Holistinė muzika

Ištrauka iš knygos „NAUJIEJI RELIGINIAI JUDĖJIMAI LIETUVOJE: tarp tradicijos ir kosminių religijų“ (2022)

<…> Bet reiktų mąstyti optimistiškai. Kadangi Lietuvoje ganėtinai daug gamtą ir pasaulį mylinčių žmonių, ne viskas prarasta. Holistinė muzika mums taip pat teikia šią viltį. Holistinė muzika – itin svarbi holistinės filo­sofijos dalis, todėl ją aptarsime plačiau. Holistinė muzika daug kuo skiriasi nuo new age muzikos (ir, be abejo, doktrinos).

Už geležinės uždangos buvusioje Lietuvoje 1981 m. sukurta viena pir­mųjų šalyje eksperimentinės muzikos grupių „Solaris“ tuomet pasaulyje, deja, liko nepastebėta. Ją įkūrė Šiauliuose gimęs Gediminas Dapkevičius ir klaipėdietis kompozitorius Gintaras Kizevičius. Būtent šie žmonės kartu su šiauliete Zita Vilutyte – lietuvių holistinio meno branduolys. Viena iš pir­mųjų holistinės muzikos grupių Lietuvoje buvo ir „Argo“, kurią 1979 m. su G. Kizevičiumi bei Giedriumi Kuprevičiumi įkūrė Julius Vilnonis.

New age muzika – relaksacinė, meditacinė, dažniausiai instrumenti­nė. Grojama dažniausiai elektroniniais bei Rytų, Afrikos, Pietų Amerikos, Okeanijos šalių instrumentais. Tiesa, muzikos kritikai dažnai ginčijasi, kas yra new age muzika, nes „new age muzikantais“ save dažnai vadina keltiškos muzikos, tiksliau, šiuolaikinės, modernizuotos (kartais – sumišusios su roku ar kitais stiliais) jos versijos atstovai.

Prie new age muzikos dažnai šliejasi ir space music kūrėjai – pvz., Stephenas Hillas, Anna Turner (1944–1996; beje, 1989 m. ji parašė esė „Kosminė muzika“, kuriame teigė: „Kosminė muzika turi viziją, tai – transcendentinė muzika, kuri atveria ir sukuria erdvę išorėje bei viduje. Ši muzika kalba esamuoju laiku, tačiau jos tikslas – išeiti už mus supančių ribų į kosmosą ir žmogaus sielą“) (97), Robertas Richas, Michaelas Brückneris, Billas Laswellas, „Popol Vuh“, Didier Marouani (su grupėmis „Space“ ir „Paris-France-Transit“, kurios 1987 m. albumas „Space Opera“ – tikra space music klasika).

New age muzikai artima ir biomuzika (field recordings), kurioje naudoja­mi gamtos, gyvūnų (dažniausiai – paukščių ir banginių) garsai, pasaulio mu­zika (world music), kurioje naudojami tradicinių (folk, ethnic) Vakarų arba ne Vakarų civilizacijų instrumentai bei ambientas (ambient music), kurio tėvu vadinamas britas Brianas Eno, 1978 m. sukūręs pirmąjį šio stiliaus albumą „Ambient 1: Music for Airports“.

Tačiau tikrosios new age muzikos šaknys slypi „naujojo amžiaus“ pasau­lėžiūroje, kurios pradininkė – J. Blavatskaja (1831–1891), 1888 m. išleidusi garsiąją „Slaptąją doktriną“ (tuomet – anglų kalba; į rusų kalbą po kelias­dešimties metų ją išvertė dailininko Nikolajaus Rericho žmona Jelena Re­rich), dariusi įtaką visai epochai. Manoma, kad šiuo metu pasaulyje veikia keliasdešimt tūkstančių organizacijų, susijusių su new age pasaulėžiūra, o individualiai ja domisi milijonai. New age pasaulėžiūra derina ne tik J. Bla­vatskajos sukurtą teosofiją (gr. „Dievo išmintis“) bei J. Rerich „Agni jogą“ („Ugnies jogą“), bet ir prieš šimtmečius Vakaruose paplitusius mistinius mokymus – kabalą, astrologiją, spiritizmą, taip pat jai įtaką daro budizmas, hermetizmas, hinduizmas, zoroastrizmas, šamanizmas, majų religija, cere­moninė magija, sufizmas, daoizmas, šintoizmas, senosios prigimtinės religi­jos („pagonybė“). Kertinis new age pasaulėžiūros akmuo – tikėjimas tuo, kad žmonija gali tobulėti dvasiškai, domėdamasi ir Rytų, ir Vakarų tradicijomis, tuo priartindama Vandenio epochą, kurioje vyrausiančios taika, harmonija, tarpusavio supratimas.

