrukus;

„ta savo prikimiavyniokle maniera“ žemiau – orig. with his plabbery kind of manner.

²⁰ …aišku turėdama mintyse jį… – „pakaitalo teorijos“ iliustravimas; vaidmuo Boilenui.

²¹ …kaip vyras jis buvo per daug gražus… – per daug moteriškas (Baironas).

²²…savo širdies gilumoj… – orig. at the bottom of his heart – vienas iš 4-ių raktinių žodžių verčiamas netiesiogiai, kai ir ankstesnėje frazėje „at the bottom of the basket“ – „krepšio dugne“ (prisiminkime 4 komentarą).

²³ tą misis Meibrik – Mrs Florence Maybrick (1862–1941), namų šeimininkė iš Liverpulio, 1889 metais nuteista už savo vyro nužudymą (ji turėjo meilužį) aršeniku; išėjo į laisvę 1904 m. sausio mėnesį.

Gal Moli ją priminė neseniai jos SRAUTE nuskambėjusi frazė „O Sweetheart May“ – „O širdele Mei“ – iš to paties pavadinimo dainos (1895) „apie 8-metę mergaitę, kuri prašo dainininko, kad jis vestų ją. Daug vėliau, kai jis grįžta norėdamas Mei vesti, randa ją susižiedavusią su kitu“.

Netrukus frazėje „O jai tas nerūpėjo“ 6-ą kartą išgirsime JOYCEʼO / Moli emocinę išraišką „O“ DIDŽIĄJĄ. Ji gimė prozinėje poemoje Giacomo Joyce, parašytoje 1912–1914 m. („Weep not for me, O daughter of Jerusalem!“ – „Neraudok dėl manęs, O Jeruzalės dukra!“), bet išleistoje tik 1968; mano liet. vertimas – 2002: dvikalbis tekstas.

(1-os Moli SRAUTO „bangos“ komentarų pabaiga)

*

(2-os Moli SRAUTO „bangos“ komentarų pradžia)

²⁴ DBC – „Dublin Bread (or Bakery) Company“ (DONAS GIFFORDAS) – „Dublino Duonos (ar Kepyklos) Kompanija“.