Nyderlandų skaitytojų klubas – knygų magijos oazė
tekstas: Rasa Sagė
Nors daugelis rašytojų vieningai kartoja, kad literatūra yra efektyvus būdas patirti pasaulį, aš sakyčiau atvirkščiai: knygų skaitymas yra labai efektyvus būdas pabėgti nuo pasaulio. Pavargusiam nuo rutiniškos kasdienybės, kovos už būvį, sudėtingų santykių ar nuolatinio informacinio bombardavimo, geriausias būdas nuo viso to pabėgti – uždaryti duris ir pasinerti į įdomią knygą. Juk skaitymas yra poilsio vieta. Visų pirma, tai pasyvus veiksmas, kurio metu susisupi į mėgstamą pledą, gurkšnoji kvapnią arbatą ir niekam netrukdomas ilsiesi. Skaitai. Ir tikrai, po kiek laiko pakeli akis ir pasijunti sugrįžęs iš savaitę trukusių atostogų. Tikrasis pasaulis nublanksta, sumažėja. Taip įsijauti į knygą, kad imi apie ją galvoti, laukti, kada vėl galėsi ją skaityti. Turint tokią intenciją, visada atsiranda dienų, pusdienių, valandų ir minučių, kai vėl turėsi galimybę įsijausti į knygą.
Skaitančiajam laikas pranyksta, nes jis pats, tarsi kokį savo asmeninį performansą, atlieka skaitomą kūrinį. Skaitant knygą vaizduotė veikia, dirba, kuria. Tai, ką skaito, skaitytojas patiria visomis juslėmis: girdi veikėjų balsus, užuodžia kvapus, mato spalvas, junta temperatūrą ar lytėjimą. Širdis ima daužytis, rankos sudrėksta, akys laksto knygos eilutėmis. Iš pasąmonės kyla prisiminimai, asociacijos, retkarčiais priverčiantys pakelti galvą nuo knygos ir giliai susimąstyti. Beveik sakralus aktas. Ir jokiu būdu negalima jo sutrukdyti.
Dar vienas įdomus dalykas: skaitantiems knygas dažniausiai maga apie jas kalbėtis. Ne tik kalbėtis, bet ir jomis dalintis. Paskui, žinoma, kyla ir nesusipratimų, kam paskolinau ir kodėl negrąžino. Bet nepaisant to dalinimosi aktas nenutrūksta. Juk taip norisi perskaičius knygą apie ją pasikalbėti. Kyla diskusijos. Ką joje perskaitei tu, o ką aš? Perskaitę knygą pasidalina į daugybę realybių ir joms leidžia veikti taip tikroviškai, kad ginčijamasi net iki pykčio – tu blogai perskaitei, ten taip nebuvo! Juk, kaip rašo Irene Vallejo savo monografijoje „Knygos gimimas“, nėra nieko intymiau, nei rekomenduoti kitam savo mylimą knygą. Kita vertus, diskusijos apie knygas suteikia galimybę mokytis išklausyti, argumentuoti, klausti. Tokiu būdu knyga tampa gyva, bendrauti skatinančia magiška būtybe su daugybe pavidalų, besikeičiančių priklausomai nuo to, kas į ją žiūri. Argi ne magiška? Argi ne kvantinė fizika?
Be to, knyga turi dar ir kitokią, materialinę magiją. Vien paėmęs knygą į rankas pajunti jos svorį, popieriaus tekstūrą, kvapą. Ji vilioja estetišku viršeliu, daug žada patraukliu pavadinimu bei anotacijomis. Ir ne tik tai. Mažytės juodos raidės ant balto popieriaus. Jomis kažkas sukūrė unikalią prasmę, surašė autentiškas mintis. Surašė ne bet kaip, o prie teksto sėdėjo ilgas naktis ir dienas, kūrė, perrašinėjo, dirbo, redagavo, keitė, tvarkė šimtus kartų. Iki paskutinio taško ir kablelio. Vien už tą didžiulį darbą galima gerbti knygą. O dar popierius. Medžio dvasia, žmogaus mintys, užrašytos krauju, spalvos ir visa knygos išvaizda iš tikrųjų sukuria magiją. Sako, kad namai be knygų – namai be dvasios. Knygoms, kaip atskiriems objektams, netgi kuriami baldai, knygų lentynos. Knygas šeimininkas surikiuoja, kaip nori, pagal savo estetikos ir tvarkos supratimą: spalvas, dydį, temą, autorių. Man tai yra vienas iš didžiausią malonumą keliančių užsiėmimų – kita tvarka perdėlioti savo lentynų knygas.