Lietuvoje new age muziką kūrė bene vienintelis žmogus – kaunietis Ra­mūnas Jaras, žinomas kaip grupių „Echidna Aukštyn“ ir „Endiche Vis.Sat“ lyderis, nuo 1987 m. kuriantis ir avangardinę, eksperimentinę, noise muziką. Iš daugelio jo sukurtų albumų new age stilistikai galėtume priskirti du – kaip „Endiche Vis.Sat“ išleistus „Ramybės studija“ (1996; tai – 1988–1995 m. įra­šai kartu su legendiniu 1991–2000 m. Kaune gyvenusiu lenkų multiinstru­mentalistu Mečislavu Litvinskiu) ir „Ar“ (1997).

Iš koncerto „Audio (Ramûnas Jaras & Band)“. 2010 m. spalio 7 d. Emilijos Briedytės nuotr.

Nuo holistinio pasaulio suvokimo neatsiejamos dvasinių ieškojimų praktikos ir meditacija gerokai praplėtė G. Dapkevičiaus muzikos suvokimo ribas. 1996 ir 2000 m. buvo išleistos meditacinės muzikos kompozicijos „Drugelis Angelas“ ir „Debesų Piemuo“. 1996 m. Šiauliuose G. Dapkevičius įkūrė pirmąjį Lietuvoje holis­tinės muzikos klubą „Vartai“. Šis klubas kasmet rengia įvairius meninius projektus ir organizuoja tarptautinį holistinio meno festivalį „Oras“. Beje, skaudus sutapimas – 2004 m. „Oro“ repeticijos vyko tuo pat metu, kaip ir Šiaurės Osetijos Beslano įkaitų drama. Pasak G. Dapkevičiaus, jį ir kolegas paveikę per televiziją transliuojami kraupūs vaizdai, todėl jo kuriama muzi­ka įgavusi daugiau dramatizmo.

FORTŪNOS RATAS pagal Gurdžijevo muziką. Veiksmo planas Zitos Vilutytės. Sauliaus Jankausko nuotr.

Dapkevičius glaudžiai bendradarbiauja su holistinio judėjimo teatro „S“ įkūrėja Z. Vilutyte. Kartu su ja buvo sukur­ti įstabūs mitologiniais motyvais pagrįsti albumai – „Indraja vejasi saulę“ (2002 m.), „Yaxkin“ (2002 m.), „Vienaragio sapnai“ (2003 m.) ir „Melsvosios ugnies paukštė“ (2004 m.). 2006 m. G. Dapkevičius sukūrė vizijų simfoni­ją „Žaltys“ sopranui, berniukų chorui, simfoniniam orkestrui ir elektroni­niams instrumentams. G. Dapkevičiaus kūryba nėra new age muzika, ji kur kas gilesnė, paremta įvairiomis pasaulėžiūromis (juk tai – holistinė muzika), pvz., Carloso Castanedos propaguotu indėnų jakių mokymu (albumas „NAGUALI ORCHESTRA – Purple journey to the ghostland“, 2004 m.).

Holistinį meną G. Dapkevičius teigia suprantantis kaip vientisą požiūrį į pasaulį ir jame vykstančių kitimų visumą. Menininkas bando per muziką suvokti, kas mes esame, kodėl dangus žydras, o smėlis geltonas. Pasaulio vienovę pažinti padeda meditacija, suvokimas, kad visi reiškiniai kartojasi laike ir erdvėje ir yra tarsi nenutrūkstanti gama.

Holistinė muzika Lietuvoje neatsiejama nuo teatro. Vienintelio Lietuvo­je holistinio judėjimo teatro „S“ vadovė Z. Vilutytė taip apibūdina pagrin­dinius šio teatro principus: „Holistinis judėjimo teatras „S“ dirba holistinės pedagogikos principais. Pagrindinis tikslas – ieškant gelmės savyje, kuriant savo pasaulį, jungiant ir vienijant visus pasaulio dalykus į visumą, ieškoti pusiausvyros, šviesos, naujumo, tiesos, jautimo gelmės, t. y. kurti TEISIN­GĄ meną. Žodis „holistinis“, šiomis dienomis vartojamas įvairiomis, dažnai ne visai tiksliomis reikšmėmis, tiksliausiai apibūdina būtent kūrybos pro­cesą ir patį meną. Meną galima traktuoti kaip holistinį tada, kai jis tampa žmogaus – Kūrėjo – atspindžiu.“ (Iš jau nebeveikiančio tinklalapio heaven­corn.net)

Holistinis judėjimo teatras „S“. Sauliaus Jankausko nuotr.