Knygos iš Nyderlandų skaitytojų klubo bibliotekėlės
Šį kartą prie ŽIDINIO pasikviečiau ne įdomų žmogų, o visą Skaitytojų klubą. Šis klubas unikalus tuo, kad visi jo nariai turi vieną bendrą savybę – gyvena Nyderlanduose. Jis taip ir vadinasi – Nyderlandų skaitytojų klubas. Nors tai nėra vienintelis jo išskirtinumas.
Pirmą kartą klubas susitiko per audrą, kai patys olandai stengiasi niekur nekišti nosies iš namų. Tai pavojinga gyvybei, visi žino, nes Nyderlanduose audros labai dažnos. Gyventojai pripratę, kad vėjas pučia nestabdomas, bet kada galėdamas ne tik nuversti medį ant galvos, bet ir nustumti automobilį nuo kelio. Tačiau audra klubo įsteigimo nesustabdė: į pirmąjį susitikimą 2019 metų rudenį lietuviškų patiekalų kavinėje Amsterdame susirinko nemažas būrys lietuvių.
Vėliau klubo susitikimai vyko reguliariai kartą per mėnesį, visada sekmadieniais. Kad nebūtų kažkam visada arti, kitiems visada toli, susitinkame vis kitoje vietoje. Dažniausiai vieno iš klubo nario namuose, bet darome ir „išvažiuojamuosius“ susitikimus. Esame lankęsi Elisabeth Weeshuis Museum, Nationaal Monument Oranjehotel. Klubą mielai priima Lietuvos respublikos ambasada, kartais susitinkame jaukioje kavinėje. Sulaukiame svečių. Pas mus lankėsi rašytojos Jūratė Ola, Vilija Stančiauskaitė, Asta Jolanta Miškinytė, poetė Indrė Valantinaitė, bibliotekininkė Rasa Derenčienė.
Be nepastovios susitikimo vietos, kitas klubo išskirtinumas – mūsų klube yra biblioteka. Visiems atviros, prieinamos klubo knygos (pažymimos specialiu antspaudu), sukeltos į fb puslapį, kuriame visi gali išsirinkti, ką skaitys kitą mėnesį. Klubo bibliotekoje šiuo metu yra daugiau nei du šimtai knygų. Užsakytas knygas aš asmeniškai atvežu į susitikimą. Knygos į klubą atkeliavo įvairiausiais būdais: kažkas kraustėsi ir atidavė dalį knygų, kažkas norėjo pralaisvinti savo lentynas, liko nuo perskaitytų klube knygų, o kartą su klubu susisiekė viena olandė, kuri užsisakiusi knygų per klaidą gavo lietuviškas knygas. Grąžinimo kaštai buvo per dideli, todėl tas knygas ji padovanojo klubui.
Dar vienas klubo išskirtinumas: skaitome tai, kas mums patinka. Klube neturime prievolės perskaityti vieną knygą ir ją aptarti. Atsinešame savo arba skolintas knygas, kurias perskaitėme per mėnesį ir jas pristatome kitiems klubo nariams. Visi gali pasiimti tą knygą ir taip pat ją perskaityti. Nerašyta klubo taisyklė yra „parduoti“ tą knygą, pristatyti taip, kad ją kas nors taip pat norėtų skaityti. Jei nepavyksta, knyga keliauja į klubo biblioteką ir ten laukia savo eilės.
Klubo dėka jo nariai visada turi, ką skaityti, ir perskaito knygas, apie kurias net nebuvo girdėję arba niekada nebūtų atsivertę.
Man šis klubas labai svarbus. Kai su šeima planavome keltis gyventi į Nyderlandus, žinojau, kad man neužteks susisupus į pledą, gurkšnojant arbatą skaityti savo mylimas knygas. Norėsis jomis dalintis ir apie jas kalbėti. Todėl klubo fb puslapį sukūriau dar gerokai prieš atvykdama. Per kelias savaites į jį sugužėjo keli šimtai puslapio sekėjų. Dabar turime dvidešimt nuolatinių narių ir virš keturių šimtų stebėtojų.
Ateityje tikiuosi dar daugiau žmonių užkrėsti knygų magija. Jei knygų skaitymas tikrai yra efektyvus pabėgimas nuo pasaulio, smagiau juk nuo jo bėgti kartu.