Z. Vilutytės vadovaujamo holistinio judėjimo teatro spektakliai bei jiems G. Dapkevičiaus sukurta muzika išties įspūdingi. Deja, tenka ap­gailestauti, kad Lietuvoje į holizmą žiūrima vis dar kreivokai arba jis išvis ignoruojamas. Tuo tarpu spektaklis (pati Z. Vilutytė tai vadina „muzikiniu veiksmu“) archajinių mitų motyvais „Saulės kelias“ sėkmingai atstovavo Lietuvai VII pasauliniame vaikų teatrų festivalyje „Let’s fly“ Lingene, Vo­kietijoje (2002 m.), buvo išleista kompaktinė plokštelė. Tais pačiais metais sukurtas muzikinis videofilmas „Caerdroia“ (valų kalba šis žodis reiškia Troją, tačiau tikroji jo prasmė – labirintas, kur senovės Velse būdavo šoka­mi ritualiniai šokiai, skirti prarastai gamtai). Pripažinimo užsienyje sulau­kė ir dar vienas „S“ muzikinis veikalas, tiksliau, ritualinis garso ir vaizdo projektas „Yaxkin – šviesos šulinys“ (tiesa, yaxkin – tai itin gražiai žydintis kaktusas, įprasminantis dygliuotos sielos pražydimą). Projektas, kurį be „S“ parengė G. Dapkevičiaus holistinės muzikos grupė „Vartai“, Šiaulių univer­siteto kamerinis orkestras bei studija „Svajokliai“, dalyvavo tarptautiniame vaikų teatrų festivalyje „Dandelion“ Kroatijoje (2004 m.). Tais pačiais metais holistinis judėjimo teatras „S“ sukūrė muzikinį filmą „Dangaus kukurūzai“ (muzika Z. Vilutytės). Šis filmas tapo naujo muzikinio spektaklio-vizijos, kurio premjera įvyko 2004 m. pavasarį, dalimi. Tai pačiais metais šis spek­taklis pristatytas VIII tarptautiniame vaikų teatrų festivalyje Naujajame De­lyje, Indijoje.

Ritualinis garso ir vaizdo projektas „Yaxkin – šviesos šulinys“. Muzika: holistinės muzikos grupė „Vartai“ su ŠU kameriniu orkestru.

Muzikinis planas Gedimino Dapkevičiaus, veiksmo planas Zitos Vilutytės, vizualizacija Algio Dragūno. Juozo Bindoko nuotr.

Be Z. Vilutytės ir G. Dapkevičiaus Lietuvoje į teatro gelmes pasinėrė ir dar vienas holistinę muziką propaguojantis žmogus – jau minėtas G. Kize­vičius. Sukūręs įspūdingus albumus „Introlight“ bei „Contralight“, kompo­zitorius pasuko į teatrą. Į jį menininką atvedė režisierius Alvydas Vizgirda, kurio spektakliui „Elektrai skirta gedėti“ G. Kizevičius sukūrė muziką. Kiek plačiau apie pagrindinius G. Kizevičiaus albumus. „Introlight“, anot paties autoriaus, – iš archyvinių juostų restauruoti seni įrašai, kurie šiuolaikinių kompiuterinių technologijų dėka nenuėjo užmarštin ir įgavo šiokį tokį nau­ją alsavimą. „Contralight“ – tai surinkta vienu laikotarpiu spektakliams parašyta muzika. Vienas naujų teatrinių G. Kizevičiaus projektų – DVD, kuriame įrašyta muzika Justino Marcinkevičiaus „Mindaugui“; jo premjera įvyko 2006 m. liepos 6–7 d. Trakų pilyje Valstybės dienos proga. G. Kizevi­čiaus teigimu, kurdamas muziką, jis jaučia katarsį, nes tai – šventas darbas, ateinantis iš tylos, susikaupimo. Menininkas prisiminė garsiąją prancūzų kompozitoriaus impresionisto Achille‘o Claude‘ Debussy (1862–1918) frazę, kad reikia pakelti galvą nuo partitūros ir eiti pasiklausyti muzikos į laukus, nes ji visur – ir medžių šlamėjime, ir paukščių giesmėse.

Manto Bukotos nuotr.